Į kauniečių gyvenimą pamažu grįžta vanduo bei vandens pramogos. Visą vasarą iš Kauno į Birštoną ir atgal kursuos pramoginis laivas, kuris leis mėgautis Kauno marių regioninio parko vaizdais bei turiningai praleisti laiką Birštono kurorte. Maršruto organizatorius –
Klaipėda jau suplanavo šių metų renginius, kurių svarbiausi glaudžiai susieti su jūra, laivais ir burėmis. Jų programoje – tarptautinės burlaivių regatos, laivų paradas, Jūros šventė ir kiti. Uostamiesčio renginių maratonui startą duos vasario mėnesį pirmą kartą surengtas
Kaunas nusprendė prisiminti pramoginę upių laivybą. Vienas pirmų „žvalgomųjų“ žingsnių – į Nemuną specialiais bėgiais ką tik nuleistas keleivinis pramoginis laivas „Kaunas“, baigtas statyti vos praėjusią savaitę. Kauniečius ir miesto svečius po vaizdingas miesto apylinkes jis žada
Ambicingame ir savikritiškame Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakulteto architektūros studentų ir dar šiltų absolventų ryžte kurti ir patiems išbandyti savo projektus, gimė kūrybinis-praktinis sąjūdis I : I. Pirmasis jaunųjų architektų opusas – plaukiantis objektas – sukurtas, pastatytas
Seniai ir gausiai šnekama, jog praktinių specialybių akademinio proceso atotrūkis nuo realios, gyvenimiškos praktikos trukdo absolventams sklandžiai integruotis į rinką. Daugelis net dorai nesupranta būsimosios profesijos funkcijų. Deja, idėjų pritvinkusiam jaunimui švelniai nusileisti ant žemės nelabai kas
Kaune atnaujintos kelionės Nemunu – kiekvieną sekmadienį kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami plaukti laivu Nemuno maršrutu: Kaunas-Kulautuva-Kaunas. Laivas „Tolstojus“ atsišvartuoja nuo „cimbruvkos“ prie Vytauto Didžiojo bažnyčios. Tokia kelionė itin buvo mėgstama tarpukariu, kai laivyba Nemunu išgyveno „aukso
Klaipėda kruizinės laivybos linijoms tampa vis įdomesnė. Šie metai žada būti rekordiniai – į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai planuoja atplaukti net 65 kartus, o atplauksiančių turistų skaičius gali pasiekti 50.000.
Balandžio 25 dieną, penktadienį Lietuvoje prasideda laivyba valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Navigacijos metu šiemet iš viso bus eksploatuojama 384,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių.
Kaunas pamažu gaivina pramoginę laivybą. Savo aktyvia laivyba kadaise garsėjusiame mieste penktadienį oficialiai pristatytas naujas vandens turizmo produktas maršrutas – kruizas Kaunas-Birštonas-Kaunas. Naujuoju maršrutu vasarą numatyti 3 pirmieji reisai, kurie kauniečiams bei miesto svečiams turėtų priminti pamirštus
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos koordinuojamo projekto „Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymas“ rengimui. Šio viešojo ir privataus kapitalo partnerystės projekto tikslas – Marvelės krovininės prieplaukos Kaune infrastruktūros, krovininės laivybos Nemuno upėje plėtra, siekiant dalį transporto srautų perkelti iš sausumos
Į Klaipėdos miestą gali sugrįžti tradicinės burvalčių (kurėnų) vėtrungės. Mat Klaipėdos miesto uostamiesčio taryba pritarė klaipėdiečio žurnalisto Deniso Nikitenkos idėjai 2014-uosius metus Klaipėdoje skelbti Vėtrungių metais ir organizuoti su vėtrungėmis susijusius renginius. Beje, šiemet sukanka 170 metų
Prie Kauno „Žalgirio“ arenos planuojama prieplauka, kuri tiks laikinai prisišvartuoti vos 1 ar 2 laivams. Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija įsitikinusi, kad taip „Žalgirio“ arenos vandens infrastruktūros galimybės bus išnaudotos tik labai maža dalimi. 23 dieną
Klaipėdos uoste sujudimas. Čia pirmąkart lankosi prabangus kruizinis laineris „Silver Whisper“, iškilmingai pažymimas uosto gilinimo darbų užbaigimas, o rengiamoje spaudos konferencijoje bus supažindinama su Klaipėdos uosto naujienomis, veiklos rezultatais ir perspektyvos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau 6 metus iš eilės rengia nemokamas uosto apžvalgas laivu „Susipažinkime su Klaipėdos uostu“, skirtas klaipėdiečiams ir uostamiesčio svečiams. Iš viso laivu „Venus S“ šiemet bus surengta net 30 tokių ekskursijų.
Klaipėdos uoste baigiami laivybos kanalo gilinimo bei platinimo darbai, kurie atvers naujas galimybes dideliems laivams. „Panamax“ tipo laivai jau greitai galės įplaukti ir į pietinę uosto dalį, pagerės ir sąlygos priimti „Postpanamax“ ir laivus, kurių ilgis siekia
Artėjant navigacijos sezonui, Vidaus vandens kelių direkcijoje aptarti projektai, kurie turėtų paskatinti dabar gana vangią laivybą šalies vidaus vandens keliais. Šiemet žadama Kaune pradėti statyti Marvelės krovininę prieplauką, iš Nidos plaukioti iki valstybės sienos su Rusija, įrengti
Kaip praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, 2012 metais Klaipėdos uoste krauta 35,24 mln. tonų jūrinių krovinių. Tai antras geriausias metų krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Pernai metais Klaipėdos uoste taip pat buvo pasiekti 3 rekordai.
Jau ketvirtus metus iš eilės Lietuva išlieka garbingame Baltajame laivybos sąraše. Tai patvirtinta gegužės viduryje Rygoje vykusioje Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo valstybės uosto kontrolės komiteto sesijoje. Iš viso Baltajame sąraše yra 42 valstybės.
©pilotas.lt Ką tik pradėti Šventosios uosto valymo darbai. Kaip praneša LR Susisiekimo ministerija, antrasis šalies jūrų uostas turi būti išvalytas iki sezono pradžios – birželio 1 dienos. Birželio 7–10 dienomis čia numatyta antroji jachtų regata Šventosios uosto
Balandžio 26 dieną Lietuvoje atidaromas laivybos upėmis sezonas. Atidarymo šventė vyks didžiausių šalies upių santakoje įsikūrusiame Kaune, kuris dar 1361 metais metraštininkų vadintas svarbiausiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės uostu. Renginyje numatyta laivų rikiuotė, gros orkestras, bus pristatomi miesto
Nors turime daug upių ir ežerų, laivyba vidaus vandenyse išvystyta gana menkai. Vystytis laivybai trukdo ir laivų bei laivelių savininkams tenkanti didoka administracinė našta. Tačiau pastaroji jau greitai turėtų gerokai sumažėti. Vidaus vandenų laivais greitai bus paprasčiau
Valdančios koalicijos partneriams nesutarus dėl kitų metų valstybės biudžeto deficito užlopymo padidintu PVM mokesčiu, Vyriausybė skubiai ėmėsi ieškoti vidinių resursų, kuriuos būtų galima įkinkyti į naujų mokesčių vilkstinę. Paradoksalu, tačiau dešiniųjų Vyriausybė pasirinko grynai kairuolišką kryptį ir
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba lapkričio pabaigoje iš esmės pritarė išorinio giliavandenio uosto Būtingėje koncepcijai. Trijų kompanijų konsorciumo ekspertų, parengusių studiją "Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas", skaičiavimu, išorinis uostas Būtingėje
Nors Klaipėda išsiveržė į lyderius tarp rytinių Baltijos uostų pagal gabenamų krovinių apimtis, tačiau keleivių aptarnavimo požiūriu ji vis dar lieka tarp autsaiderių – vos 200.000 per metus. Nelinksma situacija netrukus turėtų radikaliai pasikeisti, nes jau 2013-ųjų
Jūra juokų nesupranta. Ji baudžia avantiūristus, pokštininkus ir nemokšas griežtai ir negailestingai. Šįkart skambus stichijos antausis užgesino Šventosios uosto statytojų šypsenas. Birželio 11-ąją triukšmingai atidarytas antrasis Lietuvos jūrų uostas, jachtomis tegalėjo džiaugtis vos 10 dienų ir, sunerimusiai
2011 metų birželio 11-oji neabejotinai taps viena svarbiausių datų ilgame ir permainingame Šventosios uosto gyvenime. Po 310 metų trukusios komos, antrasis Lietuvos jūrų uostas atgauna pulsą. Jachtų regata Klaipėda – Šventoji jau šį šeštadienį nutrauks depresyvią tylą,
Giliavandenis uostas (17 metrų gylio) leistų Klaipėdai atsistoti į vieną gretą su keturiais Rytinės Baltų jūros kranto uostais, galinčiais priimti didžiausius laivus, plaukiojančius jūroje: Gdansku (Lenkija), Ventspiliu (Latvija), Talino Muuga (Estija) ir Sankt Peterburgo Ust – Luga
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001