Kultūros ministerijos rengiama Kauno Pašto rūmų įveiklinimo galimybių studija pakartojo 2019-taisiais Kauno visuomeninio judėjimo „Paštininkai“ sugeneruotą idėją – ikoniškuose architekto Felikso Vizbaro rūmuose teisingiausia įkurdinti Nacionalinį architektūros centrą.
Kaip žinia, įvairiausiose diskusijose apgintas, visų architektų organizacijų paremtas ir S.Skvernelio vyriausybei įteiktas Teminio klasterio projektas „Post: Vizbaras“ (autoriai: Audrys Karalius (grupės vadovas), Jolita Kančienė, Ieva Šalomskienė, Aušra Kargaudienė, Andrijana Filinaitė, Vainius Lašas) net du metus keliavo įvairių instancijų koridoriais, kol I.Šimonytės Vyriausybė nurodė Kultūros ministerijai parengti Pašto rūmų įveiklinimo galimybių studiją.
Galimybių studija Vyriausybei bus pristatyta jau rugsėjo 1. Galimybių studijos rengimui vadovauja architektė Inga Urbonaitė-Vadoklienė, VšĮ „Idėjos miestui“ direktorė.
„Mes rekomenduojame kurti daugiafunkcį kūrybinį klasterį, architektūros centrą-institutą su muziejų, renginių, rezidencijų ir kitomis kūrybinėmis erdvėmis“, – sakė Inga Urbonaitė-Vadoklienė, įstaigos vadovė.
Pirmąja alternatyva siūloma įrengti kompaktišką architektūros centrą, daugiau kaip tris ketvirtadalius pastato patikint komerciniams poreikiams – biurams, bendradarbystės erdvėms ir kavinei, taip pat numatant ekspozicijų bei kitas visuomenines erdves.
Antrąja siūloma įrengti architektūros centrą su muziejine funkcija. Jame viešosioms funkcijoms būtų skiriama kiek daugiau nei pusė patalpų: čia būtų ekspozicijų, daugiafunkcės erdvės, biblioteka ir dirbtuvės, taip pat atsirastų viešbutis, restoranas ir konferencijų salė.
Trečioji alternatyva, kurią studijos rengėjai vertina kaip optimalią, 96% erdvės būtų viešosios paskirties: čia atsirastų architektūros centras su išplėsta muziejine funkcija: kūrybiniais biurais, rezidencijomis menininkams, dirbtuvėmis ir kitomis erdvėmis. Vienintelė komercinę funkciją atliekanti erdvė būtų kavinė.
„III variantas yra labiausiai socioekonomiškai gyvybingas, didžiausią pridėtinę vertę kuriantis projektas. Mes turime čia išplėstą muziejinę funkciją, maksimaliai visuomenei prieinamą visą pastatą“, – teigė I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Projekto rengėjų vertinimu, kompleksas naują veiklą galėtų pradėti 2025 m. Jo pritaikymo pristatytam scenarijui darbai kainuotų apie 8,66 mln. Eur, dar 1,9 mln. Eur kainuotų pastato įsigijimas.
Anot Kultūros viceministro Rimanto Mikaičio, Kauno Pašto rūmų išpirkimas visuomenės reikmėms turėtų įvykti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
Kaip žinia, Lietuvos Architektūros muziejus buvo abejingai likviduotas 2006 kovo 20.
Titulinė foto: Tarptautinė Pašto diena 2019 spalio 9 – kauniečiai pristato Nacionalinio architektūros Centro idėją F.Vizbaro Pašto rūmuose. (D.Petrulio foto).
indrė
( 2021-08-22 )
Šiaip, tai nereali gėda, kad Lietuva neturi architektūros muziejaus. Tarptautinis skandalas. Ypač turint omeny, kad Suomija pradeda statyti naują didelį architektūros ir dizaino muziejų Helsinkyke. Galėtume iš suomių pasimokyti kažko. Ne tik žodžiais, bet ir darbais.
n.k.
( 2021-08-21 )
Kada numatytas Kultūros ministerijos galimybių studijos pristatymas architektams?
nepirmas
( 2021-08-20 )
nieko nuostabaus. pastininkai emesi veiksmo ir du metus generavo idejas ir dauze galvas i siena. o ministerija atejo su draugeliais, perklijavo etiketes, isisavino biudzeta ir pateiks tvirtinimui kaip savo. sita ir reikejo irodyti.
Anonimas
( 2021-08-22 )
Taip, manau visi su tuo sutinkame, tačiau svarbu, kad bent jau judėtų šis projektas į priekį.
pastebejimas
( 2021-08-23 )
pas mus bet koks projektas ima judeti i prieki tik tada, kaip prie jo vairo atsiseda teisingas zmogus. su neteisingais zmonemis valdzia nebendradarbiauja.