Lietuvos pajūryje po 100 metų vėl statomas Šventosios uostas. Atkurtasis uostas bus pritaikytas laivybai, žvejybai, turizmui bei turėtų tapti svarbia Lietuvos jūrinės kultūros dalimi. Planuojama, kad ateityje uostas vienu metu galės priimti apie 450 laivų.
Praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo pirmojo uosto statybos pradžios, Šventojoje vėl pradėtos uosto statybos. „Šiandien Šventojoje išgyvenome istorinį momentą – praėjus šimtui metų nuo tada, kai čia buvo padėtas pirmasis uosto kertinis akmuo, prie senųjų polių darsyk padėjome kertinį akmenį ir oficialiai paskelbėme – tęsiame Šventosios uosto istoriją ir pradedame molų jūroje statybą“, – socialiniuose tinkluose rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Tikimasi, kad jau po kelerių metų Šventoji turėtų atrodyti kitaip – joje bus įrengti nauji molai, krantinės, bus sutvarkyta uosto infrastruktūra. Jis taip pat turėtų tapti svarbia mažųjų uostų tinklo dalimi Lietuvos pajūryje.
1-ojo statybos etapo metu numatoma pastatyti du išorinius uosto molus (projektuotojas MB „Kordonas“. Pietinio molo ilgis sieks 647,5 metro, o šiaurinio – 402,5 m. Įgyvendinant projektą, pietiniame mole numatytos krantinės ir 9 metrų pločio promenada. Bus gilinama uosto akvatorija į įplaukos kanalas, atliekami įvairūs kiti uosto infrastruktūros kūrimo darbai.
Darbus atliks su Palangos savivaldybe rangos sutartį pasirašiusi UAB „Tilsta“. Sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų.
Tarpukariu pradėtas Šventosios uosto statybas nutraukė II pasaulinis karas. Sovietmečiu jos teritorija buvo naudojama tik kaip žvejybos ūkio bazė. Kadangi uostas neturėjo jį saugančių jūrinių molų, visi bandymai išvalyti ar pagilinti įplaukos kanalą iki šiol nebuvo sėkmingi – jis greitai būdavo užnešamas smėliu.
Parengta pagal PILOTAS.LT ir socialinių tinklų informaciją.
Titulinė nuotrauka: Šarūno Vaitkaus.
Šventosios jūrų uostas (projektuotojas „Kordonas“).
Šventosios uosto iškilmingos statybų pradžios renginio akimirka. Foto: Š.Vaitkaus.
