Šiuo metu statybų sektorius sunaudoja daugiau nei 35% visos pagamintos energijos ir išskiria beveik 40 proc. su tuo susijusio išmetamo CO2 kiekio. Buvusiame Kauno centriniame pašte eksponuojamos parodos projektai demonstruoja, jog įmanoma sukurti erdvių sprendinius, kurie galėtų susidoroti su problemomis atlaikyti ekstremalias oro sąlygas, suteikti miesto aplinkai naujų kokybinių savybių ir būti mažų sąnaudų bei mažo anglies dioksido išmetimo.
REIKALINGAS PLATAUS UŽMOJO PASTATŲ FONDO ATNAUJINIMAS
Gegužės 3 dieną (penktadienį) 17 val. buvusiame Kauno centriniame pašte, kuriame turėtų įsikurti Nacionalinis architektūros institutas NAI, įvyks 20 pavyzdinių projektų parodos atidarymas. Parodos kuratorius – architektas Linas Tuleikis.
Dėl demografinio augimo ir didėjančios urbanizacijos, statiniais užstatomas žemės plotas ir toliau didėja beprecedenčiais tempais. Apskaičiuota, kad per ateinančius 40 metų bus užstatyta 230 mlrd. m² paviršiaus, o tai prilygsta per savaitę užstatomam Paryžiaus plotui, arba per metus laiko tokiam plotui, kiek užima visos Japonijos salos.
Nors pastaraisiais metais pastatų eksploatacinės savybės ženkliai gerėja, pažangos nepakanka, kad būtų kompensuotas nuolat didėjantis energijos poreikis. Jei nebus imtasi naujų pastangų ieškoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir efektyviai energiją vartojančių sprendimų pastatų sektoriuje, tikėtina, kad visos energijos suvartojimas šiame sektoriuje padidės dar 30 proc., o su pastatais susijęs išmetamo CO2 kiekis iki 2060 m. – dar 10 proc. Akivaizdu, kad reikia imtis skubių ir plataus užmojo veiksmų siekiant sumažinti energijos poreikius statyboje ir susijusį išmetamo CO2 kiekį jei norime įgyvendinti 2015 m. Paryžiaus susitarime, klimato kaitos deklaracijoje nustatytus klimato kaitos tikslus. Europoje, kur naujų pastatų statyba apskritai mažai, o didžioji dauguma dabartinių pastatų vis dar egzistuos 2050 m., tai visų pirma reiškia, kad reikia parengti plataus užmojo pastatų fondo atnaujinimo strategijas.
ARCHITEKTŪRA TURI KĄ PASIŪLYTI
Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas statiniuose yra tik vienas iš kovos su klimato krize būdas. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų diegimas ir energiškai efektyvių pastatų statyba, kuriuos turi lydėti inovacinės strategijos, siekiančios pritaikyti mūsų statomą aplinką prie neišvengiamų klimato kaitos pokyčių, kurie jau vyksta. Klimato pokyčiai iš tiesų neaplenks ir Europos: pagal ES Jungtinio tyrimų centro atliktą tyrimą artimiausius dešimtmečius Europa bus daug dažniau veikiama ekstremalių orų reiškinių (karščio ir šalčio bangų, potvynių, sausros, miškų gaisrų ir vėtrų) dėl klimato kaitos. Dėl kylančios temperatūros ir klimato kaitos apie 350 milijonų europiečių kasmet susidurs su ekstremaliais klimato reiškiniais. Kovai su klimato kaita reikia imtis intensyvesnių politinių veiksmų statybų sektoriuje – viena vertus, skatinant platesnę tvarių sprendimų, skirtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, diegimą ir, kita vertus, kad mūsų pastatai ir miestai taptų atsparesni naujoms klimato sąlygoms.
Šių problemų sprendime architektūra turi daug ką pasiūlyti. Architektūra yra galingas šaltinis, padedantis spręsti iššūkius, kuriuos kelia klimato kaita, vidutinės trukmės laikotarpiu ir mažomis sąnaudomis. Kaip rodo 20 šioje parodoje pristatomų projektų, yra įmanoma sukurti erdvių sprendinius, kurie galėtų susidoroti su problemomis atlaikyti ekstremalias oro sąlygas, o kartu suteikti miesto aplinkai naujų kokybinių savybių; taip pat projektuoti mažų sąnaudų bei mažo anglies dioksido išmetimo pastatus, kartu didinant gyventojų komfortą ir gerovę.
20 architektūros objektų paroda buvusiame Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102, Kaunas) veiks iki liepos 3 dienos 12-19 val.
Parengta pagal Kauno architektų sąjungos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Kauno centrinis paštas (arch. F.Vizbaras, 1932 m.). Foto: ©PILOTAS.LT
