Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina Gintaro įlankos teritorijoje žada atverti naujas perspektyvas kurorto plėtrai bei gyvavimui. Planuojama, jog projektuojamas Juodkrantės uostas talpins apie 80 įvairaus dydžio laivų ir taps visam Klaipėdos regionui svarbiu objektu, o taip pat – padės reguliariu viešojo vandens transporto maršrutu apjungti pamario uostelius ir prieplaukas. G.Janulytės-Bernotienės studijos parengti marinos projektiniai pasiūlymai bus pristatyti birželio pradžioje.
NAUJOJI JUODKRANTĖS MARINA – IT KURŠIŲ MARIŲ SALA
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto parengtoje Juodkrantės uosto Kuršių marių pakrantėje įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo išnagrinėtos kelios jachtų uosto įrengimo alternatyvos: centrinėje gyvenvietės dalyje prie esamo keleivinių laivų uosto; šiaurinėje gyvenvietės dalyje prie Gintaro įlankos; pietinėje gyvenvietės dalyje prie poilsio namų „Ąžuolynas“. Visose šiose vietose buvo bandymai vystyti laivybą, tačiau šiandien tinkamo jachtų uosto Juodkrantės gyvenvietėje nėra. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, atsižvelgiant į galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, kaip priimtiniausia alternatyva buvo siūloma įrengti jachtų uostą centrinėje gyvenvietės dalyje prie esamo keleivinių laivų uosto.
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina projektuojama (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė) į šiaurę nuo esamos keleivinių laivų prieplaukos, abi prieplaukas skiria akvatorija. Ji kuriama kaip sala, kurios apimtis analogiška esamai keleivinių laivų prieplaukai. Uosto akvatorija formuojama lenkta molo linija, o tai sudaro natūralesnę ir vaizdingesnę kranto liniją. Projektuojami įplaukimo į uostą vartai orientuoti į vyraujančią PPR kryptį, kurioje yra galimos maksimalaus aukščio bangos – pavojingiausios įplaukiantiems į uostą laivams.
Marina projektuojama naujų statinių kvartalo fone, tad projektuojamas 9 m aukštį siekiantis Keleivinių laivų uosto pastatas neužstotų vertingiausių senųjų Juodkrantės gyvenvietės pastatų – mokyklos, Kurhauzo, vilos „Flora“.
Esamos prieplaukos krantinės būtų rekonstruojamos įrengiant papildomą infrastruktūrą bei tyrimais nustatytoje vietoje atkuriant-atstatant keleivinių laivų uosto senosios prieplaukos pastatą. Kuriama ne tik uostui reikalinga infrastruktūra, bet atvira visuomeninė erdvė su želdynais bei rekreaciniais aplinkos elementais, kur prerogatyva teikiama natūralioms krantinių dangų medžiagoms – medžiui, akmeniui.
KELEIVINIŲ LAIVŲ UOSTO PASTATAS PROJEKTUOJAMAS IŠ DVIEJŲ DALIŲ
Projektuojamas Juodkrantės keleivinių laivų uostas yra prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio Klaipėda – Nida (tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 dalis). Siekiant užtikrinti vandens viešojo transporto pilnavertiškumo funkcionavimo galimybes numatoma sujungti Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Alksnynės, Klaipėdos, Drevernos, Ventės rago, Šilutės, Uostadvario, Rusnės uostus ir prieplaukas reguliariu viešojo vandens transporto maršrutu.
Suprojektuota laivų uosto aptarnavimo infrastruktūra, stacionarus slipas laivų nuleidimui į vandenį nuo priekabų, vieta mobiliam laivų iškėlimo kranui (numatytos alternatyvos), laivų uosto aptarnavimo infrastruktūra.
660 m² bendrojo ploto Keleivinių laivų uosto pastatas būtų formuojamas iš dviejų dalių: tradicinio didelio žvejų namo – Keleivinių laivų uosto pastato ir sprendiniams ypač aktualaus, konceptualiojo marių pusės silueto „kopų“ – terasos, kurios matomos iš praplaukiančių laivų ir nuo kurių žvelgiama į tolius. Terasos tūris prokeltuojamas neapibrėžtas, „suaugintas“ su salos paviršiumi. Medinės terasos būtų naudojamos vaikščioti, sėdėti, grožėtis marių toliais. Po jomis numatomos priekabų ir stiebų saugojimo patalpos.
Pagal autorių sumanymą, naujo Keleivinių laivų uosto didžioji Keleivių salės erdvė atsivertų į aikštę ir uosto akvatoriją bei taptų universali vieta įvairiems renginiams pagal eksploatavimo scenarijų: tiek profesionalų, tiek mėgėjų, tiek vaikų ir jaunimo buriuotojų sporto renginiams bei šventėms, įvairiems koncertams, meno plenerams ar gyventojų susibūrimams. Keleivinių laivų uosto pastato fasadų, stogų ir terasos pagrindinei apdailai parinktos natūralios medžiagos – medinės dailylentės. Toliausiai nuo marių projektuojamos laivų remonto dirbtuvės.
80 m² bendrojo ploto senojoje prieplaukoje atkurtajame Keleivinių laivų uosto pastate numatomos įrengti kasos bei WC.
Naujosios Juodkrantės marinos projektinių pasiūlymų viešas pristatymas rengiamas birželio 8 dieną (ketvirtadienis) 15 val. Neringos savivaldybėje (Neringa, Taikos g. 2). Posėdis nebus transliuojamas nuotoliniu būdu.
Parengta pagal Neringos savivaldybės ir G.Janulytės-Bernotienės studijos informaciją.
Titulinis pav.: Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina su senosios prieplaukos Keleivinių laivų uosto pastatu (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Naujoji Juodkrantės keleivinių laivų uosto prieplaukos marina (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Keleivinių laivų uosto naujojo pastato ir terasos koncepcija (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Keleivinių laivų uosto naujasis pastatas (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Keleivinių laivų uosto naujasis pastatas (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Keleivinių laivų uosto naujasis pastatas su terasa (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Keleivinių laivų uosto naujasis pastatas su terasa (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
Keleivinių laivų uosto pastatai (arch. G.Janulytė-Bernotienė, G.Zykuvienė).
