Praėjusią savaitę kartu su SSVA (Statybos sektoriaus vystymo agentūra) kolegomis lankėmės Klaipėdos rajone. Skaičiau pranešimą savivaldybės tarybos narių ir administracijos darbuotojų mokymuose teritorijų planavimo ir statybos klausimais.
DIDŽIAUSIA PROBLEMA – SUVALDYTI Į RAJONĄ ATSIKRAUSTANČIŲ SRAUTĄ
Labai sveikintina iniciatyva, skirta tam, kad politikai ir pareigūnai atsakingai ir kompetentingai gebėtų spręsti su plėtra susijusius klausimus. Likau sužavėtas kolegų iš savivaldybės ir diskusijoje dalyvausių politikų žiniomis, kompetencija ir bendra diskusijos kokybe. Didžiulė pagarba kolegai Klaipėdos rajono vyriausiajam architektui kolegai Gyčiui Kasperavičiui, kuris visa tai suorganizavo.
Klaipėdos rajono savivaldybė išties daro daug, kad suvaldytų pakankamai didelį į rajoną atsikraustančių žmonių srautą. Kad suprastume problemos mastą, pasakysiu, jog Klaipėdos rajono savivaldybė 1996-2024 m. laikotarpiu išaugo 22,6 tūkst. gyventojų iki 67,2 tūkst. Vien 2011-2021 m. į 10 km zoną aplink Klaipėdos miestą persikėlė 12 tūkst. žmonių. Tai – apie 8% visų Klaipėdos miesto gyventojų.
Didžiausia problema, kad didžioji dalis šių gyventojų ne papildė esamus miestus ir miestelius, kur jau buvo sukurta švietimo, sveikatos apsaugos ir paslaugų infrastruktūra (Gargždus, Priekulę ar Dreverną), bet apsigyveno tuščiose žemės ūkio teritorijose į rytus nuo Palangos plento. Kadangi gyventojų tankis toje naujos plėtros teritorijoje nesiekia nė 15 gyventojų hektarui, į savivaldybės biudžetą sumokamų mokesčių sumos nepakanka nei infrastruktūros sukūrimui, nei vėlesnei jos priežiūrai. Jei savivaldybė kurtų naujakuriams visą infrastruktūrą, tai turėtų daryti senųjų gyventojų sąskaita, kas socialiai nėra teisinga.
KLAIPĖDOS REGIONAS TAMPA PATRAUKLUS
Ar viskas blogai ? Nagi tikrai ne. Periferijai išaugus 12.000 gyventojų, pati Klaipėda 2011-2021 prarado apie 10.000 gyventojų. Tai reiškia, kad į periferiją migruoja ne tik klaipėdiečiai, bet, jausdami didmiesčio trauką, čia keliasi ir gyventojai iš kitų aplinkinių savivaldybių. Reiškia tie, kurie bandė nurašyti Klaipėdą ir jos regioną, nebematydami jokių perspektyvų, buvo neteisūs. Paskutiniais metais, išaugo tiek pats Klaipėdos miestas, tiek regionas. Labai labai džiugu, matomas gyventojų grįžimas į pačios Klaipėdos centrą. Čia gyventojų skaičius išaugo 2.000. Reiškia ir Klaipėdos centras vėl tampa patrauklus.
Yra ir dar vienas svarbus aspektas – pirmasis Klaipėdos rajono bendrasis planas numatė didžiules teritorijas plėtrai. Neva kraštovaizdis neišraiškingas, tad visą jį galima urbanizuoti, o nauji gyventojai – papildomas GPM savivaldybei. Dabar galioja kelis kartus koreguota jo versija, tačiau vis dar plėtrai skirta teritorija į rytus nuo kelio į Palangą savo dydžiu prilygsta bent 5 (PENKIEMS !!!!) Klaipėdos miestams. Tai reiškia – statyk kur nori.
Jokia savivaldybė nesugebės tokio dydžio teritorijoje ne tik sukurti socialinės infrastruktūros, bet net išžvyruoti naujakuriams skirtų privažiavimų. Bendrajame plane deklaruojamas beveik 2.000 ha bendras naujų plėtros teritorijų poreikis per 10 metų. Kad tie 2.000 ha taptų bent kažkaip efektyvūs infrastruktūros prasme, ten turėtų gyventi bent apie 60 tūkst. gyventojų. Tai negi bendras planas numato, kad visi Klaipėdos rajono gyventojai persikels gyventi prie Palangos plento? Ką jau bekalbėti apie bendrajame plane numatytą visą 16 000 ha teritoriją naujai plėtrai 10 km spinduliu nuo Klaipėdos….
BENDRASIS PLANAS NEATLIEKA PLĖTRĄ KOORDINUOJANČIOS ROLĖS
Taigi šiuo atveju bendrasis planas neatlieka savo, kaip plėtrą koordinuojančio dokumento, rolės. Pasakymas, kad „visur galima beveik viską“, yra patogus bendro plano rengimo, derinimo, tvirtinimo metu, sulaukia mažiau diskusijų ir pasipriešinimo, bet vėliau bumerangu grįžta nevaldomos plėtros pasekmėmis. Ant šio kabliuko prieš du dešimtmečius užkibo daugybė, ypač žiedinių, savivaldybių. Deja, bet dabartinių savivaldybių administracijoms ir politikams tenka su šiomis pasekmėmis dorotis.
Klaipėdos rajono savivaldybė, mano galva, dabar viską daro pakankamai teisingai – investuoja į esamus centrus (pažiūrėkit, kaip pastaraisiais metais pasikeitė Gargždai, Priekulė, Dreverna), kuria rekreacinę infrastruktūrą. Ką galima padaryti dar? Diskutavome apie tai, kaip svarbu humanizuoti viešąsias erdves, skatinti verslą kurti paslaugų infrastruktūrą. Pasidalinau ta patirtimi, kurią pavyko sukaupti Vilniuje, kai visais įmanomais būdais skatinome pirmuosiuose aukštuose įrengti ne garažus, o komercines patalpas, kai gatvių perimetruose sodinome medžius ir krūmus, siekdami, kad gatvių erdvės būtų patrauklios eiti ir būti. Aptarėme, kaip bandyti kurti ne nuobodžius priemiesčius, bet gyvus naujus miestelius periferijoje.
DISKUSIJOS APIE REALIAS SPRENDIMŲ PASEKMES PRADŽIA
Ką darysime toliau? SSVA nuo šių metų vidurio perims bendrųjų planų įgyvendinimo stebėseną, jau išduoda sąlygas jų rengimui, derina jų sprendinius. Darysime viską, kad sprendimai būtų pagrįsti realiais duomenimis, realiomis prognozėmis ir įgyvendinamais įsipareigojimais dėl tvarios, kompleksiškos plėtros.
Šiam tikslui dirbame su Valstybine duomenų agentūra, kitais duomenų tiekėjais ir tvarkytojais, kad tiek savivalda, tiek bendrųjų planų rengėjai, tiek derinančios institucijos, tiek bendruomenės matytų ir vertintų realiai vykstančius procesus, diskutuotų apie realias dabar daromų sprendimų pasekmes. Dabar – tik pradžia. Toliau bus dar daugiau duomenų ir dar daugiau įrankių.
Titulinė nuotrauka: SSVA vadovas urbanistas Mindaugas Pakalnis. Foto: PILOTAS.LT archyvas.
