Vienas didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjų „Lonely Planet“ ką tik paskelbė Lietuvą 2-ąja geriausia turizmo kryptimi 2025-aisiais. Tapome 1-ąja Europoje tarp 10 pasaulio šalių, kurias kitąmet tiesiog būtina aplankyti. Tai itin aukštas Lietuvos turizmo infrastruktūros, kultūros, gamtos
Prieš beveik dešimtmetį užkurta mokslo populiarinimo centro Nemuno saloje, Kaune idėja baigia pavirsti realybe. Šiuolaikiškas statinys jau papildė „Žalgirio“ arenos ir baseino statinių tandemą bei projektuoja savo prisistatymo datą Laikinosios sostinės bei visos Lietuvos žingeidžiai publikai. Mokslo ir
Praėjusią savaitę kartu su SSVA (Statybos sektoriaus vystymo agentūra) kolegomis lankėmės Klaipėdos rajone. Skaičiau pranešimą savivaldybės tarybos narių ir administracijos darbuotojų mokymuose teritorijų planavimo ir statybos klausimais. DIDŽIAUSIA PROBLEMA – SUVALDYTI Į RAJONĄ ATSIKRAUSTANČIŲ SRAUTĄ Labai sveikintina
Įvyko Lietuvos architektų sąjungos (toliau LAS) eilinė ataskaitinė konferencija. Šį kartą ji surengta Kaune, tikintis, kad į renginį Lietuvos centre bus patogiau suvažiuoti architektams iš regionų. Deja, dalyvių masiškumui, tai įtakos nepadarė. Po renginio paprašiau LAS pirmininką
Kas savaitę į saulėtosios Turkijos pajūrį patraukia šimtai, gal net tūkstančiai lietuvių. Nutūpę viešbučių baseinus bei nuo pašalinių apsaugotus paplūdimius jie po savaitę ar dvi mėgaujasi išsvajotaisiais „ol inklusiv“ privalumais. Tuo tarpu šių turistinių getų pašonėje kunkuliuojanti
Vasario 16-osios išvakarėse visada noris pakelti akis nuo kasdienybės stalo ir apsidairyti plačiau: į dabar ir į tada. Į XX amžiaus pradžią, kai per stebuklą atgimė tautinė Lietuvos valstybė. Vienintelė pasaulyje. Kai begalinio atkaklumo lietuviai sukūrė ją…
Projektavimas istoriniuose miestuose neretai panašus į sudėtingą chirurginę operaciją, kai reikia moderniu architektūriniu implantu pakeisti sergantį urbanistinį organą, istorijos eigoje nutrupėjusią miesto struktūros dalį ar atlikti kurios nors estetiškai svarbios vietos rekonstrukciją. Vieną tokio neimituojančio istorijos kultūringo
Gegužės 9-ąją siūloma paskirti apsivalymui nuo okupantų paminklų. Pasak idėjos autoriaus Andriaus Tapino, šią dieną okupantų paminklai turi griūti nuo Merkinės iki Neringos. „Tegu tą pačią simbolinę dieną Lietuvoje griūna okupantus šlovinantys paminklai. Gal ne visi 150,
Ukrainos architektai vienijasi atstatyti savo valstybę ir jau tam įkūrė koordinacinę būstinę. Planuojama sukurti naują Ukrainą, kurioje nebūtų „rusų pasauliui“ būdingo tipiškumo, pilkumo, beveidiškumo ir bevardžiškumo. Naujos architektūros pamatas – Laisvės idėja. Rusijos bomboms ir raketoms tebegriaunant
PILOTAS.LT neseniai rašė apie žinomo dailininko Šarūno Saukos ir keliautojo Mariaus Luckos paramos Ukrainai aukciono iniciatyvą, Vilniaus dailės akademijos labdaringą meno mugę. Ir tai toli gražu ne viskas su parama Ukrainai meno sferoje. Bene porą aukcionų jau surengė
Rusijos architektai dar kartą fiksuoja, kad yra progresyviausias visuomenės segmentas. Rusijos architektūrinės organizacijos ir medija bene pirmoji sureagavo į agresyvų karą Ukrainoje. Jau antrąją intervencinio karo dieną (vasario 26) Rusijos architektūrinės medijos išplatino Atvirą Rusijos architektų ir
Vilniaus miestas neketina likti nuošalyje Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą. Sostinės meras Remigijus Šimašius socialiniuose tinkluose ką tik užsiminė apie savivaldybės koridoriuose Ukrainos okupantams sumaišytą rafinuotą hibridinio karo kokteilį – sumanymą link Rusijos ambasados vedančią Vilniaus gatvelę pavadinti Ukrainos
Vilniaus meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje vakar pranešė, jog sostinės centre esantys nebaigti statyti Maskvos namai bus nugriauti. „Propagandos mašinos projektas Vilniuje uždaromas dar net neatidarytas!“, – žinia dalinasi meras. Šias dar 2010 metais sostinės centre
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai nustatė, jog įvairiose Gedimino kalno dalyse formuojasi grunto nuošliaužos. Modeliavimo rezultatuose galima matyti pradinius nuošliaužų formavimosi židinius. DIDŽIAUSIAS NUOŠLIAUŽŲ PAVOJUS – RUDENĮ Dar 2019–2020 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS
Šiandieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė apeliacinį Artūro Dankovskio skundą atmesti ir palikti galiojantį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 vasario 23-iosios sprendimą. O tai reiškia, kad pilietis Artūras Dankovskis privalės savo lėšomis atstatyti savo paties
Žinomas pajūrio architektas Edmundas Benetis kreipėsi į e-žurnalo Pilotas.LT redakciją dėl pagalbos. Architektui nesiseka bendrauti su Architektų rūmais visuomenei itin svarbiu klausimu. Gal kalti vasaros karščiai, gal atostogų metas, tačiau aktyvus architektas nesulaukia jokios reakcijos iš Architektų
Tai turėjo įvykti! Ilgiau šio fakto nebebuvo įmanoma slėpti. Nei nuo visuomenės, nei nuo atsakingų institucijų bei prezidentūros. Ką tik Liepos I-osios užkulisiuose susprogdinta melomaninė bomba – architektų priklausomybė nuo muzikos nuėjo per toli, kad galėtų būti
Vieno architektūrinio konkurso vertinimo komisijos audringoje zoomferencijoje kolega Tomas S.Butkus iškėlė mintį, jog į architektūrinių konkursų vertinimą reikėtų įtraukti vaikus. Dėl tyro, naivaus, absoliučia tiesa kvepiančio požiūrio į architektūrą… Komisija atvėso, nustraksėjo per projektus, bet mintis liko
1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio istorijoje – mėnraščio “Arkitektas”. Vėlai. Daugelis Europos valstybių architektūrinę leidybą pradėjo 100 ar 80 metų anksčiau. Tuomet atrodėme kaip eiliniai atsilikėliai. Šiandien – Lietuva atrodo kaip pasmerktoji
Art deco stiliaus vilos Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje griovimo istorija įgauna vis platesnį atgarsį tiek visuomenėje, tiek ir atskirose kultūros paveldui neabejingose bendruomenėse. Lietuvos architektų sąjungai vis dar liekant šio atvejo nuošalėje, savo atvirą nuomonę apie
Ar jūs nepavargote nuo estetikos pervertinimo? Aš pavargau, labai pavargau nuo to, kai dailesniu pavidalu bandoma pridengti problemų neišsprendimą ar nieko nepadarymą. Tai kaip gražiu veideliu bandytum pridengti kokią bjaurastį, bet juk bjaurastis nuo to netampa mažesnė.
Šiandieną, spalio 21-ąją pasaulis mini orumo dieną. Gera proga atsakyti sau į klausimą – o kas gi yra tas orumas? Ar aš pats po spalio 17 konflikto gyvenu oriai? Sakau atvirai – taip. Suvokiu orumą, kaip asmens, bendruomenės
Nesu rašto žmogus, ir jei ne kolegos Roko Mazuronio vieši pasvarstymai dėl Rūmų bei, žinoma, “atsitiktinai” tuo pat metu bendrapavardžio Seimo nario darbiečio Audriaus Mazuronio bei vyriausio Lietuvos blaivintojo įstatyminės iniciatyvos dėl LAR narystės, tikrai patylėčiau… Žinoma,
Šis tekstas yra Ketvirtasis poleminėje grandinėje apie aktualią Lietuvos Architektų rūmų problematiką. LAR rūmų nario Lino Tuleikio Pirmasis straipsnis, Antrasis straipsnis ir Trečiasis straipsnis padės skaitytojui lengviau suprasti autoriaus minčių eigą ir motyvus. (Redaktoriaus pastaba) Leisiu sau truputėlį patoso, atsiremiant
Keli Seimo nariai (Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Valerijus Simulik, Kęstutis Bacvinka, Audrys Šimas, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Andrius Mazuronis) oficialiai užregistravo pasiūlymą, siekdami pakeisti Lietuvos respublikos architektų rūmų įstatymą ir panaikinti privalomą atestuotų architektų narystę
Architekto profesija tikrai turi daug galios kuriančius ją žmones padaryti laimingais, jei tik jie tuo užsiima su aistra ir atsakingai. Bent jau tiek atsakingai, kad nuo jų architektūrinės aistros visi aplinkiniai netaptų nelaimingais. Nes, juk negali pasistatyti
Šis tekstas nėra oficiali Lietuvos architektų rūmų nuomonė, o tik vieno LAR nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją.. Ar pastebėjote, koks gyvenimas pasidarė slidus ir išvirkščias? Jei kas nors elgiasi savanaudiškai, tai būtinai sakys, kad tai daro visų
Šis tekstas nėra oficiali LAR nuomonė, o tik vieno Rūmų nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją. Tikslas kalbėti apie mūsų organizacines profesines sėkmes ir sopulius atviriau, kad visiems mums būtų lengviau daryti sprendimus, nesiblaškant tarp organizacijos veiklos krypčių.
Tą sausio naktį, tiksliau paryčiais, Eurika Masytė dainavo Laisvę gal penkioliką kartų Kauno savivaldybės didžiojoje salėje, spengiant viltingai tylai. Įrašas sukosi it begalinė mantra, o žinių iš Vilniaus vis nebuvo. Radijas tylėjo. Mes irgi. Žinojome, jog Vilnius verda,
Šalia gotikinės Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčios ant Nemuno kranto vykstantys darbai, kur vykdoma senojo Zapyškio miestelio teritorijos pritaikymas bendruomenės poreikiams sulaukė didelio ir karšto visuomenės dėmesio. Kontraversišku projektu susidomėjo netgi pats Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis,
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001