Arkitektas

25 SIZIFIŠKI METAI: Architektūrinės žiniasklaidos pradžia Lietuvoje

2021-02-09
Audrys Karalius

1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio istorijoje – mėnraščio “Arkitektas”. Vėlai. Daugelis Europos valstybių architektūrinę leidybą pradėjo 100 ar 80 metų anksčiau.

Tuomet atrodėme kaip eiliniai atsilikėliai.
Šiandien – Lietuva atrodo kaip pasmerktoji architektūrinė atsilikėlė Europoje.
Kad architektūrinė medija vegetuoja be rimto valstybinio dėmesio – niekam ne paslaptis.
Tačiau analogišku valstybiniu “nedėmesiu” yra apgaubtas ir Architektūros muziejus jau daugelį metų. 2006-aisiais lengva Kultūros ministro V.Prudnikovo ranka nukirsdintas Lietuvos Architektūros muziejus – patalpas teko grąžinti Bažnyčiai – per 15 metų taip ir nesulaukė nė vienos Vyriausybės, nė vieno Kultūros ministro dėmesio, nors slenksščiai buvo minti intensyviai ir gausiai.
Lietuva iki šiol velkasi Europos architektūrinio raštingumo ariergarde neturėdama nei Architektūros muziejaus, nei Architektūros centro, nei solidaus Architektūrinio leidinio.
Ir aš žinau – kodėl…!

Pirmąjį lietuvišką architektūros mėnraštį “Arkitektas” 1996.02.09. atidengė Architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis (AA). Foto: S.Platūkis

Pirmąjį lietuvišką architektūros mėnraštį “Arkitektas” 1996.02.09. atidengė Architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis (AA). Foto: S.Platūkis

Pirmąjį lietuvišką architektūros mėnraštį “Arkitektas” 1996.02.09. atidengė Architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis (AA). Foto: S.Platūkis

Pirmąjį lietuvišką architektūros mėnraštį “Arkitektas” 1996.02.09. atidengė Architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis (AA). Foto: S.Platūkis

Pirmąjį lietuvišką architektūros mėnraštį “Arkitektas” 1996.02.09. atidengė Architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis (AA). Foto: S.Platūkis

Pirmąjį lietuvišką architektūros mėnraštį “Arkitektas” 1996.02.09. atidengė Architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis (AA). Foto: S.Platūkis

„Arkitektas“ tapo pirmuoju architektūriniu žurnalu Lietuvos istorijoje, 1996.02.09.

„Arkitektas“ tapo pirmuoju architektūriniu žurnalu Lietuvos istorijoje, 1996.02.09.

Pirmas lietuviškas architektūros mėnraštis tapo bomba architektų bendruomenėje: Eugenijus Simas Miliūnas. Foto: S.Platūkis, 1996.02.09.

Pirmas lietuviškas architektūros mėnraštis tapo bomba architektų bendruomenėje: Eugenijus Simas Miliūnas. Foto: S.Platūkis, 1996.02.09.

Pirmas lietuviškas architektūros mėnraštis traukė ir menininkus: Gediminas Šibonis. Foto: S.Platūkis, 1996.02.09.

Pirmas lietuviškas architektūros mėnraštis traukė ir menininkus: Gediminas Šibonis. Foto: S.Platūkis, 1996.02.09.

_ Pirmas lietuviškas architektūros mėnraštis tapo bomba architektų bendruomenėje, sulaukęs didelio susidomėjimo. Foto: S.Platūkis, 1996.02.09.

_ Pirmas lietuviškas architektūros mėnraštis tapo bomba architektų bendruomenėje, sulaukęs didelio susidomėjimo. Foto: S.Platūkis, 1996.02.09.

Pasitinkant pirmąjį architektūros mėnraštį Kauno Architektų pirmininkas Algimantas Kančas linkėjo ištvermės „Arkitekto“ redaktoriui Audriui Karaliui. Foto: S.Platūkis, 1996.02.09.

Pasitinkant pirmąjį architektūros mėnraštį Kauno Architektų pirmininkas Algimantas Kančas linkėjo ištvermės „Arkitekto“ redaktoriui Audriui Karaliui. Foto: S.Platūkis, 1996.02.09.


LEIDYBINIS OPTIMIZMAS IR NACIONALINIS KLIMATAS
Kauno Architektų namuose “Arkitekto” debiutą pasitiko tuometinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Algimantas Nasvytis (AA), Kauno architektų pirmininkas Algimantas Kančas (AA) ir gausus būrys architektų iš visos Lietuvos.
Ėmiausi absoliučiai nežinomos Lietuvoje veiklos vedinas senos, dar studentiškos svajonės ir šiokios tokios patirties sukauptos brolio leidykloje “Noriu” bei reklamos firmoje “Geltona” (šiandieną nė vienos jų nebėra…)
Ilgai galvojau, kaip prabilti į architektuomenę? Kaip pradėti žygį į lietuviškos architektūros kultūrinę reabilitaciją? Kelią į architektūros egzistencinį-kultūrinį lygiateisiškumą šalia teatro, muzikos ir literatūros…?
Entuziastingai tikėjausi, kad vos pamačius pirmą(!), profesionalų(!), gražų(!), stilingą(!), architektūrinį leidinį – atsivers visos durys…
Anaiptol. Viskas vyko priešingai.
Kioskų spaudos įmonės nenorėjo priimti platinimui – kioskuose ir taip nėra vietos. Prekybcentriai nukišdavo “Arkitektą” į žeminančias spaudos lentynų apačias.
Ėmėmės organizuoti prenumeratą patys, atsispausdinom firminius vokus. Alinantis darbas, titaniškos pastangos ir niekaip negrįžtančios išlaidos. Užtai turėjome beveik 2.000 prenumeratorių. Lyginant su dabar žurnalo “Archiforma” deklaruotais 74 prenumeratoriais – skirtumas akivaizdus. Ir nuostolingas, deja…

Už pusmečio „Arkitektas“ įgijo storo tradicinio žurnalo pavidalą, kurį išlaikė pusantų metų.

Už pusmečio „Arkitektas“ įgijo storo tradicinio žurnalo pavidalą, kurį išlaikė pusantų metų.

Nuo 1998 balandžio leidinys grįžo į ekonomiškesnį žurnalinio laikraščio pavidalą nauju pavadinimu – „Statybų pilotas“.

Nuo 1998 balandžio leidinys grįžo į ekonomiškesnį žurnalinio laikraščio pavidalą nauju pavadinimu – „Statybų pilotas“.

Architektūrinio mėnraščio „Statybų pilotas“ populiarumas sparčiai augo, kol jo nepakirto 2009-ųjų krizė. Foto: ©Pilotas.LT

Architektūrinio mėnraščio „Statybų pilotas“ populiarumas sparčiai augo, kol jo nepakirto 2009-ųjų krizė. Foto: ©Pilotas.LT

Dar tais pačiais 1996 metais, 24 puslapių žurnalinis laikraštis, pradedant ketvirtuoju numeriu, įgauna storo architektūrinio žurnalo pavidalą.
Deja, po dviejų metų „Arkitektas“ nebeišsilaiko ankštoje ir ne itin filantropiškoje Lietuvos rinkoje ir grįžta į ekonomiškai racionalesnį – 16 puslapių dvisavaitinio žurnalinio laikraščio formatą – „Statybų piloto“ vardu.
Deja, negaudamas nė lito paramos iš valstybės, 2009-ųjų sausį “Statybų pilotas” uždūsta ciniškos krizės kančiose.
Laimei, jau 2010-ųjų spalį redakcija sugrįžta į architektūrinę erdvę su internetiniu žurnalu Pilotas.LT, kurį, laimingo atsitiktinumo dėka, jūs, gerbskaitytojas, ir turite laimės pažinti šiais 25-taisiais architektūrinės leidybos metais…

VALSTYBINĖ „DOVANA“ ARCHITEKTŪRINĖS REDAKCIJOS 25-MEČIO PROGA
Deja, Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas kaip tik šiemet nutarė neskirti architektūriniam e-žurnalui Pilotas.LT – nė euro.
Simboliška – pirmą kartą per pastaruosius 12 e-leidybos metų!
Simboliška – SRTR fondo parama neskirta niekam iš architektūrinės e-leidybos…!
SRTR fondo paramos neskyrimo išvados rūščios ir genocidinės architektūrinės leidybos atžvilgiu: „Įdomus, siaurai bendruomenei skirtas projektas, įrodęs savo reikalingumą ir gebėjimą sudominti platesnę auditoriją.
Projektas yra aktualus pagal bendruosius ir specialiuosius prioritetus.
Projekto tikslai ir uždaviniai per platūs, todėl sunkiai pamatuojami.
Projektu ieškoma naujų formų diskutuoti apie Lietuvos architektūrą, urbanistiką, ugdyti jaunuosius architektus.
Temos gana bendros, pasigendama tikslesnio temų sąrašo, išdėstyto ketvirčiais.
Projektas remiasi tik straipsnisia, galėtų būti pritaikyti ir video, nuotraukos ir pan.
Sklaida būtų vykdoma gana populiariame internetiniame puslapyje, bet galima rasti ir kitų sklaidos kanalų.
Svarbus projektas telkiantis Lietuvos architektus ir šiip, architektūra besidominčius.
Jo autoriaus ir komandos narių kvalifikacija nekelia abejonių, sąmata padidinta. Dėl lėšų stygiaus ekspertai siūlo projektui finansavimo neskirti bendru sutarimu iš viso.“
Simptomatiška – iš 417.100 eurų skirtų SRTR Fondo programai Nr.6 „Internetinė žiniasklaida“ – architektūrinei žiniasklaidai skirta – nieko!
Simboliška – iš 2,578 mln. eurų – architektūrinei žiniasklaidai teskirti vos 5 K. Apie 0,2% – lygiai tiek, kiek sveria architektūra nacionaliniame Lietuvos medijos lauke…

10-mečio proga „Statybų pilotą“ sveikino Architektų rūmų pirmininkas Vytautas Dičius ir Architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

10-mečio proga „Statybų pilotą“ sveikino Architektų rūmų pirmininkas Vytautas Dičius ir Architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Architektūrinė redakcija užaugino ne vieną Lietuvos architektūros lauke pastebimą asmenybę. Foto: J.Kamenskas, 2006.02.09.

Architektūrinė redakcija užaugino ne vieną Lietuvos architektūros lauke pastebimą asmenybę. Foto: J.Kamenskas, 2006.02.09.

Architektūrinės spaudos entuziastų būta apsčiai. Iš kairės: akademikas A.Miškinis (AA), prof.J.R.Palys, prof.V.Stauskas (AA). Foto: J.Kamenskas, 2006.02.09.

Architektūrinės spaudos entuziastų būta apsčiai. Iš kairės: akademikas A.Miškinis (AA), prof.J.R.Palys, prof.V.Stauskas (AA). Foto: J.Kamenskas, 2006.02.09.

Redaktoriui nestigo vertingų patarimų: V.Brėdikis (AA), K.Pempė. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Redaktoriui nestigo vertingų patarimų: V.Brėdikis (AA), K.Pempė. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Redaktoriui nestigo vertingų patarimų: A.Butkus, R.Dargis, V.Dičius. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Redaktoriui nestigo vertingų patarimų: A.Butkus, R.Dargis, V.Dičius. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Redaktoriui nestigo vertingų patarimų: A.Baldišiūtė, A.Palekienė. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Redaktoriui nestigo vertingų patarimų: A.Baldišiūtė, A.Palekienė. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Architektūrinės spaudos entuziastų būta apsčiai: G.Patackas, V.Brėdikis (AA), R.Antinis. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Architektūrinės spaudos entuziastų būta apsčiai: G.Patackas, V.Brėdikis (AA), R.Antinis. Foto: R.Urbakavičius, 2006.02.09.

Architektūrinės spaudos entuziastų būta apsčiai: A.Kaušpėdienė, A.Bundonienė (AA), V.Gurevičius. Foto: J.Kamenskas, 2006.02.09.

Architektūrinės spaudos entuziastų būta apsčiai: A.Kaušpėdienė, A.Bundonienė (AA), V.Gurevičius. Foto: J.Kamenskas, 2006.02.09.

KODĖL NEATITRŪKSTAME NUO 1996-ŲJŲ VEDAMOJO?
… tai turėjo įvykti.
Architektūra seniai nusipelnė didesnio dėmesio ir atidesnio vertinimo. Todėl šis kuklus bandymas pradėti lietuvišką architektūrinį leidinį teneatrodys kaip arogantiškas noras įsibrauti į ankštą spaudos rikiuotę su pretenzija į išskirtinį dėmesį naujokui. Greičiau tai būtinybės padiktuotas veiksmas, bandant konsoliduoti architektus, užmegzti ryšį tarp jų ir visuomenės.
Dabar kai kuriuose sluoksniuose tapo įprasta manyti, kad architektas beveik nebūtinas. Pakanka, esą, ryšio: užsakovas – statybininkas. Nebandydami polemizuoti bei apmokyti gerbiamo skaitytojo architektūros amato („pasidaryk pats“ principu), tiesiog stengsimės pailiustruoti, kad architektūroje, kaip ir kitose srityse, pozityvūs rezultatai dažniausiai vis tik pasiekiami profesionalo. Be abejo, šiandien matome, kad daugybė pastatų (ar interjerų) dygsta be jokio projekto arba suprojektuoti nesąžiningo, neprofesionalaus žmogaus. Lietuva nusėta tokiais architektūriniais grybais, kurie lyg radioaktyvūs mutantai spinduliuoja kažkokią paslaptingą negalią ir patologišką provincialumą. Šie statiniai žiūri į mus savo liūdnais langais lyg nevispročiai vaikai, nubausti už netvarkingą tėvų gyvenimą. Todėl yra dvigubai malonu aptikti įdomių, nestandartinių darbų, pastebėti kokybiškai naujas architektūros apraiškas.
Beje, nenorime ir negalime tokios apimties laikraštyje pateikti gausios ir išsamios medžiagos apie kiekvieną, mūsų manymu, įdomų projektą ar realizaciją. Tai solidesnio leidinio prerogatyva. Palikime šitai netolimai ateičiai. Čia savo uždaviniu laikytume plataus, visa šalį apimančio, architektūros vaizdo transliavimą, dėmesį sutelkiant į didesnę sėkmę bei meistrystę. Nedemonstruosime, vienok, itin griežtos objektų atrankos, palikdami daugiau erdvės gerbiamo skaitytojo vertinimams.
Be abejo, būsime dėkingi kiekvienam architektui, atsiuntusiam informacijos apie naują, vykusį projektą ar realizaciją, pastebėjusiam kolegos sėkmę. Būtų labai išmintinga po truputį išlįsti iš informacinio pogrindžio, kuris vis dar gaubia mūsų architektūrą ir architektus. Būtent DABAR…“

Redakcijos artefaktų archyvas: Tiražo platinimas, 1997.04. Žymaus vokietijos konstruktorių biuro bendradarbio P.Ambraso piešinys.

Redakcijos artefaktų archyvas: Tiražo platinimas, 1997.04. Žymaus vokietijos konstruktorių biuro bendradarbio P.Ambraso piešinys.

Redakcijos artefaktų archyvas: Agitacinis plakatas skaitomumiu didinti. Leonardo piešinys, 1996.

Redakcijos artefaktų archyvas: Agitacinis plakatas skaitomumiu didinti. Leonardo piešinys, 1996.

Redakcijos artefaktų archyvas: Agitacinis plakatas aktualumui didinti. Leonardo piešinys, 1997.

Redakcijos artefaktų archyvas: Agitacinis plakatas aktualumui didinti. Leonardo piešinys, 1997.

Redakcijos artefaktų archyvas: Agitacinis plakatas aktualumui didinti. Leonardo piešinys, 1997. Redakcijos artefaktų archyvas: Filosofinis-probleminis plakatas. A.Kavaliausko piešinys, 2000.

Redakcijos artefaktų archyvas: Agitacinis plakatas aktualumui didinti. Leonardo piešinys, 1997.
Redakcijos artefaktų archyvas: Filosofinis-probleminis plakatas. A.Kavaliausko piešinys, 2000.

Redakcijos artefaktų archyvas: Ex-libris Banko Hermis pastatui. A.Kavaliausko piešinys, 1997.

Redakcijos artefaktų archyvas: Ex-libris Banko Hermis pastatui. A.Kavaliausko piešinys, 1997.

Redakcijos artefaktų archyvas: Estijos ambasados Vilniuje premjera. Leonardo piešinys, 1999.

Redakcijos artefaktų archyvas: Estijos ambasados Vilniuje premjera. Leonardo piešinys, 1999.

Redakcijos artefaktų archyvas: klasikė Nijolė Bučiūtė. Leonardo piešinys, 1997.

Redakcijos artefaktų archyvas: klasikė Nijolė Bučiūtė. Leonardo piešinys, 1997.

Redakcijos artefaktų archyvas: Simas ir Algimantas Bublys kūrybinėje aistroje. Leonardo piešinys, 1998.

Redakcijos artefaktų archyvas: Simas ir Algimantas Bublys kūrybinėje aistroje. Leonardo piešinys, 1998.

Redakcijos artefaktų archyvas: architektūros redaktorių kova. Leonardo piešinys, 2002.

Redakcijos artefaktų archyvas: architektūros redaktorių kova. Leonardo piešinys, 2002.

Redakcijos artefaktų archyvas: visuomeninio aktyvumo plakatas. P.Išoros piešinys, 2010.04.

Redakcijos artefaktų archyvas: visuomeninio aktyvumo plakatas. P.Išoros piešinys, 2010.04.

_ Redakcijos artefaktų archyvas: architektūrinis redaktorius Audrys Karalius. Leonardo piešinys, 2001.

_ Redakcijos artefaktų archyvas: architektūrinis redaktorius Audrys Karalius. Leonardo piešinys, 2001.

Komentarai

  1. Keistai sudėlioti akcentai, manau…

  2. Vietoje tų piešinukų reikėjo pateiktį daugiau faktų apie leidinio istoriją.

  3. Keista,kad prisimenamas tik 2006 m. redakcijos kolektyvas,o kur 1996-1998 metų arkitekto bendradarbiai?

  4. buvo buvo laikai, laikeliai, bet laikui prabegus, daug negatyvo sukasi aplink karaliu ir idomu kodel 🙂 ar tamsta paziuri i veidrodi?

    • Taip. Dėkui, treneri…

  5. na, geriausi metai jau praeityje 🙂

  6. Prabėgo nemažai metų , matyt, sunku beprisiminti visus tuos pagalbininkus, prisidėjusius prie pirmųjų arkitektų atsiradimo.

    • Yra toks posakis – „maurai atliko savo darbą ir gali eiti“.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Arkitektas

25 SIZIFIŠKI METAI: Architektūrinės žiniasklaidos pradžia Lietuvoje

2021 vasario 98 KomentaraiAudrys Karalius

1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio istorijoje – mėnraščio “Arkitektas”. Vėlai. Daugelis Europos valstybių architektūrinę leidybą pradėjo 100 ar 80 metų

vila_kn_201019_e01_bra

LAR TARYBA: Vilos Perkūno al. 11 rango objektų apsauga turi tapti viešuoju interesu

2020 lapkričio 111 KomentarasPILOTAS.LT

Art deco stiliaus vilos Perkūno al. 11 Kauno Žaliakalnyje griovimo istorija įgauna vis platesnį atgarsį tiek visuomenėje, tiek ir atskirose kultūros paveldui neabejingose bendruomenėse. Lietuvos

Architektūros politika

LIETUVOS ARCHITEKTŪROS POLITIKAI: Patvirtinta Architektūros meno tarybos sudėtis

2020 sausio 227 KomentaraiPILOTAS.LT

LR Kultūros ministerija pirmą kartą istorijoje suformavo Architektūros meno tarybą. Iš architektūros specialistų sudarytos tarybos uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės architektūros kaip profesionaliojo meno ir kūrybinių

Detalė

SCENOJE DETALĖ: Archdizaino parodos atidarymas ir laureatai – ketvirtadienį!

2018 spalio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Atgimusi archdizaino paroda DETALĖ žiūrovų, mėgėjų ir kritikų laukia jau rytoj.  Keturiolika metų tylėjęs preciziškos architektūros geizeris iššovė: ekspoziciją sudaro 70 fantastiškų architektūrinio dizaino objektų.

tit_detale03_logo_m

ATGIMSTA DETALĖ: Paroda-konkursas architektams plonais pirštais

2018 rugsėjo 19Be komentarųAudrys Karalius

Vienas moderniosios architektūros tėvų Mies van der Rohe beveik prieš šimtmetį bandė save ir kitus įtikinti, jog detalėje slypi architektūros Dievas. Būkim atviri – jo

pilotas.lt

22 ARCHITEKTŪRINĖS SPAUDOS METAI: „Arkitektas“, „Statybų pilotas“, Pilotas.LT

2018 vasario 94 KomentaraiAudrys Karalius

Kodėl tai atsitiko niūrią 1996-ųjų žiemą, paaiškinti sunku. Tačiau būtent vasario 9-tąją pasaulį išvydo pirmas lietuviškas grynai architektūrai skirtas leidinys – žurnalas “Arkitektas”. Vėliau iš

Zyplių dvaras. Foto: PILOTAS.LT

ZYPLIŲ DVARO PLENERAS: Meno paroda VDA Kauno fakultete

2017 lapkričio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Vasarą Lukšių kultūros centre, Zyplių dvare įvyko menininkų pleneras. Nuo šiandien su šio plenero meno darbais supažindins Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete atidaroma paroda. Lapkričio

Architektų rūmai

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Palaikome viešąjį interesą ginančius architektus

2017 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Dviejų Kauno architektų Lino Tuleikio ir Audrio Karaliaus puldinėjimas įvairiais žiniasklaidos kanalais netruko įgauti organizuotos „minkštosios galios“ medžioklės bruožų. Nors viešai atsakomybės už „atakas“ niekas

anoniminis

LIETUVA, TĖVYNE MUSIŲ [1]: Vieši atsakymai į anoniminį interesą

2017 liepos 414 KomentarųAudrys Karalius

Mano senelis Juozas Karalius, išgyvenęs du karus, Vokietijos krachą, Sibirą ir kolchozinę LTSR, šeštą vakaro kviesdavo kartu klausytis “Amerikos balso”. Romas Sakadolskis ir Ko šnypštė,

architektūros įstatymas

ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS PRIIMTAS: Architektūra tampa nacionaliniu prioritetu

2017 birželio 95 KomentaraiAudrys Karalius

Tapome ilgai laukto stebuklo liudininkais – Seimas didele balsų dauguma priėmė Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymą, tuo pačiu oficialiai pripažindamas architektūrą nacionaliniu prioritetu. 2017-ųjų birželio 8-toji

architektūros įstatymas

KAUNO MERO TORPEDA: Architektūros įstatymas atidėtas jau trečią kartą

2017 birželio 78 KomentaraiAudrys Karalius

Architektūros įstatymo priėmimas Seime vėl atidėtas ir grąžintas Aplinkos komitetui svarstyti – šįkart po Savivaldybių asociacijos kreipimosi, kurį iniciavo Kauno savivaldybės meras. Kaip žinia, Visvaldo

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

JŪRŲ UOSTAS NORI AUGTI: Pritarta didžiausiai siūlomai plėtrai

2017 kovo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba neseniai priėmė sprendimą dėl prioritetinės Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos. Jos nuomone, strateginių uosto plėtros planų įgyvendinimą ir jo konkurencingumą

images_phocagallery_4629_liepo_1oji_1607_4627_tit2_liepos1_1996

LIEPOS 1://ARCHITEKTŲ DIENA RADO VIETĄ LIETUVOS KALENDORIUJE

Nebūna taip, kad nebūtų pirmo karto. Liepos 1-oji 1995-aisiais atsitiko Lietuvoje pirmą kartą kaip Tarptautinė architektų diena ir nebesitraukia iš viešo gyvenimo, po truputį tapdama

images_phocagallery_4324_leidy_20mt_1602_4342_tit2_ARKITEKTAS_NR1_e02

ARCHITEKTŪRINĖS ŽINIASKLAIDOS ISTORIJA:// PRIEŠ 20 METŲ GIMĖ „ARKITEKTAS“

1996-ųjų vasario 9-tąją skaitytojas sulaukė pirmojo lietuviško periodinio leidinio, “Arkitektas”, skirto išimtinai architektūrai. Taip, kad ir nedovanotinai atsiliekanti nuo visų Europos valstybių, prasidėjo lietuviškos architektūrinės

images_phocagallery_3562_Arkitektas Nr 1_3562_Arkitektas_tit

APYSTOVOS 1996: Vasario 9 Lietuvoje – architektūrinės žiniasklaidos pradžia

1996-ųjų vasario 9-tąją Lietuvos skaitytojas sulaukė pirmojo architektūrinio periodinio leidinio – mėnraščio “Arkitektas”. Kauno Architektų namuose pirmąjį “Arkitekto” numerį pasitiko tuometinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

images_phocagallery_3477_Kaledinis sveikinimas_3477_Kaledinis sveikinimas_tit

SVARBUS NEVYRIAUSYBINIS PRANEŠIMAS://ĮVEDAMAS KALĖDINIS LAIKAS

Mielas mūsų skaitytojau, esame labai dėkingi, kad mus skaitei, kad mūsų laukei, kad mus vertinai. Atėjo laikas pailsėti nuo architektūros. Išjunk mus…

images_phocagallery_3439_Laisvuju architektu deklaracija_3439_Laisvuju architektu deklaracija_tit

LAISVŲJŲ ARCHITEKTŲ DEKLARACIJA//DĖL ARCHITEKTŪROS PADĖTIES IR ARCHITEKTŲ

Grupė architektų, nusivylusių architektūros nuopuoliu Lietuvoje ir Architektų sąjungos veikla, paskelbė Laisvųjų architektų susirinkimo deklaraciją „Dėl architektūros padėties ir architektų misijos“.

images_phocagallery_3419_Radijo gamyklos pereja_3419_Radijo gamyklos pereja_tit

URBANISTINIS FOLKLORAS://POŽEMINIS MENAS TRANSLIUOJA SPALVINGESNĘ KASDIENYBĘ

Grafito maištininkai suaugo. Gatvinė saviraiška po truputį įgauna kultūros požymių, legalizuojasi, sulaukia visuomenės pripažinimo, tampa madinga. Gatvės menas net ir konservatyviuose, biurokratinėse abrakadabrose įkalintuose mūsų

images_phocagallery_3315_Projektas 1_1 Urbanoje_Projektas Urbanoje_tit

ARCHITEKTAI ANT KILIMO://JAUNIMO KOMANDA I : I DALINSIS IDĖJOMIS IR PATIRTIMI

Ambicingame ir savikritiškame Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakulteto architektūros studentų ir dar šiltų absolventų ryžte kurti ir patiems išbandyti savo projektus, gimė kūrybinis-praktinis sąjūdis I

images_straipsniu_foto_3283_KAUETo krize_tit

ARCHTARYBINIS PLACEBAS://MIESTO EKSPERTŲ TARYBOS MISIJA IR DIMISIJA

Kiekvienas nori būti reikalingas. Kiekvienas, be abejo, tiki, jog yra reikalingas, jeigu dalyvauja reikalingoje misijoje. Ypač – jeigu misija vykdo neginčijamą užduotį – architektūrinės kokybės

images_straipsniu_foto_3235_tit_VGTU nenori kalbeti

VGTU APIE ARCHITEKTŪRĄ NEŠNEKA://STUDENTŲ MIESTELYJE 3 KORPUSAI IŠKILS GREITAI

2014 rugpjūčio 2811 KomentarųAudrys Karalius

Gali būti, kad visai netolimoje ateityje „konkursu“ bus galima vadinti viską ir bet ką, o pati konkurso sąvoka, reikš ne profesionalias ir garbingas varžybas, o

images_phocagallery_3225_Ambrasas_pav_3225_2tit_Ambrasas Z_tiltas

KUNSTKAMERINIS EFEKTAS://„VILNIUS STREET ART“ IMASI DESTALINIZUOTI ŽALIĄJĮ TILTĄ

2014 rugpjūčio 2114 KomentarųAudrys Karalius

Kažkada Stalino vietininkų išrikiuotos skulptūros ant geležinio Felikso Dzeržinskio tilto amžinajame Vilniuje simbolizavo svetimo totalitarinio šeimininko įkurtuves „visiems laikams“ ir visų keturių gyvenimo kampų sutelkimą

images_phocagallery_3224_Orsos musio medalis_pav_3224_tit_Orsa 1

ŽYMIM PERGALĖS ORŠOS MŪŠYJE 500-METĮ://PROGINIS L.KALINAUSKAITĖS MEDALIS

2014 rugpjūčio 20Be komentarųAudrys Karalius

Rugsėjo 8-ąją minėsime Oršos mūšio 500-metį. Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinė pergalė prieš Rusiją, pasiekta 1514-aisiais, kai 30.000 mūsų karių ties Orša (dabartinės Baltarusijos šiaurė)

images_straipsniu_foto_3212_KKK_Tit

PROKRUSTO FORMATAI [2]://KAUNO KKK BIUROKRATINIAI AKROBATAI SUSTABDYTI

2014 rugpjūčio 139 KomentaraiAudrys Karalius

Šiomis dienomis Kauno mero A.Kupčinsko buldozeris po painia Viešųjų pirkimų sistemos dūmų uždanga bandęs prastumti Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų projektą be architektūrinio konkurso,

images_phocagallery_3183_KKK_TIT_V

PROKRUSTO FORMATAI://KAUNO KKK IR KITI EUROSTRUKTŪRINIAI NUOTYKIAI

Kova dėl pinigų visada dinamiška, nenuobodi ir iškalbinga. Tinkamai užvestas procesas gali papuošti bet kurią ūkio šaką ar nacionalinę sukaktį. Visgi žiūrovų labiausiai vertinamos kovos