Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su vystytojų, projektuotojų, architektų, urbanistų bei vietos turto savininkų bendruomenėmis tęsia atviras diskusijas apie Vilkpėdės rajono įsibėgėjančius pokyčius ir tolesnį jų potencialą.
VIENAS PERSPEKTYVIAUSIŲ SOSTINĖS ATEITIES PLĖTROS TAŠKŲ
Miškų, kalnų ir upės supamoje, tačiau sovietmečiu industrializuotoje Vilkpėdėje jau nuo 2021 m. miestas leidžia plėtoti gyvenamosios ir komercinės paskirties projektus. 600-1.000 ha rajone prie pat Vilniaus centro pramonė jau nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradėjo natūraliai smulkėti, o paskutinį dešimtmetį ėmė kraustytis į užmiestį, todėl šie milžiniški plotai, urbanistų vertinimu, yra vienas perspektyviausių sostinės ateities plėtros taškų.
Pasak LNTPA prezidento Mindaugo Statulevičiaus, per pastaruosius metus tarp vystytojų padaugėjo norinčių investuoti ir projektuoti Vilkpėdėje. Juos įkvepia ne tik miesto atnaujintas bendrasis planas bei didelės, su miesto centru gerai sujungtos teritorijos, bet ir rajone jau pamažu vykstantys realūs pokyčiai. Nors su šimtais skirtingų sklypų ir pastatų savininkų didieji kompleksiniai rajono pokyčiai gali užtrukti ne vieną dešimtmetį, tačiau jau dabar matomas susidomėjimas, noras ir tam tikra lyderystė.
„Tokios apimties pokyčiai, suprantama, neįgyvendinami per dieną, esame ilgo kelio pradžioje, tačiau vystytojai Vilkpėdę vis labiau atranda ir domisi įvairiomis galimybėmis. Labai laukiame miesto balso dėl tolesnių pokyčių krypties, infrastruktūros plėtros. Džiaugiamės ligšiolinėmis urbanistų idėjomis, vizijomis bei lyderyste ir neabejoju, kad diskusijų bei praktinių veiksmų ateityje bus tik daugiau“, – sakė M.Statulevičius.
„DO ARCHITECTS“ SIŪLO IŠNAUDOTI NERIES IR PAKRANČIŲ POTENCIALĄ
LNTPA renginyje savo požiūrį į galimą Vilkpėdės plėtrą pristatė „Do Architects“ studija, prieš keletą metų inicijavusi pokyčius „Betono fabrike“ bei nuolat skatinanti artimiausius komplekso kaimynus savo valdomus objektus pamatyti naujomis akimis. Pasak architektės Andrės Baldišiūtės, šiandien Vilkpėdė gyvena paradokse: čia pat teka Neris, tačiau ji niekaip neišnaudota, tad jos buvimo lengva nesuvokti tiek pravažiuojant, tiek netgi nuolat čia dirbant. Visgi Neris galėtų būti viena pagrindinių rajono pokyčių ašių.
„Gamtiškai Vilkpėdė buvo ir tebėra vertingesnė net už Valakampius, tik sovietmečiu slėnis tarp upės ir Riovonių kalnų bei miškų buvo patogiai panaudotas pramonei. Be upės, čia šimtmečiais buvo ir bus 7 didesni ar mažesni miškai, o mažiausiai 5 natūralūs upeliai sovietmečiu buvo kanalizuoti. Mūsų vizijoje Vilkpėdė tikrai turėtų išnaudoti vandenį, pakrantes, kurti naują kokybę prie vandens kanalų ar net laivų uostelių. Miestai tūkstantmečius kūrėsi prie vandens, nes buvo patogu ir naudinga. Per praėjusį amžių miestai suvaldė ir modernizavo pramonę ir prekybą, tad vandens telkinius, upes ir kanalus pradėjo intensyviai naudoti laisvalaikiui, rekreacijai, gyvenimui šalia vandens, pramoginiam transportui, atgaivai, sveikatai ar tiesiog įkvėpimams“, – pasakojo A. Baldišiūtė.
Vandens galimybės gerai atsispindi „Do Architects“ studijos renginyje pristatytame galimų Vilkpėdės pokyčių iki 2080 m. makete: jame matomos tiek natūralios, tiek laisvalaikio, tiek gyvenamosios erdvės palei upę, nauji tiltai link Bukčių miško, aktyvi laivyba upėse bei naujai suformuotose įlankose ir kanaluose. Tiesa, studija pabrėžia, kad šis darbas skirtas pirmiausia sau, diskusijomis ir įkvėpimams – jis nepretenduoja į formalią ar oficialią miesto viziją, tačiau kviečia bendraminčius kurti ir dalintis savo požiūriais apie Vilkpėdės ateitį.
ILGO IR SVARBAUS DARBO PRADŽIA
LNTPA pusryčiuose taip pat kalbėjo Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas, buvęs Vilniaus vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. Jis atkreipė dėmesį, kad urbanistine sėkmės istorija laikomo Paupio rajono koncepcija pradėta vystyti dar prieš 2004 m., siūlyti sprendiniai ne kartą keitėsi, pirmosios realios statybos teritorijoje prasidėjo tik 2016 m., todėl pastarųjų metų diskusijos apie Vilkpėdės ateitį yra ilgo, tačiau svarbaus ir miestui vertę sukurti galinčio darbo pradžia.
„Labai svarbu keičiant teritorijas kurti vertę kaimynystei: ne apsitverti tvoromis nužudant ištisas miesto dalis, o galvoti visumą – erdvines struktūras, aikštes ar viešai naudojamus akligatvius. Verslas, vietos bendruomenės ir miestiečiai turėtų susitarti dėl teritorijų kūrimo principų: kvartalų dydžio, pirmųjų aukštų, apželdinimo, parkavimo, vandens ir kitų sprendimų. Labai svarbus taps savivaldybės įsitraukimas: pamenu pirmuosius „Paupio“ eskizus, kuriuose teritorija būtų virtusi eiliniu blokinių namų kvartaliuku, tačiau supratingų savininkų ir aktyvaus, ne vieną politinį ciklą trukusio savivaldos darbo dėka tai galiausiai virto gyva ir atvira miesto dalimi“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Tad Vilkpėdės atveju jis savivaldybei rekomenduotų dedikuoti žmogų ar komandą. Rajonu besidomintiems rinkos dalyviams jis siūlytų būsimas koncepcijas ir vizijas pasitvirtinti vietos lygmens bendruoju planu, o pokyčius įgyvendinti ne per greitos verslo naudos, bet per ilgalaikės naudos miestui ir jo gyventojams prizmę.
Apie galimas priemones pokyčiams skatinti renginyje diskutavo ir advokatas, dr. Evaldas Klimas, kurio nuomone, konversijos yra daug efektyvesnės taikant ne, pvz., turto paėmimą visuomenės interesams, o per skirtingus „pozityviuosius instrumentus“
„Pavyzdžiui, savivaldybė galėtų atleisti šios teritorijos konversijos projektus nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio priedo, taikyti savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio lengvatas, taip pat konvertuoto nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas. Jau dabar teritorijoje pastebimi pokyčiai, o jų būtų žymiai daugiau, jei tam būtų skirta paskata. Svarbu bus sulaukti, kuomet žingsnį žengs stambesnieji nekilnojamojo turto plėtotojai ir šioje teritorijoje imsis konsolidacijos veiksmų tvariems konversijos projektams“, – kalbėjo E.Klimas.
ĮŽVELGIA DIDŽIULĘ GALIMYBĘ VILNIUI
O dabartinė sostinės vyr. Architektė Laura Kairienė susitikime minėjo, kad Vilkpėdės plėtra yra didžiulė Vilniaus galimybė. Pasak jos, miesto indėlis į Vilkpėdės raidą galėtų būti teritorijos planavimas ir vizijos koordinavimas.
„Pasaulyje yra daug sėkmingos konversijos pavyzdžių su skirtingais skatinimo modeliais. Pavyzdžiui, dalis buvusių Barselonos uosto teritorijų per kelis dešimtmečius tapo vienu brangiausiu miesto rajonu, o savo žemės jame anksčiau neturėjusi savivaldybė sugebėjo susitarti dėl bent 30 proc. plotų želdiniams, laisvalaikiui, socialinei ar ugdymo infrastruktūrai – visa tai galiausiai atiteko miestui. Vilnius turi ir gali palaikyti Vilkpėdės plėtrą, tam jau šiandien yra mokestiniai ar planavimo įrankiai, o ateityje jų gali būti ir daugiau bei įvairesnių. Vienaip ar kitaip, miestui labai svarbūs ekonominiai ir socialiniai pokyčių aspektai, o tokios naujai atrakinamos teritorijos kaip Vilkpėdė gali sukurti didžiulę ilgalaikę grąžą“, – sakė L. Kairienė.
Jos teigimu, plėtojant teritorijas, būtina sukurti darnią kvartalų struktūrą ir parengti urbanistines koncepcijas kiekvienam kvartalui įtraukiant ne vieną kūrėją. Svarbus uždavinys yra ir šios miesto dalies plėtros programos parengimas tam, kad projektas būtų gyvybingas.
2021 m. patvirtintame naujajame Vilniaus bendrajame plane numatyta, kad Vilkpėdė tampa prioritetine, gyvenamosios ir komercinės paskirties teritorija. Savivaldybė tikisi, kad per artimiausius kelis dešimtmečius Vilkpėdės gyventojų skaičius išaugs nuo dabartinių 20 tūkst. iki 60 tūkst. ar dar daugiau, o tankiai gyvenama, dirbama ir leidžiama laiką bus ne tik ties Vingio parku, Gerosios Vilties ir Vaduvos gatvėmis, bet palei visą Savanorių prospektą bei Titnago gatvę.
Per šį laiką Vilkpėdėje įgyvendintas stambus gyvenamasis kompleksas „reVINGIS“, taip pat dalies buvusios gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos patalpų konversija į šiuolaikiškus „Betono fabriko“ biurus, kuriuose įsikūrė programinės įrangos kūrėjai „RoboLabs“, „Do Architects“, apšvietimo sistemų projektuotojai „Energy Green“, kavos ir kavinių sektoriuje dirbančios „Backstage Roastery“, „King Coffee Service“ bei „Huracan Coffee“, baldų ir interjero dekoro salonai „Šiaurė Shop“ ir ,„Būsto Harmonija“ bei kelios kitos projektavimo ar prekybos bendrovės. Vadinamajame Betono kvartale meno saugyklą atidarė ir MO muziejus.
POKYČIAI VYKSTA IR KAIMYNINĖSE TERITORIJOSE
Vilkpėdėje taip pat suplanuotas naujas mišrios paskirties „Akropolio“ kvartalas, o savivaldybė jau yra inicijavusi pokyčius ar bent diskusijas dėl galimybių „Grindos“, „Vilniaus šilumos tinklų“, „Vilniaus apšvietimo“ ir „Vilniaus vandenų“ teritorijose. Konvertuojamos ar jau konvertuotos buvusios „Vilniaus baldų“ gamyklos, „Paroc“ teritorijos, o buvusiose ir jau anksčiau atnaujintose „Vilniaus Vingio“ gamyklos patalpose įsikūrė modernus „Sostinės medicinos centras“.
Dideli pokyčiai jau vyksta ar yra suplanuoti ir kaimyninėse Vilkpėdės teritorijose – išplėtotas ir toliau plečiamas „Business Garden“ verslo centras Lazdynų papėdėje, skirtingi vystytojai turi stambių planų palei „Litexpo“ parodų centrą.
Titulinė nuotrauka: Pauliaus Balčiūno.
Vilkpėdės plėtros vizija (arch. „Do Architects“). Foto: Pauliaus Balčiūno.
Vilkpėdės plėtros vizija (arch. „Do Architects“). Foto: Emilijos Martinkėvič.
Vilkpėdės plėtros vizija (arch. „Do Architects“). Foto: Emilijos Martinkėvič.
Vilkpėdės plėtros vizija (arch. „Do Architects“). Foto: Emilijos Martinkėvič.
Vilkpėdės plėtros vizija (arch. „Do Architects“). Foto: Tado Balčiūno.
Vilkpėdės plėtros vizija (arch. „Do Architects“). Foto: Tado Balčiūno.
Diskusijos momentas. Foto: Pauliaus Balčiūno.
