Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS: Baubas, kuriuo gąsdinami Komforto Zonos ministrai

2020-08-03
Audrys Karalius

Istoriniai Kauno ir Klaipėdos pašto rūmai vis dar „kybo ore“ – nei parduoti, nei paleisti. Jų likimas netapo aiškesnis ir po Premjero sudarytos darbo grupės Centrinių paštų pastatų pritaikymo ir išsaugojimo visuomenės poreikiams klausimams spręsti posėdžio.

Nėra ko stebėtis – grupė didelė, marga ir nesuinteresuota.

KULTŪROS MINISTERIJA PURTOSI ARCHITEKTŪROS

Jau vien ko verta gastrolinė Kultūros ministerijos repriza – „ministerija neplanuoja plėsti savo muziejų tinklo“, suprask – Architektūros muziejus nepriimtinas iš esmės. Nors būtent Architektūros muziejus – yra finalinė Kauno visuomenininkų idėja centrinio miesto pašto pastatui įveiklinti, atlaikiusi viešas diskusijas mieste, medijose ir AB „Lietuvos paštas“ organizuotose ryšių su visuomene procedūruose.

Tai kam gi nepriimtinas Architektūros muziejus – Lietuvai? Ar kultmino klerkams?

Panašu, kad Kultūros ministeriją stipriai alergizuoja vien pats Lietuvos Architektūros muziejaus vardo minėjimas, nes dar nesugalvota, kaip pasiteisinti dėl Architektūros muziejaus uždarymo 2006 kovo 20.

Kaip žinia, tuometinį kultūros ministrą V.Prudnikovą prispaudė forsmažorinis reikalas – iškraustyti bemaž 40 metų veikusį Architektūros muziejų iš šv.Mykolo bažnyčios Vilniuje, nes šią nutarta grąžinti Bažnyčiai.

Ir, nenuostabu, architektūros meną ir paveldą podukros vietoje laikiusi ministerija – taip ir „nesurado“ Architektūros muziejui kitų patalpų. Visoje Lietuvoje…?!

Todėl dabar, kai valstybėje „netyčia“ atsirado niekam nereikalingas pastatas puikiai tinkamas Architektūros muziejui – ikoniniai architekto Felikso Vizbaro Pašto rūmai – Kultūros ministerija žūtbūtinai stengiasi, kad Architektūros muziejus neduokdie neatgimtų ir negrįžtų į architektūriškai perprususią Lietuvos visuomenę.

Iš kur tokia stabili nemeilė architektūrai Kultūros ministerijoje?

Galų gale, iš kur tokia kolektyviška amnezija ministerijoje, kuri vos prieš penkerius metus viešai prisipažino, jog „Kultūros ministerija iki šiol neturėjo jokios architektūros ir dizaino politikos“ ir garsiai paskelbė Architektūros ir dizaino plėtros gaires, įsipareigodama nuosekliai dirbti architektūros ir dizaino kryptimis ir šios ilgalaikės strategijos laikytis.

Be to, šių metų pradžioje Kultūros ministerijoje įsteigta Architektūros meno taryba, kurios uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės architektūros politikos formavimo – tarsi ženklino ministerijos judėjimą esminėmis Gairių kryptimis.

Todėl visiškai nebeaišku, kodėl Kultūros ministerija staiga išduoda savo pačios deklaruotas Architektūros ir dizaino plėtros gairių politines nuostatas, tiesiogiai susijusias su Architektūros muziejaus būtinybe:

1_ architektūros ir dizaino neformalios edukacijos stiprinimas, visuomenės ir specialistų raštingumo architektūros ir dizaino srityse didinimas;

5_ architektūros matomumo visuomenėje ir suvokimo apie architektūros įtaką darniai urbanistinei plėtrai: visuomenės gyvenimo kokybei, aplinkosaugai ir ekonomikai didinimas.

Be to, pats metas Kultūros ministerijai priminti, kas jos pačios strateginėje politikoje buvo pažadėta – ”atlikti galimybių studijas analizuojančias architektūros ir dizaino muziejaus (ar muziejų) steigimo poreikį ir galimybes”.

MUZIEJUS, KURIO LIETUVIAMS NEREIKIA, SUOMIAMS BUS VĖLIAVA

Tai kur gi tos studijos, ponas ministre?. Kažkodėl per penkerius metus neteko nieko girdėti apie ministerijos atliktas Architektūros muziejaus ar centro galimybių studijas.

Užtat nuolat girdimi uolūs ministerijos atsikalbinėjimai dėl Kauno visuomenininkų atliktos Lietuvos Architektūros muziejaus galimybių studijos adaptavimo “niekam nereikalingame” F.Vizbaro Pašto rūmų pastate.

Simptomatiška, tačiau nei Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, nei jo pavaldiniai per ištisus metus, kuomet viešoje erdvėje įvairiais pavidalais sklando Architektūros muziejaus koncepcinis projektas Kauno pašto rūmuose – nerado nei laiko, nei noro su pasiūlymu susipažinti.

Nuosekliai laikomasi hermetiškai užtrenktų durų politikos ir ritualinių Kultūros ministerijos atsikalbinėjimų – Architektūros muziejaus nereikia, nereikia, nereikia…

Tuo tarpu kaimynystėje turime ir visai kitokių pavyzdžių, iš kurių galėtume bent kartą pasimokyti. Nedidelė Suomija, jau ir šiaip garsi pasaulyje savo architektūra bei dizainu, ir toliau augina architektūrinius raumenis globaliu mastu. Suomijos vyriausybė pareiškė, kad vienas esminių post-kovidinio renesanso projektų šalyje bus – naujas Suomijos Architektūros ir dizaino muziejus! Kaip žinia, Suomija seniai turi ir Architektūros, ir Dizaino muziejus, tačiau dabar pasiryžta esminiam proveržiui, kuris užtikrintų Helsinkiui vieną iš pasaulinės architektūros ir dizaino sostinių titulą. Netrukus suomiai skelbs pasaulinį konkursą savo Architektūros ir dizaino muziejui suprojektuoti esminėje sostinės krantinėje, į kurią prieš kelerius metus buvo nusitaikęs Gugenheimo muziejus. Proveržio objekto statybai Suomijos vyriausybė jau paskyrė 60 mln. eurų.

O dabar galime grįžti prie gimtosios rutinos reikalų ir prie amžinai suskilusios kultūrinės geldos, kurioje niekaip neatsiranda vietos podukrai architektūrai…

PASIŪLYMAI SAU, DISKUSIJOS SAU

Net liepos pradžioje įvykusiame Darbo grupės centrinių paštų pastatų pritaikymo ir išsaugojimo visuomenės poreikiams klausimams spręsti posėdyje niekas taip nesipriešino vienintelei darbotvarkėje idėjai dėl Kauno centrinio pašto rūmų įveiklinimo – Architektūros centro ir teminio klasterio įkūrimas – kaip Kultūros ministerijos atstovas R.Senapėdis.

Oficialioje posėdžio darbotvarkėje buvo vienintelis klausimas: „Dėl viešųjų diskusijų dėl Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių paštų pastatų įveiklinimo (jų pritaikymo kultūrinėms, socialinėms, pilietinėms, administracinėms ar kitoms panašioms reikmėms) rezultatų svarstymo“. Tačiau Darbo grupės nariai nesivargino gerbti visuomenės suformuluotų ir oficialiai išdiskutuotų pasiūlymų. Dažnas mėgavosi savo išmintimi ir onlainyviai strategavo didelių ir reikšmingų pastatų ateitį.

Valdžia išlaisvina. Ne tiek išlaisvina, kiek atriša nuo bet kokios pareigos gerbti tuos apačioje, paisyti jų pasiūlymų ir laikytis pažadų.

Kažkodėl Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai pradėjo kalbėti, kad reikėtų gauti savivaldybių išvadas dėl to, kokių funkcijų vykdymą savivaldybės galėtų perkelti į paštų pastatus iš kitų pastatų, kurie yra mažiau svarbūs ir galėtų būti parduoti.

Kultūros ministerijos atstovas, be nuolatinio atsikalbinėjimo dėl Architektūros centro Kauno Pašto rūmuose, tvirtino, kad jokioms ministerijos įstaigoms patalpų netrūksta.

Atsirišusi fantazija nuvedė panagrinėti netgi Krašto apsaugos ministerijos poreikius.

Kultūros paveldo departamentas porino, kad yra suinteresuotas, kad paštų pastatai būtų prižiūrimi ir įveiklinami, o kokiomis funkcijomis, nesvarbu…

Susisiekimo ministras J.Narkevič pabrėžė, kad turi būti nuspręsta, kurios paštų pastatų įveiklinimo idėjos bus įgyvendinamos, kas perims paštų pastatus, sudaromas atitinkamas planas ir numatomas ilgalaikis finansavimas.

Ministro patarėjas D.Stravinskas, bene vienintelis Darbo grupėje pasižymėjęs racionaliu mąstymu, pasiūlė, kad valstybės įmonė Turto bankas įvertintų galimybes perduoti AB „Lietuvos paštas“ lygiavertį valstybės nekilnojamąjį turtą mainais už paštų pastatus. Be to, išnagrinėtų būdus, kaip Kauno ir Klaipėdos pašto pastatai galėtų būti perleisti naujam savininkui.

DARBO GRUPĖS VEIKLOS PERSPEKTYVA MIGLOTA

Galiausiai sutarta, kad Darbo grupė ir toliau nagrinės Kaune ir Klaipėdoje vykusiose viešosiose diskusijose pristatytas idėjas dėl paštų pastatų įveiklinimo.

Kauno miesto centrinio pašto pastate – įkuriant „Lietuvos architektūros centrą“ (iniciatyvinė grupė „Paštininkai“);

Klaipėdos miesto centrinio pašto pastate – įkuriant „Klaipėdos miesto galeriją-muziejų“, „Profesoriaus A. Kliševičiaus vardo kaligrafijos ir rašto meno mokykla“, „Jaunųjų menininkų rezidentūrą“ (pasiūlė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius) bei „Piligrimų centrą“ (pasiūlė Telšių vyskupijos kurija).

Kada numatomas sekantis Darbo grupės posėdis, informacijos gauti nepavyko.

Ar bus į Darbo grupės posėdį kviečiami diskutuojamų idėjų autoriai, kad galėtų elementariai paaiškinti ir apginti savo objektų įveiklinimo siūlymus, informacijos gauti taip pat nepavyko.

Darbo grupės posėdžiui pirmininkavo Susisiekimo ministro patarėjas, darbo grupės vadovo pavaduotojas Darius Stravinskas. Sekretoriavo Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo skyriaus patarėja Jovita Razgutė.

Posėdyje dalyvavo Darbo grupės nariai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyrio vedėjas Darius Daunoras (nuotoliniu būdu), Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Augis Gučas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Apskaitos, paveldotvarkos planavimo skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė, akcinės bendrovės Lietuvos pašto Bendrųjų reikalų departamento vadovas Egidijus Patalavičius, valstybės įmonės Turto banko Turto strategijos ir plėtros departamento Strategijos ir analizės skyriaus vadovė Živilė Ričkienė (nuotoliniu būdu), Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas (nuotoliniu būdu), Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis (nuotoliniu būdu), Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Be to, posėdyje dalyvavo susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, akcinės bendrovės Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė Audronė Jankuvienė (nuotoliniu būdu), Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Kupčinskas, Ministro Pirmininko patarėja Leokadija Počikovska (nuotoliniu būdu).

Titulinė nuotrauka: C Pilotas.LT

Oficialios Kultūros ministerijos Architektūros ir dizaino plėtros gairės, kurios „užsimiršo“

Oficialios Kultūros ministerijos Architektūros ir dizaino plėtros gairės, kurios „užsimiršo“

Kauno Pašto rūmai (architektas F.Vizbaras), kuriuose siūloma įkurti Lietuvos Architektūros muziejų. Foto: Pilotas.LT archyvas

Kauno Pašto rūmai (architektas F.Vizbaras), kuriuose siūloma įkurti Lietuvos Architektūros muziejų. Foto: Pilotas.LT archyvas

Klaipėdos Pašto rūmai, kuriuose siūloma vystyti visuomeninę-kultūrinę veiklą. Foto: Pilotas.LT archyvas

Klaipėdos Pašto rūmai, kuriuose siūloma vystyti visuomeninę-kultūrinę veiklą. Foto: Pilotas.LT archyvas

Komentarai

  1. Valstybė,kuri nugriovė vieną iškiliausių lietuviško postmodernizmo architektūros kūrinių- Policijos pastatą Giraitės g.,vargu,ar kurs architektūros muziejų.

  2. Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, neturinti Architektūros muziejaus. Gal nors taip nori pasižymėti? Romano Senapėdžio pozicija labai aiški: kai vyko kova dėl Archmuziejaus išlikimo 2006 m., jis ir tada buvo Kultūros ministerijos atstovas. Viename iš posėdžių pareiškė ,,nėra tokio muziejaus“, nors 38 metus sėkmingai siųsdavo ataskaitų blankus ir skaičiuodavo atliktus darbus. Dabar būtų labai keblu: atsikūręs muziejus panorėtų susigrąžinti išdraskytą 56 000 eksponatų kolekciją; ministerijai tektų šį klausimą spręsti. ramiau, kai nieko nevyksta

    • Apgailėtinas veikėjas. Įdomu būtų sužinoti, kodėl Kultūros ministerija savo atstovu į darbo grupę pasirinko Romaną Senapėdį, kuris yra Architektūros muziejaus priešas iš esmės? Ar čia ministerijos klaida, ar sąmoningas veikimas?

  3. Man regis, „ir arkliui aišku“, kad Kauno tarpukario architektūra nusipelno vietos, kurioje būtų solidžiai pristatyta. Keista, kad Kauno valdžia neturi tokių ambicijų. Įsibrukti į Unesco sąrašą tai stengėsi… Taip pat ir visai Lietuvos architektūros istorijai tokios vietos reikia. Net tarybų Lietuvoje toks muziejus buvo, o dabar nebeišgalime… Galbūt Kultūros ministerija šiuo metu iš tiesų neturi pinigų dar vienam muziejui, bet reikia ieškoti tarpinstitucinio sprendimo.

    • Elementaru, Kultūros ministerija turės pinigų Archmuziejui, kai pigų skirs vyriausybė. Bet ar nors vienas kultūros ministras per 14 metų pajudino bent pirštą, inicijuodamas Archmuziejų politiniam lygmenyje?

  4. „Lietuvos kultūros taryba. Sprendimas…2019 m. gegužės 17 d….
    …..1.5. Kūrybinės dirbtuvės „Kauno centrinio pašto išlikimas“ .Finansavimo suma, Eur 11000,00…..“
    https://www.ltkt.lt/files/architektura0516.pdf

  5. Atkreipčiau kolegų dėmesį į vieną iš straipsnio nuorodų.
    Suomiai paėmė dar aštresnį kursą ir realiai bus nebepavejami mums
    https://www.dezeen.com/2020/06/04/helsinki-architecture-and-design-museum-coronavirus/?fbclid=IwAR01kxQqSCq8q0dz36eJfP5tvwFGspdDguPgUPO0XOkvpfdFjOJGaVTHVWs

  6. obidno za derzhavu, kaip sako

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Architektūros muziejus

ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS: Baubas, kuriuo gąsdinami Komforto Zonos ministrai

2020 rugpjūčio 38 KomentaraiAudrys Karalius

Istoriniai Kauno ir Klaipėdos pašto rūmai vis dar „kybo ore“ – nei parduoti, nei paleisti. Jų likimas netapo aiškesnis ir po Premjero sudarytos darbo grupės

Klaipėdos pašto fotogrametrinis realybės modelis

KLAIPĖDOS PAŠTAS BYRA AKYSE: Tikrąją būklę atskeidžia fotogrametrinis realybės modelis

2020 kovo 33 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdos architektas Romas Gailius dar prieš 15-20 metų Klaipėdos miesto savivaldybę pradėjo įtikinėti, kad labai reikėtų pradėti daryti miesto skaitmeninį modelį. Uostamiesčio valdžios tuomet architektui

Future Architecture

FUTURE ARCHITECTURE 2020: Tarp geriausių idėjų ir lietuvės Godos Verikaitės

2020 vasario 106 KomentaraiPILOTAS.LT

Platforma „Future Architecture“ neseniai paskelbė finalinį atrinktųjų idėjų ir jų kūrėjų sąrašą, tarp kurių pateko ir lietuvė Goda Verikaitė.  Atrinkti kūrėjai jau vasario 12 ir 13 dienomis

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (4): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 311 KomentarasLinas Tuleikis

Šis tekstas yra Ketvirtasis poleminėje grandinėje apie aktualią Lietuvos Architektų rūmų problematiką. LAR rūmų nario Lino Tuleikio Pirmasis straipsnis,  Antrasis straipsnis ir Trečiasis straipsnis padės skaitytojui lengviau suprasti

Lukas Rekevičius

ARCHITEKTŲ RŪMŲ NARYSTĖ: Kodėl Seimo nariai sumanė išardyti Rūmus?

2020 sausio 3015 KomentarųLukas Rekevičius

Keli Seimo nariai  (Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Valerijus Simulik, Kęstutis Bacvinka, Audrys Šimas, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Andrius Mazuronis) oficialiai užregistravo pasiūlymą, siekdami

Architektūros politika

LIETUVOS ARCHITEKTŪROS POLITIKAI: Patvirtinta Architektūros meno tarybos sudėtis

2020 sausio 224 KomentaraiPILOTAS.LT

LR Kultūros ministerija pirmą kartą istorijoje suformavo Architektūros meno tarybą. Iš architektūros specialistų sudarytos tarybos uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės architektūros kaip profesionaliojo meno ir kūrybinių

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (3): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 202 KomentaraiLinas Tuleikis

Architekto profesija tikrai turi daug galios kuriančius ją žmones padaryti laimingais, jei tik jie tuo užsiima su aistra ir atsakingai. Bent jau tiek atsakingai, kad

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (2): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 164 KomentaraiLinas Tuleikis

Šis tekstas nėra oficiali Lietuvos architektų rūmų nuomonė, o tik vieno LAR nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją.. Ar pastebėjote, koks gyvenimas pasidarė slidus ir išvirkščias?

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (1): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 142 KomentaraiLinas Tuleikis

Šis tekstas nėra oficiali LAR nuomonė, o tik vieno Rūmų nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją. Tikslas kalbėti apie mūsų organizacines profesines sėkmes ir sopulius atviriau,

Klaipėdos centrinis paštas

KLAIPĖDA ŽENGĖ ŽINGSNĮ: Prašo stabdyti centrinio pašto pardavimo aukcioną

2019 lapkričio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiesčio savivaldybė ėmėsi konkrečių žingsnių dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų komplekso išsaugojimo – prašoma stabdyti jo pardavimo aukcioną. Raštas su tokiu prašymu išsiųstas AB „Lietuvos

Paveldo problema

VALSTYBINĖ PAVELDO KOMISIJA: Miestų centriniai paštai turi tarnauti visuomenei

2019 spalio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Visuomenei aktyviai sukilus prieš ketinimus aukcionuose parduoti Kauno ir Klaipėdos pašto rūmus, sureagavo į problemą ir Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK). VKPK užėmė poziciją, kurios

Klaipėdos paštas

KLAIPĖDOS PAREIŠKIMAS: Karališkojo pašto rūmai turi tarnauti visuomenei

2019 spalio 164 KomentaraiPILOTAS.LT

Klaipėdos miesto bendruomenė, sunerimusi dėl aukcione ketinamų parduoti Karališkojo pašto rūmų, kreipėsi pagalbos į valstybės vadovus. Klaipėdiečiai, paakinti kauniečių sukilimo dėl Pašto rūmų, susirinko spręsti

Kauno paštas

ĮTRAUKAUS MIESTO FIKCIJA: Pats diskusijų vengiantis, Kaunas mokins dialogo

2019 spalio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros, kultūros bei kitų sričių specialistus, miesto bendruomenes akivaizdžiai ignoruojantis Kaunas ciniškai nusprendė valdžios ir gyventojų dialogo pamokyti kitus. Pranešama, kad į antrajame šalies mieste

Kauno paštas

KAUNO PAŠTO RŪMAI: Visuomenininkai imasi UNESCO prabos architektūros

2019 spalio 42 KomentaraiVaida Samuolytė

Visuomenininkai imasi iniciatyvos tarpukario modernizmo architektūros grynuolį apsaugoti nuo sunykimo ir nuo tiesmukos komercializacijos. Kauno paveldui ir tapatybei neabejingi visuomenininkai, susibūrę į iniciatyvinę grupę „Paštininkai“,

Kauno pašto rūmai

PAŠTO DIENA: Kauno centrinio pašto įveiklinimo scenarijų pristatymas

2019 spalio 11 KomentarasPILOTAS.LT

Vyriausybės nutarimu, šių metų vasarą Kauno centrinio pašto rūmai buvo paskelbti kultūros paminklu. Žinia apie naują kultūros paminklą tampa ne mažiau aktuali AB „Lietuvos paštas“

Klaipėdos centrinis paštas

PAŠTŲ TUŠTĖJIMO METAS: Uždaromas 126 metus veikęs Klaipėdos centrinis paštas

2019 rugsėjo 161 KomentarasPILOTAS.LT

„Lietuvos paštas“ ką tik pranešė, jog nutarė uždaryti Klaipėdos centrinį paštą Liepų g. Prieš 126 metus pastatytame neogotikiniame pastate pašto paslaugos buvo teikiamos visą laiką nuo

ACE

EUROPOS ARCHITEKTŲ TARYBA: Renkamos iniciatyvių architektų darbo grupės

2019 gegužės 31Be komentarųPILOTAS.LT

Europos architektų taryba, kurios narė yra ir Lietuvos architektų sąjunga, pakvietė architektus kandidatuoti į dvi darbo grupes. Pastarosios aptars ekonominių aspektų ir statybų pramonės interesų dominavimą

Parama

IEŠKOMAS ARCHITEKTŪROS POLITIKAS: Kultūros ministerija rengia konkursą

2019 sausio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Ne paslaptis, kad LR Kultūros ministerijoje architektūros sritis nūnai atlieka nebent podukros vaidmenį, ypač – architektūros politikos srityje. Gali būti, kad tokia padėtis pagaliau pradės keistis į gerą –

Vyr. architektų konferencija

PARENGĖ REZOLIUCIJĄ: Prašoma spręsti vyriausiųjų architektų statuso problemą

2018 gegužės 24Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau skelbė, apie 5-ąjį kartą surengtą kasmetinę savivaldybių vyriausiųjų architektų konferenciją. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame renginyje kolegialiai aptarti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo įgyvendinimo, ekspertinio

Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės

ARCHITEKTŪROS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS: Knygos pristatymas Vilniuje

2017 lapkričio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmai ką tik išleido straipsnių rinkinį „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“. Aktualios architektūrinei bendruomenei knygos pristatymas numatytas lapkričio 14 dieną Vilniuje. Lapkričio 14 dieną

Architektūros administravimas

ARCHITEKTŪROS VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS: Sistema – tik imituojama

2017 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros kokybės vystymo asociacijos atliktas tyrimas atskleidė, jog architektūros viešojo administravimo sistema iš esmės veik neegzistuoja. Atvirame tyrimo pristatyme bus aptariama, su kokiomis esminėmis problemomis

posėdis

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Tęsiasi registracija į darbo grupes

2017 rugpjūčio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Visi norintieji prisidėti prie bendro architektūrinio reikalo, iki rugpjūčio 31 dienos dar gali užregistruoti į Lietuvos architektų rūmų darbo grupes. Pastarosios kuriamos ieškoti bei rasti

Nidos meno kolonija

GALUTINĖ PARODOS STOTELĖ: „Architektūra arti mūsų“ pasiekė Marijampolę

2017 rugpjūčio 81 KomentarasPILOTAS.LT

Keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ artėja prie savo galutinio taško. Paskutinis jos atidarymas numatytas rugpjūčio viduryje Marijampolėje. Šalies regionams skirta 36 eksponatų paroda rodo per

Kauno centrinis paštas

ARCHITEKTŪRA ANT PREKYSTALIO: Lietuvos paštas išparduoda reprezentacinius pastatus

2017 liepos 191 KomentarasArtūras Karka

Kaip ir buvo nuogąstauta, akcinė bendrovė Lietuvos paštas savo reprezentacinius pastatus nutarė parduoti. Tai skirtingų laikotarpių žinomi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos architektūros objektai, tarp kurių

pasta_kl_170400_e01_xxx

GELBĖS BALANDŽIŲ PAŠTĄ: Uostamiestis ieško patalpoms veiklos

2017 balandžio 31 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėda pasiryžo išgelbėti vieną miesto simbolių – senąjį Balandžių paštą. Klaipėdos senamiestyje, Aukštojoje gatvėje įsikūręs senasis pašto skyrius duris užvėrė dar kovo pradžioje – AB