Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (4): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020-01-31
Linas Tuleikis

Šis tekstas yra Ketvirtasis poleminėje grandinėje apie aktualią Lietuvos Architektų rūmų problematiką. LAR rūmų nario Lino Tuleikio Pirmasis straipsnis,  Antrasis straipsnis ir Trečiasis straipsnis padės skaitytojui lengviau suprasti autoriaus minčių eigą ir motyvus. (Redaktoriaus pastaba)
Leisiu sau truputėlį patoso, atsiremiant į Europos kultūros kertinius šaltinius.
Architektas – moderniame ir, pasak Zygmunto Baumano, takiame pasaulyje yra daugybė įvairiausių architektų: programinės įrangos architektas (software architect), karinio jūrų laivyno architektas (naval architect), juvelyrikos architektas (jewelry architect), šeimos architektas (family architect, cognition builder), valstybės/Europos architektas (politikas) ir net, atleiskite už įžūlumą, visatos architektas (Dievas).
Tai labai skirtingų sričių veiklos, kurių vykdytojas vadinamas architekto vardu.
Kodėl tokių skirtingų veiklų vykdytojai vadinami tuo pačiu vardu – architektas? Gal todėl, kad visas šias sritis sieja vienas dalykas – to asmens kuriama tam tikra tvarka. Visais atvejais architektas, nesvarbu kokioje srityje veiktų, natūraliame arba suformuotame chaose įveda tvarką, kiekvienu atveju – unikalią tvarką.
Mūsų profesija neturi antro žodžio, patikslinančio mūsų veiklos sritį, ir tai nesusilpnina mūsų veiklos svarbos, bet atvirkščiai – sustiprina. Didesnė svarba reiškia ir didesnę atsakomybę, kuri gula ant architekto pečių. Gal būt vieną dieną tvarka įsitvirtins ir Architektų Rūmuose? Nes ten, kur yra žodis architektas, turi būti ir tvarkos idėja.
Prancūzijos revoliucija savo šūkiu „Laisvė, lygybė, brolybė“ (Liberté, égalité, fraternité) deklaravo demokratiją, kuria mes sėkmingai ar mažiau sėkmingai bandome tvarkyti savo gyvenimą – bent jau iki tol, kol sukursime kažką tobulesnio.
O bandymų būta, – antroposofijos pradininkas austrų filosofas R.Šteineris pasaulinio karo nualintoje Europoje ieškojo krypties, kuri tilptų tarp kapitalizmo ir socializmo. Jis, pasitelkęs prancūzų revoliucijos deklaraciją, sukūrė sociologinę teoriją – Socialinę trinarystę. Jos principas – šiomis deklaruotomis vertėmis veikti pagrindines socialines sritis: kultūrą (laisvė), teisę (lygybė) ir ekonomiką (brolybė). Socialinė trinarystė ir dabar paplitusi pasaulyje edukologijos, ekologijos ir antroposofinės medicinos srityse.
Ar mūsų Architektų Rūmai negalėtų vadovautis prancūziškuoju šūkiu?
Jei atidžiau pažiūrėsime, panašu, kad jie taip ir suręsti – bent jau skaitant Architektų Rūmų statutą, matai, kad jis vadovaujasi tais pačiais demokratijos principais.
Tai kas nutiko, kad Rūmų Statutas kalba viena, o mes bandome daryti kita? Kas nutiko, kad mes net nekritikuojame nepatinkančių Statuto vietų, o tyliai jas bandome pakreipti savo situacijai? Gal tai yra visur įsigalėjantis principas „viena sakau, o kita darau“? Kodėl mes, architektai, kurių paskirtis sukurti tvarką, taip dažnai užsiimame tos tvarkos griovimu?
Nes taip galime greičiau pasiekti reikiamą rezultatą. Gyvenimas mus skubina, mes nuolatos konkuruojame, kas pirmesnis ir kas greičiau tai gali padaryti. Nesilaikydami visuotinės tvarkos, mes galime aplenkti kitus.
Mes galime gauti geidžiamą dalyką neatstovėję bendroje eilėje, nes galime užlįsti.
Vieni mūsų tai netgi daro elegantiškai „su bajeriu“, kad net negali ant jų pykti, net nepastebi, kaip jie užlenda. O ar ne Rūmų pareiga žiūrėti bendros tvarkos, kad neatsirastų blatnesni, labiau skubantys, kuriems labiau reikia, kurie labiau godūs ir kuriems labai reikia be eilės? Tik tiek.
Tačiau, tie visur skubantys tuoj paleis kakarynę, kad Rūmai draudžia, kad jie varžo laisvę, kad jie policija… O juk negali būti laisvės be lygybės ir brolybės.
Ne veltui vienos seniausių pasaulyje organizacijų šūkis yra: „Tik įstatymas mus padarys laisvus“. Panašiai sakoma ir biblijoje: „Ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus”(Jn 8,32).
Neseniai į mano rankas pateko šviežiai išleista Adomo Mickevičiaus vienintelė prozos knygelė „Lenkų tautos ir lenkų piligrimystės knygos“. Žinant A.Mickevičiaus supratimą apie Abiejų Tautų Respubliką, galime drąsiai knygą skaityti kaip „Lietuvių tautos ir lietuvių piligrimystės knygas“. Taip plačiai ją skaitė net ir XIX a. vidurio prancūzai, italai, ispanai, vokiečiai, olandai ir kitos Europos tautos, diskutuojančios apie laisvę ir moralę.
Tai pirma į lietuvių kalbą išversta A.Mickevičiaus knyga, kuri yra išversta į daugiausia pasaulio kalbų. Ši knyga gimė mūsų regiono intelektualų, po nepavykusio 1831m. sukilimo pasitraukusių į Romą, Paryžių diskusijose. Todėl joje deklaruojamas laisvo žmogaus santykis su laisva tauta. A.Mickevičius čia kalba apie žmonių tikėjimo praradimą ir netikrų stabų susikūrimą: godumą, politinę įtaką, gerovę, politinę pusiausvyrą ir interesą. Atrodytų, kad Adomas Mickevičius rašo apie mūsų dabartinius laikus – visiems rekomenduočiau paskaityti šią knygą.
Ir šiandien, prabėgus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trečiam dešimtmečiui, kyla klausimas, gal jau laikas mums baigti savo klajones po dykumą ir pradėti statyti savo valstybę? Ir mums, architektams, – taip pat. […laukite tęsinio]
REDAKCIJOS PASTABA: Linas Tuleikis yra Lietuvos architektų rūmų Tarybos narys ir LAR pirmininko pavaduotojas. Tačiau straipsnis atspindi tik asmeninę LAR nario nuomonę.
Titulinė nuotrauka: Sigito Beigos

Komentarai

  1. Architektų rūmų veiklos monopolis įteisintas įstatymu, negana to dar prikergtos regioninės tarybos. Miesto architektas turi spresti apie kokybę, jei reikia pasitelkti laisvai samdomus ekspertus, rūmai galbūt gali turėti savo žodį miesto architekto rinkimuose, bet regioninėms taryboms griežtas NE. Juk yra konkursai. Jei jau rūmai išduoda atestata, reiškia pasitiki architektu ir todėl tarybos nebereikalingos, tuo labiau, kad architektūroje vyrauja individuali, o ne kolektyvinė kūryba. Architektūros kokybės dalykais juk šiuo metu beveik niekas viešoje erdvėje nebediskutuoja, kokybė yra institualizuotas reikalas, tai žūstanti kultūra, dėl architektų bendruomenės vidinių ir išorinių biurokatinių apribojimų.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS CENTRAS – PAŠTO RŪMUOSE: Kultūros ministerijos galimybių studijos rengėjai pakartojo 2019 metų idėją

2021 rugpjūčio 205 KomentaraiPILOTAS.LT

Kultūros ministerijos rengiama Kauno Pašto rūmų įveiklinimo galimybių studija pakartojo 2019-taisiais Kauno visuomeninio judėjimo „Paštininkai“ sugeneruotą idėją – ikoniškuose architekto Felikso Vizbaro rūmuose teisingiausia įkurdinti

Edmundas Benetis

VIENAS LAUKE KARYS: E.Benetis nesulaukia LAR paramos dėl Lietuvos bendrojo plano problemų

2021 liepos 274 KomentaraiPILOTAS.LT

Žinomas pajūrio architektas Edmundas Benetis kreipėsi į e-žurnalo Pilotas.LT redakciją dėl pagalbos. Architektui nesiseka bendrauti su Architektų rūmais visuomenei itin svarbiu klausimu. Gal kalti vasaros

Algimantas Mačiulis

PIRMAS NUOTOLINIS ARCHITEKTŲ RŪMŲ SUSIRINKIMAS: Architektų Žiedas A.Mačiuliui

2021 birželio 174 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandieną įvyko pirmasis nuotolinis Lietuvos architektų rūmų narių visuotinis susirinkimas. Pandemijos sąlygos atėmė progą architektų cecho bendruomenei susirinkti gyvai ir bendrauti gyvai, tačiau iš esmės

LAR susirinkimas

LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMAI: Neįvykus susirinkimui, pakartotinas – tą pačią dieną

2021 birželio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmai (LAR) praneša, kad birželio mėnesį 17 dieną (ketvirtadienį) 10 val. numatytajam narių nuotoliniam susirinkimui neįvykus, pakartotinis bus surengtas dar tą pačią dieną.

prof. Algimantas Mačiulis

ARCHITEKTŲ ŽIEDAS: LAR svarsto siūlymą apdovanoti prof. A.Mačiulį

2021 gegužės 72 KomentaraiPILOTAS.LT

Kiekvienais metais per Lietuvos architektų rūmų (LAR) narių visuotinį metinį susirinkimą įteikiamas Architektų žiedas – už architektūrą, nuopelnus, meilę ir pasišventimą jai. Šiais metais Architektų

Kūrybiniai mainai

EUROPOS ARCHITEKTŪROS ATEITIS: Naujo sezono programos pristatymas

2021 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondas pakvietė į kūrybinių mainų renginį, kuriame bus pristatomas naujas Europos architektūros programos sezonas. Tai vienas pagrindinių tinklaveikos ir architektūros idėjų pristatymo renginių Europoje.

vila_kn_201019_e01_bra

LAR TARYBA: Vilos Perkūno al. 11 rango objektų apsauga turi tapti viešuoju interesu

2020 lapkričio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Art deco stiliaus vilos Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje griovimo istorija įgauna vis platesnį atgarsį tiek visuomenėje, tiek ir atskirose kultūros paveldui neabejingose bendruomenėse. Lietuvos

Linas Tuleikis

LINAS TULEIKIS: Architektūra ir estetika – tai ne tas pats

2020 spalio 304 KomentaraiLinas Tuleikis

Ar jūs nepavargote nuo estetikos pervertinimo? Aš pavargau, labai pavargau nuo to, kai dailesniu pavidalu bandoma pridengti problemų neišsprendimą ar nieko nepadarymą. Tai kaip gražiu

LAR susirinkimas

LAR SUSIRINKIMAS ĮVYKO: Paskelbti balsavimo rezultatai

2020 spalio 92 KomentaraiPILOTAS.LT

2020 m. spalio 7 dieną „Litexpo“ parodų centre, Vilniuje įvyko svarbiausias metuose architektų savivaldos renginys – Lietuvos architektų rūmų narių susirinkimas. Lietuvos architektų rūmų narių

Lietuvos bendrasis planas

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Rengiamas LT Bendrasis planas turi esminių trūkumų

2020 spalio 51 KomentarasPILOTAS.LT

Baigiamas rengti Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas – urbanistinė konstitucija, pagal kurią valstybė gyvens 25 metus (maždaug). Deja, esminis nacionalinio mastelio projektas į galutinę stotelę

Architektų suvažiavimas

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Visuotinis susirinkimas – „Litexpo“, spalio 7

2020 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Visi žino – pavasarį Visuotinis Architektų rūmų susirinkimas neįvyko dėl Korona pandemijos, todėl dabar, kai viruso pavojus ir baimė atslūgo,- rinksimės į esminę profesijos sueigą

Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS: Baubas, kuriuo gąsdinami Komforto Zonos ministrai

2020 rugpjūčio 38 KomentaraiAudrys Karalius

Istoriniai Kauno ir Klaipėdos pašto rūmai vis dar „kybo ore“ – nei parduoti, nei paleisti. Jų likimas netapo aiškesnis ir po Premjero sudarytos darbo grupės

Architektų sąjunga

30 ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS METŲ: Pats laikas persikrauti

2020 balandžio 35 KomentaraiJuozas Vaškevičius

Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 30 metų sukaktis paskatino pakelti asmeniniame archyve besančius, paveldėtus rankraščius(1) ir tais pačiais metais atkurtos Lietuvos architektų sąjungos dokumentų kopijas. Permąstyti tų

karantinas

KARANTINO METAS: Lietuvos architektų rūmų rekomendacijos sunkmečiui

2020 kovo 261 KomentarasPILOTAS.LT

Pasaulyje vis labiau įsigalint Koronaviruso pandemijai, dauguma valstybių mokosi išgyventi karantino sąlygomis. Mokosi ir Lietuva. Nukėlę visuotinį narių susirinkimą, svarbias šiam ypatingam laikotarpiui rekomendacijas savo nariams neseniai

LAR susirinkimas

ARCHITEKTŲ PAVASARIS: Šaukiami du svarbūs ataskaitiniai-rinkiminiai renginiai

2020 kovo 53 KomentaraiPILOTAS.LT

Kovo pabaigoje planuojami du svarbūs Lietuvos architektams renginiai – Lietuvos architektų rūmų (LAR) narių susirinkimas ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) XXII ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. Tačiau planuojama

Gedimino pr. 27

ARCHITEKTŪRINIO TEISINGUMO VARDAN: Architektų rūmai eina į Aukščiausiąjį teismą

2020 kovo 49 KomentaraiPILOTAS.LT

Gali būti, jog Gedimino pr. 27 taps adresu, kur architektūrinis teisingumas arba įvyks, arba bus pamintas ir paniekintas. Kaip žinia, neseniai Vilniaus apygardos teismas nepritarė

Tauras Paulauskas

KELIAI KURIUOS PASIRENKAM*: LAR narystė 2020

2020 vasario 211 KomentarasTauras Paulauskas

Nesu rašto žmogus, ir jei ne  kolegos Roko Mazuronio vieši pasvarstymai dėl Rūmų bei, žinoma, “atsitiktinai” tuo pat metu bendrapavardžio Seimo nario darbiečio Audriaus Mazuronio

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (4): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 311 KomentarasLinas Tuleikis

Šis tekstas yra Ketvirtasis poleminėje grandinėje apie aktualią Lietuvos Architektų rūmų problematiką. LAR rūmų nario Lino Tuleikio Pirmasis straipsnis,  Antrasis straipsnis ir Trečiasis straipsnis padės skaitytojui lengviau suprasti

Lukas Rekevičius

ARCHITEKTŲ RŪMŲ NARYSTĖ: Kodėl Seimo nariai sumanė išardyti Rūmus?

2020 sausio 3015 KomentarųLukas Rekevičius

Keli Seimo nariai  (Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Valerijus Simulik, Kęstutis Bacvinka, Audrys Šimas, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Andrius Mazuronis) oficialiai užregistravo pasiūlymą, siekdami

Architektūros politika

LIETUVOS ARCHITEKTŪROS POLITIKAI: Patvirtinta Architektūros meno tarybos sudėtis

2020 sausio 227 KomentaraiPILOTAS.LT

LR Kultūros ministerija pirmą kartą istorijoje suformavo Architektūros meno tarybą. Iš architektūros specialistų sudarytos tarybos uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės architektūros kaip profesionaliojo meno ir kūrybinių

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (3): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 202 KomentaraiLinas Tuleikis

Architekto profesija tikrai turi daug galios kuriančius ją žmones padaryti laimingais, jei tik jie tuo užsiima su aistra ir atsakingai. Bent jau tiek atsakingai, kad

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (2): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 164 KomentaraiLinas Tuleikis

Šis tekstas nėra oficiali Lietuvos architektų rūmų nuomonė, o tik vieno LAR nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją.. Ar pastebėjote, koks gyvenimas pasidarė slidus ir išvirkščias?

Architektų rūmai

ARCHITEKTŲ RŪMAI GRĮŽTA: LAR biuras vėl įsikurs Architektų pilaitėje

2020 sausio 153 KomentaraiPILOTAS.LT

Po nedidelės poros metų pertraukos Lietuvos architektų rūmai grįžta į Architektų pilaitę Kalvarijų g.1. LAR biuras įsikurs pirmąjame Raduškevičių rūmų aukšte prie paradinio įėjimo. LAR

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (1): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 142 KomentaraiLinas Tuleikis

Šis tekstas nėra oficiali LAR nuomonė, o tik vieno Rūmų nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją. Tikslas kalbėti apie mūsų organizacines profesines sėkmes ir sopulius atviriau,

Sapiegų parkas Vilniuje

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Susitarta dėl Sapiegų parko kraštovaizdžio architektūros konkurso

2019 lapkričio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Konferencijos „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros paveldą“ metu vykusiame tarpinstituciniame seminare „Sapiegų parkas, interesų susidūrimas kaip galimybė“ pavyko pasiekti susitarimą dėl Sapiegų parko rekonstravimo.