Maždaug 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruožas pagilintas iki 15,5 metro gylio, o už uosto vartų naujos krypties išorinio 1,7 km laivybos kanalo ruožo gylis siekia 16 metrų. Šis įgyvendintas projektas ką tik apdovanotas LR Susisiekimo
Neseniai paaiškėjo, jog Naujosios perkėlos Klaipėdoje keleivių stotį rekonstruoti patikėta rangos bendrovei „Infes“. Pastato su stogo terasa į Kuršių nerijos kraštovaizdį rekonstrukcijos ir teritorijos sutvarkymo pabaigtuvės planuojamos po dviejų metų. Kaip praneša AB „Smiltynės perkėla“ neseniai pasirašyta
Jurbarko rajone, Šilinės karčiamoje įsikūrusiame Lankytojų centre galima pamatyti unikalią ekspoziciją – „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Vežiminėje smuklės dalyje lankytojai gali atrasti senuosius Nemuno krašto amatus – laivybą, žvejybą, sielininkystę. Ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“
Neringos savivaldybė siekia atnaujinti apleistą Pervalkos pirsą, kuris ne tik vėl būtų tinkamas laivams švartuoti, bet ir taptų traukos vieta. 230 metrų ilgio ir 6,30 metrų pločio pirso į Kuršių marias remonto projektą yra parengusi Klaipėdos bendrovė
Sukako 30 metų, kuomet Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo iniciatyva pastatytas kurėnas „Kuršis“ buvo pirmąjį kartą nuleistas į Kuršių marias. Seniausiu pasaulyje kurėnu šiandien rūpinasi jo šiporius (kapitonas) Aurelijus Armonavičius. ATSTATYTAS PAGAL VOKIETIJOJE GAUTUS BRĖŽINIUS Kaip
Nuo mažųjų laivų prieplaukos iki nacionalinės marinos – dabar taip neoficialiai vadinamas pietinėje Klaipėdos dalyje planuojamas mažųjų ir pramoginių laivų uostas. Neseniai šį klausimą uostamiestyje aptarė suinteresuotos pusės: miesto meras Arvydas Vaitkus, Uosto direkcija, architektai, projektuotojai, buriuotojų,
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina Gintaro įlankos teritorijoje žada atverti naujas perspektyvas kurorto plėtrai bei gyvavimui. Planuojama, jog projektuojamas Juodkrantės uostas talpins apie 80 įvairaus dydžio laivų ir taps visam Klaipėdos regionui svarbiu objektu, o taip pat – padės
Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu metu uosto kapitonas įsakymu padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro.
Jau netrukus Klaipėdoje, Danės prieigose, prasidės pėsčiųjų takų ir aikštelių šalia planuojamų pontoninių prieplaukų įrengimo darbai – ruošiamasi reguliaraus susisiekimo vandens keliu startui. Planuojama, kad šių metų gegužę vandens maršrutu Danės upe pradės kursuoti elektriniai autobusai-katamaranai. SŪPUOSIS
Du jūrinę kultūrą puoselėjantys renginiai – Jūros šventė ir „Baltic Sail“ – šiemet sujungs savo pajėgas ir pakvies turiningam vasaros savaitgaliui prie jūros. 89-oji Jūros šventė šią vasarą įvyks savaite anksčiau nei įprasta – liepos 21, 22 ir 23 dienomis.
Vienas iš svarbiausių pastarųjų metų projektų Klaipėdos uoste baigtas. Laivybos kanalas už uosto vartų į jūrą išgilintas iki 16 metrų, dalyje vidinio laivybos kanalo jau fiksuojamas 15,5 metro gylis. Vykdant šį projektą po vandeniu ties įplaukimu į
Europos investicijų banko konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse. Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno. PRADĖTAS PLATAUS UŽMOJO PROJEKTAS Europos investicijų bankas (EIB)
Parengti Klaipėdos jūrų uosto pietinių vartų komplekso projektiniai pasiūlymai, kuriuose numatyta ir mažųjų bei pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūra. Pasiūlymus parengė konkursą laimėjusi UAB „Sweco Lietuva“. PRIEPLAUKOJE GALĖS ŠVARTUOTIS PER 300 LAIVŲ Projektiniuose pasiūlymuose numatyta įrengti dvi
Pro Klaipėdos uosto vartus neseniai įplaukė pirmasis šiemet kruizinis laivas, taip miestui ir šaliai skelbdamas, kad kruizinių laivų sezonas uostamiestyje atidarytas. Manoma, kad šiemet Klaipėda gali turėti rekordinį kruizinių laivų sezoną. KRUIZINIŲ LAIVŲ SKAIČIUS ŽADA BŪTI REKORDINIS
Po beveik dvejų metų pertraukos Klaipėdos uoste lankėsi kruizinis laivas su 677 vakcinuotais turistais iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kruizinės laivybos atsigavimas jau pastebimas visame pasaulyje. 17 MĖNESIŲ LAIVAI STOVĖJO TUŠTI Kruizinis
Nemuno salos akvatoriją išvaliusi ir šalia Kauno arenos laivybai skirtą prieplauką įrengusi Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) oficialiai pristatė daugiau kaip 70 žmonių talpinantį keleivinį laivą „Žalgiris“. Šiandien jau galima išbandyti vaizdingą vasaros maršrutą Nemunu nuo „Žalgirio“
Klaipėdoje, Danės upe Nuo kitų metų birželio vidurio planuojama paleisti vandens autobusus. Numatoma, jog vandens transporto priemonė kursuotų nuo Danės kratinės tarp burlaivio „Meridianas“ ir įplaukos į Jono kalnelį iki Klaipėdos botanikos sodo. Laivas-autobusas stotų prie Liepų
Šiandien skleisis vieno Klaipėdos simbolių – burlaivio „Meridianas“ – burės. Taip paskelbti vasaros sezoną pajūryje pastaraisiais metais jau tapo tradicija. Laivas prie danės upės krantinės prišvartuotas jau pusę amžiaus. SIMBILIS SEZONĄ PASITINKA ATSINAUJINĘS Gegužės 28 dieną (penktadienį)
Baigus laivų registracija į didžiųjų burlaivių lenktynes „The Tall Ships Races“ paaiškėjo, jog Klaipėdą savo kryptimi pasirinko 44 laivai. Šį kartą didžiausias į Klaipėdą atplauksiantis laivas – Lenkijos milžinas „Dar Mlodziezy“. TEKO ATSAKOMYBĖ BŪTI PAVYZDŽIU Birželio 27-30
Klaipėdoje prasidėjo jūrų uosto bangolaužių rekonstravimo darbai. Darbus pradėjus nuo pietinio, šiaurinis šiemet dar lieka atviras lankytojams. Kaip praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, darbai jau prasidėjo. Nuo pietinio bangolaužio (molo) nuimami esami tetrapodai, o ties šiauriniu
Šiandien įvyko naujojo Smiltynės perkėlos kelto korpuso blokų sujungimo ceremonija. Šiuo įvykiu pažymėtas naujas 60 metrų ilgio laivo statybos etapas. Planuojama, kad liepą laivas jau bus nuleistas į vandenį. TILPS 600 KELEIVIŲ 40 AUTOMOBILIŲ 6,5 mln. Eur
Nuo pavasario pradedama etapais rekonstruoti prastos būklės senosios perkėlos krantinę Smiltynėje, prie kurios švartuojami AB Smiltynės perkėlos keltai, užtikrinantys susisiekimą tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos. Keltų darbas sezono metu visgi nenutrūks. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė
Didžiausia „žaliąją“ energiją Lietuvoje gaminanti jėgainė – Kauno hidroelektrinė (KHE) – dar praėjusio amžiaus viduryje atkirto Nemuną ir tapo kliūtimi vientisam laivybos keliui. Įrengus šliuzą, laivybai būtų prieinama visa beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose
Vilniaus miesto taryba svarstymui komitetuose priėmė Neries krantinėje, T.Kosčiuškos gatvėje, esančio valčių elingo projekto vystymo koncepciją. Istorinio Vilniaus statinio atkūrimo darbai būtų atliekami lygiagrečiai su numatytu krantinės projektavimu bei tvarkymu. Vilnius nūnai akivaizdžiai pernelyg menkai išnaudoja upę,
Šventosios uostas ką tik įtrauktas į Vyriausybės įgyvendinimo programą. Uosto atstatymo pradžia – jau netrukus. BE VALSTYBĖS PARAMOS – NEĮMANOMAS Kaip praneša Palangos savivaldybė, Šventosios jūrų uosto atstatymo projektas jau įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dėl pandemijos sukeltų iššūkių kritimo nefiksuoja, priešingai – augo tiek pajamos, tiek pelnas. Išskirtiniai uosto krovinių apyvartos ir finansiniai rezultatai rodo, kad Klaipėdos jūrų uostas išlieka reikšminga Lietuvos ekonomikos dalimi. Praėjusių
Seimas palaiko siekį atkurti Šventosios jūrų uostą – šiai idėjai ką tik pritarė Ekonomikos komitetas. Šalies jūrinei laivybai svarbų uostą numatyta atstatyti 6 etapais, kurių svarbiausias ir brangiausias – pirmasis. Ekonomikos komitetas parlamentinės kontrolės tvarka, dalyvaujant Palangos
Pandemijos sukaustyti metai nesėkmingi ne visiems – 2020-ieji į Klaipėdos jūrų uosto istoriją įeis kaip sėkmingiausi metai per visą jūrų uosto gyvavimo laikotarpį. Geriausias visų laikų rezultatas pernai pasiektas net 4 krovinių kategorijose. Kaip praneša Klaipėdos valstybinio
Nepaisant uostamiestyje kilusių diskusijų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė, jog dalis dešinės Danės upės krantinės prie Pilies tilto, priešais Karlskronos aikštę, būtų įtraukta į panaudai perduodamo turto sąrašą. Taip sudaryta galimybė perduoti šią krantinės dalį pagal panaudos
Poilsiautojų ir žvejų pamėgti Klaipėdos ir Šilutės rajonų vidaus vandenų keliai, Kuršių mariose įrengtas vandens kelias į Ventę bei Nemuno deltos Pakalnės ir Rusnaitės upės taps Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Šiam Susisiekimo ministerijos siūlymui jau
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001