Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba neseniai priėmė sprendimą dėl prioritetinės Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos. Jos nuomone, strateginių uosto plėtros planų įgyvendinimą ir jo konkurencingumą labiausiai užtikrintų didžiausios siūlomos plėtros teritorijos šiaurėje į atvirą jūrą bei į pietinę dalį.
Rengiamas Klaipėdos uosto bendrasis planas numato plėtros perspektyvą 25 metų laikotarpiui. Jame išdėstyti 4 galimi uosto plėtros modeliai. Kaip skelbia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, uosto taryba neseniai buvo supažindinta su strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (SPAV).
Posėdyje pritarta ketvirtajai Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyvai. Pastaroji numato daugiausia naujų uosto plėtrai skirtų teritorijų – šiaurėje į atvirą jūrą bei į pietinę dalį. „Per pastaruosius ketverius metus buvo ne viena kompanija, rimtai besidominti galimybėmis uoste, deja, neturėjome joms ką pasiūlyti. Be jokios abejonės, turime matyti ir girdėti pirmiausia esamų uosto naudotojų lūkesčius, tačiau reikia kurti ilgalaikę uosto strategiją ir matyti ir plėtros galimybes“, – pažymėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos, pasaulinės laivybos tendencijos rodo, jog viskas sparčiai keičiasi, tad uostas turi būti pritaikytas naujovėms ir pasirengęs ateities permainoms. Jam pritarė ir uosto tarybos narys, profesorius Vytautas Paulauskas, pabrėžęs, jog uostui būtina turėti ilgalaikę plėtros viziją.
Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Uosto direkcijos, uosto kompanijų, asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“, miesto bei Klaipėdos universiteto atstovai.
Parengta pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informaciją.
Nuotrauka: ©PILOTAS.LT
