Varpinė
I ARCHITEKTUOMENĖS GROJARAŠTIS: Muzika, kurioje neršia architektūrinės mūzos
Tai turėjo įvykti! Ilgiau šio fakto nebebuvo įmanoma slėpti. Nei nuo visuomenės, nei nuo atsakingų institucijų bei prezidentūros. Ką tik Liepos I-osios užkulisiuose susprogdinta melomaninė bomba – architektų priklausomybė nuo muzikos nuėjo per toli, kad galėtų būti
REDAKTORIAUS STULPELIS: Vaikystės dimensija architektūroje
Vieno architektūrinio konkurso vertinimo komisijos audringoje zoomferencijoje kolega Tomas S.Butkus iškėlė mintį, jog į architektūrinių konkursų vertinimą reikėtų įtraukti vaikus. Dėl tyro, naivaus, absoliučia tiesa kvepiančio požiūrio į architektūrą… Komisija atvėso, nustraksėjo per projektus, bet mintis liko
25 SIZIFIŠKI METAI: Architektūrinės žiniasklaidos pradžia Lietuvoje
1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio istorijoje – mėnraščio “Arkitektas”. Vėlai. Daugelis Europos valstybių architektūrinę leidybą pradėjo 100 ar 80 metų anksčiau. Tuomet atrodėme kaip eiliniai atsilikėliai. Šiandien – Lietuva atrodo kaip pasmerktoji
LAR TARYBA: Vilos Perkūno al. 11 rango objektų apsauga turi tapti viešuoju interesu
Art deco stiliaus vilos Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje griovimo istorija įgauna vis platesnį atgarsį tiek visuomenėje, tiek ir atskirose kultūros paveldui neabejingose bendruomenėse. Lietuvos architektų sąjungai vis dar liekant šio atvejo nuošalėje, savo atvirą nuomonę apie
LINAS TULEIKIS: Architektūra ir estetika – tai ne tas pats
Ar jūs nepavargote nuo estetikos pervertinimo? Aš pavargau, labai pavargau nuo to, kai dailesniu pavidalu bandoma pridengti problemų neišsprendimą ar nieko nepadarymą. Tai kaip gražiu veideliu bandytum pridengti kokią bjaurastį, bet juk bjaurastis nuo to netampa mažesnė.
AUDRYS KARALIUS: Viešas pareiškimas dėl vilos Perkūno 11 naikinimo aplinkybių
Šiandieną, spalio 21-ąją pasaulis mini orumo dieną. Gera proga atsakyti sau į klausimą – o kas gi yra tas orumas? Ar aš pats po spalio 17 konflikto gyvenu oriai? Sakau atvirai – taip. Suvokiu orumą, kaip asmens, bendruomenės
KELIAI KURIUOS PASIRENKAM*: LAR narystė 2020
Nesu rašto žmogus, ir jei ne kolegos Roko Mazuronio vieši pasvarstymai dėl Rūmų bei, žinoma, “atsitiktinai” tuo pat metu bendrapavardžio Seimo nario darbiečio Audriaus Mazuronio bei vyriausio Lietuvos blaivintojo įstatyminės iniciatyvos dėl LAR narystės, tikrai patylėčiau… Žinoma,
ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (4): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?
Šis tekstas yra Ketvirtasis poleminėje grandinėje apie aktualią Lietuvos Architektų rūmų problematiką. LAR rūmų nario Lino Tuleikio Pirmasis straipsnis, Antrasis straipsnis ir Trečiasis straipsnis padės skaitytojui lengviau suprasti autoriaus minčių eigą ir motyvus. (Redaktoriaus pastaba) Leisiu sau truputėlį patoso, atsiremiant
ARCHITEKTŲ RŪMŲ NARYSTĖ: Kodėl Seimo nariai sumanė išardyti Rūmus?
Keli Seimo nariai (Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Valerijus Simulik, Kęstutis Bacvinka, Audrys Šimas, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Andrius Mazuronis) oficialiai užregistravo pasiūlymą, siekdami pakeisti Lietuvos respublikos architektų rūmų įstatymą ir panaikinti privalomą atestuotų architektų narystę
ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (3): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?
Architekto profesija tikrai turi daug galios kuriančius ją žmones padaryti laimingais, jei tik jie tuo užsiima su aistra ir atsakingai. Bent jau tiek atsakingai, kad nuo jų architektūrinės aistros visi aplinkiniai netaptų nelaimingais. Nes, juk negali pasistatyti
ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (2): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?
Šis tekstas nėra oficiali Lietuvos architektų rūmų nuomonė, o tik vieno LAR nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją.. Ar pastebėjote, koks gyvenimas pasidarė slidus ir išvirkščias? Jei kas nors elgiasi savanaudiškai, tai būtinai sakys, kad tai daro visų
ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (1): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?
Šis tekstas nėra oficiali LAR nuomonė, o tik vieno Rūmų nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją. Tikslas kalbėti apie mūsų organizacines profesines sėkmes ir sopulius atviriau, kad visiems mums būtų lengviau daryti sprendimus, nesiblaškant tarp organizacijos veiklos krypčių.
REDAKTORIAUS STULPELIS: Diena, kai buvome didelė tauta
Tą sausio naktį, tiksliau paryčiais, Eurika Masytė dainavo Laisvę gal penkioliką kartų Kauno savivaldybės didžiojoje salėje, spengiant viltingai tylai. Įrašas sukosi it begalinė mantra, o žinių iš Vilniaus vis nebuvo. Radijas tylėjo. Mes irgi. Žinojome, jog Vilnius verda,
ARCHITEKTŲ RŪMŲ PIRMININKAS: Zapyškio blizgesiai ir purvas
Šalia gotikinės Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčios ant Nemuno kranto vykstantys darbai, kur vykdoma senojo Zapyškio miestelio teritorijos pritaikymas bendruomenės poreikiams sulaukė didelio ir karšto visuomenės dėmesio. Kontraversišku projektu susidomėjo netgi pats Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis,
VILEN KUNNAPU: Kiek architektūroje yra meno, nusako mistinė ketvirtoji dimensija
Vilen Kunnapu atsirado Kaune netikėtai. Skaitė vieną iš savo mistinių architektūros paskaitų negausiai Dailės akademijos studentų auditorijai. Kaunas nesuprato kokio kalibro svečią turi, todėl nekankino objektyvų bei mikrofonų smalsumu… Žvarbus vakaras sutrumpino ekskursą po pustuštį senamiestį, tačiau
NAUJININKŲ BENDRUOMENĖ NUOGĄSTAUJA: Naujos stoties vizija – vien komercinis projektas
PILOTAS.LT gegužės pabaigoje skelbė apie Naujininkų bendruomenės rengiamą diskusiją apie naujos Vilniaus autobusų stoties kitoje geležinkelio bėgių pusėje projektą. Pastaroji „Vilniaus geležinkelių“ ir sostinės savivaldybės atsietai nuo bendruomenės plėtojama idėja vietos gyventojams kelią vis didesnį susirūpinimą, kurio
APIE STATUTĄ, VIEŠĄJĮ INTERESĄ IR KITUS DEMONUS: Pastabos po LAR susirinkimo
Šiemet Architektų rūmų susirinkimas buvo rekordinis dalyvių skaičiumi. Įspūdinga! Turime galimybę įvertinti, kokią įtaką asmeniniam sąmoningumui turi grėsmė susimokėti už pakartotinį susirinkimą, jei nedalyvavai pirmąjame… Susirinkimą vertinu gerai visų pirma dėl to, kad atsispyrė destruktyviems pasiūlymams: patvirtino
ARCHITEKTAS KAIP VIEŠASIS INTERESAS: Mintys po Architektų rūmų susirinkimo
Po praeitą penktadienį LITEXPO rūmuose vykusios architektų savivaldos ekspozicijos liko šiokių tokių nuosėdų ant dugno. 813 (!) Lietuvos architektų, Lietuvos architektų rūmų narių, eksponavo savo požiūrį į profesiją. Gausus dalyvavimas džiugino, o požiūris – nelabai. Atrodo, kad
ARCHITEKTŪROS AUTORITETŲ KLAUSIMU: Dvi knygos, du atsakymai.
Kodėl šiuolaikinės Lietuvos architektūros klasikai mūsų architektūriniam jaunimui žinomi mažiau nei Mesopotamijos urbanistika ar Italijos barokas? Kodėl vyresniais architektais domimės tik tol, kol nuo jų priklauso studijų egzaminai, projektų derinimai ar ekspertizės? Kodėl nurašome Naujojo paveldo architektūrą
PROF. REMIGIJUS DAUBARAS: Plynieji kirtimai kenkia miškų ekosistemoms
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti
VIEŠBUČIO VAGONAS: „Smetoninio“ Lietuvos banko pašonėje – ilgos gyvenamųjų numerių eilės
Kauno Maironio gatvėje bręsta reikšmingos architektūrinės permainos. Architekto G.Natkevičiaus kolektyvas greta architekto Mykolo Songailos tarpukarinio Lietuvos banko braižo 6 aukštų 175 numerių viešbutį, kuris turėtų gerokai pakoreguoti vietos architektūrinį mikroklimatą. Tačiau net 4-ąjį kartą tame pačiame Kauno
URBANISTINIO SĄVARTYNO LINK: Pristatytas Nemuno salos parko projektas
Praeitą savaitę Kauno visuomenei buvo pristatyti G.Natkevičiaus ir partnerių architektų biuro parengti Nemuno salos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai. Renginyje – būrys žurnalistų, specialistų minia, daugybė vos pro duris į Mažąją Kauno savivaldybės posėdžių salę telpančių kauniečių. Ant stendų
SAVAIME GERAI NEBŪNA: Demokratija baigiasi, ne sprogimu, o inkštimu
„Šitaip ir baigias pasaulis / Ne sprogimu – inkštimu“, – savo eilėraštyje „Tuščiaviduriai žmonės“ rašė Thomasas Stearnsas Eliotas. Kiek perfrazuotos šios eilės tinka ir apibendrinti Harvardo universiteto profesorių Steveno Levitsky’o ir Danielio Ziblatto knygą „Kaip miršta demokratijos“.
AKMENINĮ KAUNO KŪNĄ PALIEKA ŽALIOJI SIELA: Kodėl kertame miesto šaknis?
Želdynų mieste reikšmė žinoma nuo seno. Miestų kūrėjai įvairiais laikotarpiais „akmeninį kūną“ augino kartu su „žaliuoju kūnu“, suprasdami neatskiriamą miesto erdvės vienovę. Medžiai ir kiti augalai puošia urbanistinę aplinką, teikia pavėsį, gryniną orą, saugo nuo triukšmo ir
ĄŽUOLYNO REKONSTRUKCIJA: Cirkas tęsiasi
Po neatremiamos SĮ „Kauno planas“ rengiamo Kauno Ąžuolyno sutvarkymo projekto, liūdnai pagarsėjusio rododendrizacija, kritikos buvo daugybė šios įstaigos vadovo Raimundo Labučio bei kitų atsakingų žmonių pažadų ir net ženklų, kad istorinio Kauno parko rekonstrukcijos projektavimas pagerės iš
SUSTABDĖ „EUROREMONTINĮ“ KIRTIMĄ: Nupjauti pasmerktų Šilutės medžių būklę vertins iš naujo
Šilutiškiams pavyko sustabdyti beatodairiško „euroremontinio“ medžių kirtimo mašiną. Kaip praneša „Šilutės žinios“, prieš vietos valdžios sumanymą sukilę miestiečiai pasiekė, jog pasmerktų nupjauti Lietuvininkų ir Tilžės gatvių medžių būklė būtų vertinama iš naujo ir atsakingiau. PILOTAS.LT jau rašė
PETRAS IŠORA, ONA LOZURAITYTĖ: Mes kuriame aplinką, o aplinka kuria mus
Metinis architektūros festivalis „Open House Vilnius“ šį mėnesį pristatys net 14 naujų, renginyje dar nematytų architektūros objektų. Iš viso balandžio 28–29 dienomis vilniečiai turės galimybę aplankyti net 62 skirtingų stilių ir laikmečių Vilniaus pastatus, kurie paprastai yra
ARCHITEKTŪROS PATRIARCHAI: Kada išpirksime dvi didžiausias Vilniaus nuodėmes?
Žmonės, kurie neprisimena praeities, yra priversti ją kartoti (George Santavan). Architektai Vytautas Brėdikis, Vytautas Dičius, Algimantas Mačiulis ir Algimantas Nasvytis įsitikinę, kad tas seniai praeito architektūrinio „kurso kartojimas“ šiuolaikinėje Lietuvoje trunka ištisus 28-ius nepriklausomybės metus ir iš
LAISVĖS PAMINKLO BURTAI: Lukiškių aikštės atrakinimo beieškant
Jau atrodė, kad Lukiškių aikštės sutvarkymo peripetijos baigiasi – tema išsemta ir visiems belieka priprasti prie naujo aikštės vaizdo. Tačiau kilusi nauja diskusijų banga apie galimus paminklo variantus sužadino senas mintis apie aikštės ir jos prieigų sutvarkymo
ĄŽUOLYNO RODODENDRIZACIJA: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys
Neregėto masto dendrocidas Kauno gatvėse galų gale aprimo tik įsikišus teismui. Tačiau savivaldybės projektų bylose tiksinti bomba slepia dar galingesnį užtaisą, šįkart nukreiptą prieš ikoninį Kauno Ąžuolyno parką. Tikrasis bombos pavadinimas – „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001