Vyriausybės posėdyje 2023-iųjų gruodžio 20-tąją priimtas nutarimas: steigti Nacionalinį architektūros institutą buvusio Kauno centrinio pašto rūmuose Laisvės alėjoje.
Šiuo premjerės Ingridos Šimonytės sakiniu užbaigtas permainingas penkerių metų procesas, prasidėjęs 2019 sausio 14-tą, kuomet įvyko inžinerinė avarija vangiai eksploatuojame AB „Lietuvos paštas“ įmonės pastate, Laisvės alėja 102, Kaune.
NAI – ISTORINIS ĮVYKIS, KURIO LAUKTA 17 METŲ
Anot Kultūros ministerijos, Nacionalinis architektūros institutas (NAI) įgyvendins valstybės politiką kultūros ir kūrybinių industrijų srityje. Be to, skatins Lietuvos architektūros meno raidą, pristatys Lietuvos architektūros meną Lietuvoje ir užsienyje, taip pat užsienio architektūros meno raidos tendencijas Lietuvoje, kaups, saugos ir tyrinės Lietuvos architektūros meno bei architektūros paveldo muziejines vertybes, ypatingą dėmesį skirdamas Kauno tarpukario modernizmui. Taip pat skatins visuomenės įtraukimą į viešųjų erdvių planavimo procesus.
„Įsteigiant Nacionalinį architektūros institutą, užpildoma daug metų žiojėjusi spraga. Pagaliau turėsime architektūrai, jos istorijai, raidai bei ateities perspektyvoms skirtą tyrimų, iniciatyvų ir idėjų centrą, kuris taps traukos vieta tiek profesionalams, tiek ir plačiajai visuomenei, – sako kultūros ministras Simonas Kairys. – Ypač džiugu, kad naujoji įstaiga atvers ir naują puslapį tarpukariu iškilusio pašto pastato istorijoje. ES paramos lėšomis šis pastatas bus modernizuojamas išsaugant jo visas vertingąsias savybes ir kartu pritaikant jį NAI reikmėms. Šioje vietoje bus puoselėjamos ir stiprinamos vertybės, visiškai atitinkančios ir Naujojo europinio bauhauzo dvasią – tvarumą, estetiką ir įtraukumą.“
ARCHITEKTŪROS CENTRAS IR ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS
Anot koncepcijos kūrėjų, NAI padės gilinti visuomenės sampratą apie architektūros meną ir paveldą, atskleisti ištakas, savitumą, kultūrinę vertę, ryšius su pasaulio kultūros ir meno procesais. Taip pat, skatins visuomenės aktyvumą dalyvaujant kokybiškos aplinkos formavime, puoselės Lietuvos architektūros meno identitetą. O taip pat skatins architektūros atvirumą, tarpdiscipliniškumą ir inovacijas.
Siekdamas šių tikslų, NAI planuos, organizuos, sudarys ir eksponuos architektūros meno ir architektūros paveldo parodas, inicijuos ir įgyvendins kitus architektūros meno ir architektūros paveldo projektus, organizuos seminarus, paskaitų ciklus, konferencijas, kūrybines dirbtuves, konkursus, festivalius ir kitus renginius, kurie pristato ir analizuoja architektūros meno sritį, jos raidos kryptis, sąveiką su kitomis visuomenės gyvenimo sritimis.
Naujoji įstaiga steigs ir organizuos architektūros meno apdovanojimus, rengs architektūros meno ir su šia sritimi susijusias rezidencijas, skatins architektų ir su architektūra susijusių specialistų tarptautinius mainus, įtrauks visuomenę į miestų planavimo procesus siekiant kurti kokybišką, tvarią, visuomenės interesus atitinkančią architektūrinę aplinką.
PROGRESYVIOS EUROPINĖS TENDENCIJOS
Anot kultūros ministro Simono Kairio, NAI taip pat įgyvendins Naujojo europinio bauhauzo, Davoso baukultur aljanso ir kitas Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių iniciatyvas architektūros meno ir architektūros paveldo srityse, teiks pasiūlymus Kultūros ministerijai dėl architektūros meno ir architektūros paveldo raidos skatinimo, rinks ir pristatys visuomenei aktualią statistinę architektūros meno informaciją. Institutas taip pat vykdys muziejinę veiklą – kaups, saugos, tyrinės ir pristatys Lietuvos architektūros meno ir architektūros paveldo muziejines vertybes, rengs ir įgyvendins kultūrinės edukacijos projektus, praktinius architektūros edukacijos užsiėmimus, įgyvendins architektų kvalifikacijos kėlimo programas ir projektus.
ORGANIZACIJA BUS FORMUOJAMA PAVASARĮ
Be to, NAI organizuos Lietuvos architektūros meno muziejinių vertybių prevencinį konservavimą ir restauravimą, vykdys architektūros meno ir architektūros paveldo tyrimus, rengs, leis ir platins tiriamuosius, edukacinius, informacinius bei reklaminius leidinius, publikacijas, susijusias su NAI veikla. NAI kaups architektūros leidinius ir sudarys galimybę visuomenei jais naudotis, pristatys Lietuvos architektūrą užsienyje, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio valstybių architektūros centrais, architektūros ir kitais muziejais, valstybės archyvais, kitomis kultūros ir meno, mokslo ar mokslinių tyrimų įstaigomis ar organizacijomis.
NAI sudarys 2 esminiai skyriai: Architektūros centras, dirbantis su šiuolaikine architektūra, ir Architektūros muziejus, dirbantis su architektūros paveldu.
Planuojama, kad NAI dirbs apie 20 tyrėjų, kuratorių, muziejininkų ir kultūros vadybininkų, architektūros profesionalų. Įstaiga bus kuriama palaipsniui, visa apimti ji pradės veikti, kai bus užbaigtas Kauno centrinio pašto investicinis projektas. Artimiausiu metu ketinama organizuoti vadovo konkursą ir baigti įstaigos registravimo darbus.
ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS VILNIAUS ŠV. MYKOLO BAŽNYČIOJE LIKVIDUOTAS 2006
Priminsiu, kad sunkiai besiverčiantis Architektūros muziejus Vilniuje (1968 – 2006), įsikūręs šv. Mykolo bažnyčioje, buvo uždarytas, kadangi bažnyčia buvo grąžinta tikintiesiems. O tuometinis Kultūros ministras V.Prudnikovas tiesiog „nerado“ muziejui kitų patalpų.
Anot paveldininko Virginijaus Kačinsko, Architektūros muziejus turėjo apie 56.000 eksponatų, kurie 2006 buvo perduoti Lietuvos Nacionaliniam muziejui ir… didžioji dalis buvo sunaikinta…
Architektūros muziejus populiarino Lietuvos profesionaliosios architektūros eksponatus. Eksponatus muziejui perdavė daugybė Lietuvos architektų. Brėžinius, dokumentus apie XX amžiaus Lietuvos architektūrą taip pat siuntė ir išeiviai iš JAV, Australijos ir kitų šalių.
ARCHITEKTAI NESĖKMINGAI BANDĖ ATKURTI ARCHITEKTŪROS MUZIEJŲ
Architektai ne kartą bandė atkurti Architektūros muziejų. Tačiau, deja, kitiems visuomenės sluoksniams tai nelabai terūpėjo.
2010 Audrys Karalius bandė stumti Architektūros muziejaus idėją per Kultūros gairių kaitos grupę, sudarytą prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Tuo pačiu metu Architektų sąjungoje susiformavo iniciatyvinė grupė (Kęstutis Pempė, Rūta Leitanaitė, Aida Štelbienė), kuri taip pat akseleravo Architektūros muziejaus atkūrimą, tačiau pastangos nebuvo darnios ir rezultato nedavė.
INŽINERINĖ NELAIMĖ TAPO ŠANSU NAI
Bėgo metai… Ir staiga, 2019 sausio 14-toji tapo netikėtu šansu – Kauno Centrinio pašto rūmuose įvyko inžinerinė avarija. Stipriai pašalus, lauko sienose sumontuotas šildymo sistemos vamzdynas užšalo. Išsiliejęs vanduo veržėsi per fasadines sienas į lauką ir pakibo ant fasado milžiniškais varvekliais. Visuomenė sujudo garsiai ir piktai dėl ikoninio pastato nepriežiūros ir atsainios pastato savininko AB “Lietuvos paštas” eksploatacijos.
Susibūrusi pilietinė grupė inicijavo peticiją „Už Kauno centrinio pašto išsaugojimą“, kurią per savaitę pasirašė daugiau nei 2.900 žmonių.
Susibūrė visuomenininkų grupė „Paštininkai“. Vyko kūrybinės dirbtuvės. Gimė fantastiškas projektas – NAI – Centriniuose Kauno pašto rūmuose. Kurio esmė paprasta, tobula ir aiški – aukščiausios prabos pastatas turi dirbti lietuviškos architektūros ambasadoriumi – Nacionaliniu Architektūros Institutu.
Visuomenininė organizacija „Paštininkai“ Kauno Pašto rūmuose surengė galingą Tarptautinės pašto dienos šventę, kurios metu visuomenei buvo pirmą kartą pristatyta Nacionalinio Architektūros Instituto projektas apleistuose Pašto rūmuose. (foto M. Patašius).
Architekto Audriaus Ambraso dovana – NAI logotipas.
Architekto Audriaus Ambraso dovana – NAI logotipas.
2019 sausio 14 avarija aplaidžiai eksploatuojamuose Kauno Pašto rūmuose, mobilizavo visuomenę. (foto: Kas vyksta Kaune)
