ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS PRIIMTAS: Architektūra tampa nacionaliniu prioritetu

Tapome ilgai laukto stebuklo liudininkais – Seimas didele balsų dauguma priėmė Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymą, tuo pačiu oficialiai pripažindamas architektūrą nacionaliniu prioritetu.

2017-ųjų birželio 8-toji – jau istorija. Diena, kai kompetencija šventė pergalę prieš viduramžiškas fobijas, feodalinį diktatą  ir populistinius “susirūpinimus”. Diena, kai valstybė po dešimtmetį trukusių klampių debatų, apsisprendė legalizuoti architektūrą pačiu aukščiausiu lygiu.
Architektūros įstatymas  – nėra dovana architektams. Tai – nacionalinis susitarimas dėl kompetencijų, santykių, procesų ir atsakomybių kuriant valstybėje architektūrą ir vystant erdvėdarą.

DARNESNĖ MIESTŲ PLĖTRA IR DIDESNIS SKAIDRUMAS

Anot Architektūros įstatymą Seimui pateikusio Aplinkos ministro Kęstučio Navicko, įstatyme „apibrėžta architekto sąvoka, veiklos principai, architektų teisės ir pareigos bei kvalifikacijos reikalavimai ir kt. Įstatymas įtvirtina esmines architektūros kokybę reglamentuojančias nuostatas ir kriterijus, nustato architektų veiklos principus ir sritis, jų teises, pareigas ir atsakomybę, rengimo ir kvalifikacijos reikalavimus, profesinės savivaldos ypatumus. Teisės aktas taip pat numato architektūros plėtros kryptis, apibrėžia savivaldybės vyriausiojo architekto statusą bei funkcijas, valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų kompetenciją architektūros srityje”.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, Architektūros įstatymas „ženkliai prisidės prie darnios miestų plėtros ir skaidrumo architektūros projektų srityje. Priešingai nei pastaruoju metu pasirodžiusios abejonės, neva šis teisės aktas galimai apsunkintų visuomenės dalyvavimą statinių projektavimo procese, miesto plėtros ir investicijų vystymo galimybes, Architektūros įstatymo nuostatos teisinėmis priemonėmis sudaro prielaidas ne tik darniai miestų plėtrai, skaidriam statinių projektavimo procesui, įtraukiant visuomenę ir užtikrinant jo viešumą, bet ir viešojo intereso architektūros srityje gynimui“.

S.GENTVILAS: LIETUVOS MIESTAMS ATĖJO VIRSMO METAI

Seimo narys, liberalas, Aplinkos apsaugos komiteto narys, pristatęs Seimo posėdyje Architektūors įstatymą tvirtinimui, Simonas Gentvilas mano, kad 2017 yra Lietuvos miestams esmingi virsmo metai.
S.Gentvilas: “Sausį UNESCO pripažino Kauno tarpukario modernizmo architektūrą pasaulinio paveldo objektu, įtraukdama ją į preliminarų sąrašą. Taip Lietuvos tarpukario architektų darbai įvertinti pasauliniu mastu”.
“Priimtas Architektūros įstatymas užbaigiantis architektų savivaldos įsikūrimą ir sukuriantis trampliną miestų gyvenimo kokybei. Įstatymas rengtas 9 metus ir vien šį pavasarį atidėtas net 6 kartus. Šiandieną miestų gyvenimo kokybė perduota iš teisininkų rankų architektams ir urbanistams. Priimkite šią privilegija su didele atsakomybe. Laukiam naujos kartos miestų architektūros, kuri taptų pasauliniu paveldu ateity”,- sakė S.Gentvilas.

R.MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ: EUROPINĖ PRAKTIKA TAMPA REALYBE

Viena Architektūros įstatymo entuziasčių, Seimo narė, konservatorė, Aplinkos apsaugos komiteto narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė portalui PILOTAS.LT, jog įstatymo kelyje buvo apstu “neatsakingo ir melagingo tuščiažodžiavimo bei absoliutinimo”.
“Antai N.Puteikis šaukė, kad dabar mūsų gyvenimuose viską sugadins architektai, kurie, anot jo, visi nesilaiko taisyklių, ima kyšius ir projektuoja baisius pastatus. Tada R.Žemaitaitis baugina, sakydamas, žmonės, kai dabar nieko negalėsite pasistatyti, tai bus kalti architektai ir šitas įstatymas. Kauno vicemeras apskritai nusišnekėjo teigdamas, jog kiekvienas gyventojas privalės užsisakyti projektą savo namui tik per Architektų rūmus…”- sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot Seimo narės, “vieni nėra skaitę įstatymo, kiti demonizuoja, treti gal ir interesų turi?”
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: “Tai apie ką vis tik Architektūros įstatymas? Apie savikontrolę, patarimo funkciją ir tai, kokias teises ir pareigas turi architektas. Tai normali europinė praktika, kai yra steigiamos Regioninės architektų tarybos, kurios teiks savo požiūrį į planuojamus architektūrinius sprendimus. Jos bus rekomendacinio pobūdžio. Tačiau akivaizdu, kad kažkam buvo patogiau, kai visas procesas prasidėdavo ir baigdavosi institucijų koridoriuose ir kabinetuose”…
“Kitas svarbus aspektas – architektų savikontrolės mechanizmas ir galimybė, kad Architektų rūmai valdytų architekto atestato suteikimo ir atėmimo procedūrą. Aišku, visada lengviau šaukti, kad savi dangsto savus. Tačiau aš pasitikiu Architektūros rūmų nariais, tikiu jų požiūriu į miestų estetinį vaizdą, urbanistinį planavimą ir atsakomybę prieš visuomenę. Be to, tikiu, kad įstatymus ir bendruosius skaidrumo principus pažeidžiantys architektai sulauks atitinkamo LAR įvertinimo”,- sakė portalui PILOTAS.LT R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot Seimo narės, “miestų planavimas yra svarbus ir jautrus dalykas. Mes visi matome daugybę pažeidimų ir kontrolės stygių. Manau, kad Architektūros įstatymas praplės interesų grupių ratą ir leis architektų gildijai svariai dalyvauti darbe ir diskusijose dėl mūsų urbanistinės aplinkos”.

D.BAKŠIENĖ: ARCHITEKTŲ RŪMAI SUVOKIA SUTEIKTĄ ATSAKOMYBĘ

Lietuvos Architektų rūmų pirmininkė, architektė ir teisininkė Daiva Bakšienė sakė portalui PILOTAS.LT, jog euforija priėmus Architektūros įstatymą – didelė, bet atsakomybė, suteikta Architektų rūmams ir eiliniams architektams – dar didesnė.
D.Bakšienė: „Daugiau nei ketvirtį amžiaus Lietuva užtruko, kol įstatyminiame lygmenyje įvardijo tai, kas pripažįstama kiekvienoje civilizuotoje šalyje – kuriama aplinka yra esminis visuomenės bruožas ir jos gyvenimo kokybės pagrindas”.
„Architektūra toli gražu nėra vien estetika, ir ne vien kuriama erdvė su visais savo kultūriniais, socialiniais, ekologiniais ir ekonominiais uždaviniais. Architektūra yra ir susitarimas, aibės skirtingų interesų suderinimas. Labai noriu tikėti, kad darnių susitarimų daugės. Ypač, jei nenustosime girdėti”,- sakė LAR pirmininkė.
„Tokią dieną nebesinori kartoti to, kas daugybę kartų sakyta įvairiuose posėdžiuose, svarstymuose, raštuose ir kituose ilgo kelio liudininkuose: apie kuriamos aplinkos kokybę, apie visuomenės interesus, apie architekto veiklos reikšmę ir jo atsakomybę. Žinoma, tai svarbiausia, bet dabar iškyla bendresni vaizdiniai. Šiandien norisi kalbėti apie Architektūrą, kuri ilgokai neradusi kelio, galų gale įsispyrusi į du esminius įstatymus, stojasi į garbingą startinę poziciją.
Kaip įprasta, pasigirsta kandžių replikų – esą jos raumenys silpni, formos netobulos ar užmojai per dideli. Bet tai nesustabdo. Nes ją supantis tikėjimas yra stipresnis. Tas pats tikėjimas, kuris atvedė į šią dieną. Tas pats, kuris, tikiu, padės jai atlaikyti visas dar laukiančias įkalnes”,- sakė D.Bakšienė.

ŠEŠIS KARTUS ATIDĖTAS ĮSTATYMAS ATLAIKĖ DAUG IŠPUOLIŲ

Kaip žinia, Architektūros įstatymą parengė šios ir praeitos kadencijos Aplinkos ministerija, t.y. valia išeina iš pačios valstybės. Lietuvos Architektų rūmai nuosekliai dalyvavo įstatymo rengime ilgus metus. Anot LAR pirmininkės, „dirbome prie Įstatymo ne atstovaudami savo, kaip projektavimo dalyvių interesus, o palaikydami bendrą architektūrinės kokybės siekį ir prisiimdami tą atsakomybę, kokią mums Architektūros įstatymas paveda“.
Įstatymo svarstymas buvo komplikuotas – vien šį pavasarį Architektūros įstatymo priėmimas buvo atidėtas net 6 kartus.
Paskutinį išpuolį  įstatymo priėmimo išvakarėse suorganizavo Kauno meras, sukurstęs Savivaldybių asociaciją. Tačiau Seimo aplinkos apsaugos komitetas atsilaikė prieš akivaizdų spaudimą ir atmetė kaunietiškas pretenzijas iš esmės nesvarstęs.
Architektūros įstatymas vakar Seime buvo oficialiai priimtas 75 Seimo nariams balsavus „už”, 4 – „prieš” ir 29 „susilaikius”.
Naujos redakcijos Architektūros įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Europos Sąjungos politikos prioritetus ir tikslus bei rekomendacijas valstybėms narėms skatinti Europos mastu deklaruotų architektūros srities principų ir uždavinių efektyvesnį įgyvendinimą, siekiant architektūros kokybės, nenukrypstant nuo esminių koncepcijoje įtvirtintų įstatymo paskirties ir tikslų.
Artimiausiu metu Architektūros įstatymas bus teikiamas Prezidentei pasirašyti.
Šaltinis: LR Seimas, Aplinkos ministerija.
Foto: ©pilotas.lt