Palangos miesto savivaldybė žengė istorinį žingsnį atkuriant Šventosios jūrų uostą – pasirašyta svarbiausio Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapo rangos sutartis, apimanti molų jūroje bei kitos pagrindinės uosto infrastruktūros statybas. Projektą įgyvendins tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“.
PROJEKTAS PASIEKĖ SVARBIAUSIĄ FAZĘ
Kaip teigia Palangos savivaldybė, atkurtas Šventosios jūrų uostas tarnaus pramoginei laivybai, turizmui, žvejybai, valstybės institucijų poreikiams bei jūrinės ekonomikos plėtrai. Juo galės naudotis pramoginiai laivai ir jachtos, valstybės tarnybos bei Lietuvos kariuomenė. Svarbi ir aplinkosauginė projekto nauda – molai padės sulaikyti smėlio sąnašas, kurios galės būti panaudojamos Palangos paplūdimiams papildyti. „Šventosios jūrų uosto atkūrimas yra istorinis žingsnis ne tik Palangai ir visam pajūriui, bet ir visai Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Daugelį metų brandintas projektas pagaliau pereina į svarbiausią įgyvendinimo etapą – bus sukurta bazinė infrastruktūra, be kurios uostas negalėtų visaverčiai funkcionuoti“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Rangos darbai bus vykdomi pagal MB „Kordonas“ parengtą techninį projektą. Šiuo etapu bus sukurta svarbiausia Šventosios jūrų uosto infrastruktūra, sudarysianti pagrindą tolesnei jo plėtrai ir veiklai. Vienas reikšmingiausių projekto darbų – dviejų naujų išorinių molų statyba. Jie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Numatyta pastatyti 647,5 metro ilgio pietinį molą ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molą. Hidrotechniniai statiniai bus įrengiami naudojant akmens riedulius, gelžbetonio ir metalo konstrukcijas.
Pietinio molo zonoje bus įrengtos keturios krantinės, kurių ilgis sieks nuo 57,6 iki 254,4 metro. Jos taps pagrindine būsimo uosto vidaus infrastruktūros dalimi. Palei visą molo ilgį numatyta įrengti 9 metrų pločio promenadą, skirtą pėstiesiems ir uosto lankytojams.
Uosto akvatorijoje planuojama įrengti ilgalaikio švartavimo vietas mažiesiems laivams ir jachtoms, taip sudarant sąlygas tolesnei marinų plėtrai bei aktyvesniam jūrinio ir pakrančių turizmo vystymui.
Šiaurinis molas pirmiausia atliks krantosauginę funkciją – sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilų įplaukos funkcionavimą. Dėl savo konstrukcijos jis nebus skirtas lankytojams ar pasivaikščiojimams. Didelę įgyvendinamo projekto dalį sudarys akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo darbai. Ties uosto vartais numatytas 6 metrų gylis, o vidinės akvatorijos gylis sieks 4 metrus. Tai leis saugiai priimti žvejybinius ir pramoginius laivus, jachtas, o ateityje – ir pakrančių apsaugos, gelbėjimo bei kitus specialiosios paskirties laivus.
ĮGYVENDINS TRIMIS ETAPAIS
Siekiant sumažinti smėlio patekimą į uostą ir užtikrinti stabilų įplaukos funkcionavimą, taip pat bus pastatyta 135 metrų ilgio povandeninė atraminė sienutė.
Rangos darbų metu bus įrengta visa būtinoji uosto infrastruktūra – švartavimo įranga, elektros ir vandens tiekimo kolonėlės laivams, apšvietimo sistemos, inžineriniai tinklai bei kita laivams aptarnauti reikalinga infrastruktūra.
Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmiausia bus statomi molai ir formuojama įplauka, vėliau įrengiamos krantinės, povandeninė atraminė sienutė bei vykdomi akvatorijos gilinimo darbai, o paskutiniajame etape bus įrengiami inžineriniai tinklai ir kita uosto aptarnavimo infrastruktūra.
„Šventosios jūrų uosto atkūrimas yra vienas sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų. Jo metu bus statomi daugiau nei kilometro bendro ilgio molai, krantinės, vykdomi didelės apimties akvatorijos gilinimo darbai. Turime sukaupę ilgametę patirtį įgyvendinant sudėtingus infrastruktūros projektus, todėl esame visiškai pasirengę šį strategiškai svarbų objektą pastatyti laiku ir pagal aukščiausius kokybės standartus. Didžiuojamės galėdami prisidėti prie istorinės Šventosios uosto atkūrimo vizijos įgyvendinimo“, – sakė UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.
Tarptautinis Šventosios jūrų uosto infrastruktūros – vandens statinių (molų ir krantinių) statybos darbų konkursas buvo paskelbtas šių metų vasarį. Jame dalyvavo trys pretendentai, tačiau dviejų dalyvių pasiūlymai buvo atmesti kaip neatitinkantys konkurso sąlygų dėl viršytos darbams numatytos sąmatos.
Pasirašytos rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas bus finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Šventosios jūrų uostas nuosavybės teise priklauso valstybei.
SUSTIPRINS ŠALIES JŪRINĘ INFRASTRUKTŪRĄ
Visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Esant nenumatytoms ir nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, darbų atlikimo terminas šalių susitarimu galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Įgyvendinus projektą Lietuva turės modernų mažųjų ir specialiosios paskirties laivų uostą Baltijos jūros pakrantėje. Jis sustiprins šalies jūrinę infrastruktūrą, prisidės prie regiono ekonominės plėtros, naujų darbo vietų kūrimo ir pakrančių turizmo augimo Vakarų Lietuvoje.
Palangos miesto savivaldybė jau yra įgyvendinusi vieną iš Šventosios uosto atkūrimo etapų – modernios žvejų infrastruktūros sukūrimo projektą. Jo metu buvo įrengta žvejybos veiklai reikalinga infrastruktūra, sudarytos geresnės sąlygos vietos žvejams ir pasirengta tolimesniam uosto vystymui.
Taip pat šiuo metu baigiamas rengti regioninės buriavimo mokyklos statybos techninis projektas (PV Aurimas Baužys, arch. Gediminas Petrauskas). Tikimasi, kad dar šiais metais bus pradėti ir šio objekto statybos darbai, kurie dar labiau sustiprins Šventosios kaip jūrinio ir vandens sporto centro potencialą.
Parengta pagal Palangos savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinis pav.: Šventosios jūrų uostas (arch. MB „Kordonas“).
Šventosios jūrų uostas (arch. MB „Kordonas“).
Regioninė buriavimo mokykla Šventojoje (PV ir PDV A.Baužys, arch. G.Petrauskas).
Regioninė buriavimo mokykla Šventojoje (PV ir PDV A.Baužys, arch. G.Petrauskas).
Regioninė buriavimo mokykla Šventojoje (PV ir PDV A.Baužys, arch. G.Petrauskas).
