Architektų sąjunga

30 ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS METŲ: Pats laikas persikrauti

2020-04-03
Juozas Vaškevičius

Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 30 metų sukaktis paskatino pakelti asmeniniame archyve besančius, paveldėtus rankraščius(1) ir tais pačiais metais atkurtos Lietuvos architektų sąjungos dokumentų kopijas. Permąstyti tų dienų įvykius šiandienos šviesoje.

Prieš 30 metų Lietuvai pasirinkus valstybingumo atkūrimo kelią, atstatant 1940 m. svetimos jėgos panaikintą Lietuvos valstybės suverenumą, prasidėjo permainos ir kultūros bei visuomeninių organizacijų veikloje.  Šalyje, po Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 dieną priimtų sprendimų, tvyrojo džiugesio nuotaikos, aišku ir su nerimo atspalviu dėl tolesnių įvykių eigos. Tačiau jau 1990 m. kovo 16 dieną, kitą savaitę po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo, Vilniuje, Moksleiviu rūmuose į suvažiavimą susirinko 411 architektų ir vienbalsiai priėmė sprendimą, atkurti Lietuvos architektų sąjungą (LAS),  kuri tęs 1924 m. pradėtą ir 1940 m. nutrauktą Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos veiklą. Buvo priimti nauji organizacijos įstatai, išrinkti nauji valdymo organai. Tuo pačiu sprendimu buvo sustabdyta 1954 m. įkurtos Lietuvos TSR architektų sąjungos veikla.

KOJA KOJON SU ATKURIAMUOJU SEIMU
Šiandien, kada greita komunikacija yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, žiūrint į to meto dokumentus stebina tai, kaip prieš 30 metų naudotos komunikavimo priemonės, kada suvažiavimų protokolai rašomi ranka ir paskui surenkami spausdinimo mašinėle, siunčiami telegramomis ir, retai dar naudojamais, faksimiliniais pranešimais (telefoniniu faksu), nesutrukdė savalaikiai reaguoti į politines aktualijas.
Tą pačią dieną, Lietuvos architektų sąjungos suvažiavimas telegrafu išsiuntė du pirmuosius savo kreipimusis. Vienas jų – sveikinimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir Tarybos pirmininkui Vytautui Lansbergiui, atkūrus Lietuvos valstybę, kuriame pareikštas pritarimas ir LR Aukščiausiosios Tarybos rėmimas, priėmus savalaikius, ypatingos svarbos Lietuvai dokumentus.
Antras kreipimasis buvo skirtas SSSR Prezidentui  M. S. Gorbačiovui išreiškiantis protestą prieš III-jo SSSR Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  1990 m. kovo 11 d. aktus. Atkuriamojo Architektų sąjungos suvažiavimo svorį parodo tą dieną priimtų nutarimų turinys.

BRANDŪS LAS DOKUMENTAI
Statuto ir deklaracijos projektai buvo brandūs, gerai apgalvoti ir kokybiškai paruošti. Suvažiavimo deklaracijos „Dėl Lietuvos architektūros„  punktai ir po 30 metų išliko aktualūs ir šiandien įgauna dar didesnę svarbą Lietuvos architektūros raidai.
Pavyzdžiui deklaracijos punktas – „Siekti, kad architektūros atnaujinimo procese aktyviai dalyvautų visuomenė, nebūtų atotrūkio tarp architektų kūrėjų ir architektūros vartotojų“ skamba kaip pastarųjų metų aktualija.
Toks punktas kaip “Grąžinti architektūros (meno statyti) klasikinę sampratą, kai statybos užduotis – besąlygiškai realizuoti visuomenės poreikius atitinkančias urbanistikos bei architektūros programas“ manau įgaus dominuojančią reikšmę visai netolimoje ateityje.
Grįžtant į šiandieną, manau, jog  organizacijos atkūrimo trisdešimtmetis – ne tik jubiliejus, šventė, bet ir tinkamas laikas įvertinti, koks nueitas kelias, kur esame dabar ir jei užtenka drąsos, prognozuoti tai, kas laukia artimoje ateityje.
Devyniasdešimtųjų Lietuvos architektų sąjungos ir architektų bendruomenės staigus suaktyvėjimas ir matomumas negalėjo atsirasti profesiniame ar visuomeniniame vakuume.

ARCHITEKTŲ ORGANIZACIJOS SOVIETMEČIU
Šeštajame XX a. dešimtmetyje visoje TSRS teritorijoje buvo priverstinai  įstiegiamos respublikinės architektų sąjungos, TSRS architektų sąjungos filialai. Tokių profesinių organizacijų tikslas oficialiai buvo deklaruojamas kaip architektų profesionalumo ugdymas ir architektūros ideologinės reikšmės kėlimas.
Realybėje šios organizacijos buvo naudojamos architektų veiklos kontrolei ir kaip mechanizmas, materialiai skatinantis tuos architektus, kurie viešai nereiškė kritikos esamai valstybinei politinei sistemai. Tik tapus LTSR architektų sąjungos nariu, architekto kūriniai ir profesinė veikla galėjo susilaukti oficialaus įvertinimo. Tik per architektų sąjungą buvo skirstomos kūrybinių dirbtuvių patalpos architektams bei suteikiama teisė išvažiuoti į užsienyje vykstančius architektūrinius renginius, ekskursijas užsienio šalyse. Panašus  mechanizmas buvo taikomas visose to laiko meno kūrėjų organizacijose – dailininkų, kompozitorių, rašytojų ir t.t.
Tačiau ši organizacija, skirta politiniam ideologiniam profesijos reguliavimui socializmo dvasioje, tapo tikru „Trojos arkliu“ sovietinėje sistemoje. Aktyviems ir laisvamaniams architektams ši organizacija virto aplinka kurioje, nors ir stebint budriai KGB akiai, atsirado galimybė Ezopo kalba pateikti kitokį naratyvą apie architektūros raidą ir tikslus Lietuvoje.
Tuometinėse architektų suvažiavimų ataskaitose, skirtose vertinti LTSR architektų sąjungos veiklą (1974-1980 m.) galima matyti, kaip buvo pradėti kurti pagrindai, leidę užgimti naujoms idėjoms, vedusioms prie šalies ir architektų organizacijos nepriklausomybės.

EZOPINĖS VEIKLOS TRADICIJOS
Architektų sąjungoje, šalia privalomųjų kūrybinių komisijų, tokių kaip „Architektūros ir propagandos“, atsiranda naujos kūrybinės komisijos. „Architektūrinio palikimo apsaugos“ komisijos (pirmininkas Jonas Glemža) darbu buvo pradėti rengti teoriniai pagrindai vėliau susikūrusiai paveldosaugos institucijų sistemai Lietuvoje.
Šios idėjos rado tęsinį ir 1990 metais atsikūrusios Lietuvos architektų sąjungos darbe. Sąjunga aktyviai dalyvavo kuriant Kultūros  paveldo globos tarybą, vėliau valstybines kultūros paveldo institucijas. Kadangi sovietmečiu, po istorinių paminklų apsaugos vėliava, formavosi naratyvas apie tautiškumo pamatus ir tautos gyvybingumo šaknis, tai tapo dar vienu, svarbiu šios komisijos netiesioginiu įnašu į to meto visuomenės tautinio identiteto formavimąsi, per kurį vėliau subrendo ir nepriklausomos Lietuvos idėja.
Ypatingą vaidmenį suvaidino „Darbo su jaunaisiais architektais“ (pirmininkas Gediminas Baravykas) komisija.  Tuo laikmečiu, esant informaciniam badui apie architektūros raidą laisvajame pasaulyje, šios komisijos nariai jau 1978 m. sugebėjo parengti paskaitų ciklą „Šiuolaikinės JAV architektūros vystymasis ir prieštaravimai“ bei „Paryžiaus architektūra ir naujausios meno kryptys“, kiek vėliau japonų architekto Tekefumi Aida ir italo Aldo Rosi architektūrinių teorijų ir praktinės veiklos aptarimą.
Sovietinės stagnacijos laikmečiu tai buvo neįtikėtina. Aktyviai šioje veikloje dalyvavo architektai Algimantas Alekna, Gediminas Baravykas, Česlovas Mazūras, Leonardas Vaitys ir kt. Kitas įdomus aspektas, kad šių architektų pastangomis buvo pradėti rengti  architektūriniai konkursai, skirti tik jauniesiems architektams. Pagal tarptautinę sampratą jaunųjų architektų kategorijai buvo priskiriami architektai iki 40 metų. Tuomet buvo manoma, kad profesionalas architektas – meno kūrėjas turi turėti net tik nemažai realizuotų darbų, bet ir būti pasiekęs tam tikrą gyvenimiškąją brandą.
Šių konkursų laureatais tapę,  į Architektų sąjungos veiklą įsiliejo tokie architektai kaip:  Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis ir kiti. Pastarieji architektai ženkliai prisidėjo ir prie Lietuvos architektų sąjungos atkūrimo 1990 metais.
Dalyvavimas architektūriniuose konkursuose ir prizinių vietų laimėjimas imtas traktuoti, kaip kūryba, leidžianti pretenduoti ir gauti architekto – meno kūrėjo, architektų sąjungos nario statusą.
1976 m. Pabaltijo Komprojekto jaunųjų architektų darbų apžiūros prizininkai iškarto buvo priimti į Architektų sąjungos narius. Tokioje prieštaringoje aplinkoje Lietuvos architektų bendruomenė sulaukė valstybės nepriklausomybės atkūrimo.

VISUOMENINIS SVORIS AUGO
Architektų sąjunga, kaip organizacija buvo atkurta ir vystėsi tuo pačiu tempu ir pagrindais kaip ir naujai atkurta Lietuvos valstybė.  Savo veiklą grindė 1990 m. steigiamojo suvažiavimo priimta deklaracija „Dėl  Lietuvos architektūros‘‘. Nomenklatūrinius organizacijos vadovus pakeitė architektai profesionalai, turintys realų supratimą apie architekto profesinę veiklą. Daugelis  garbiausių architektų praktikų, suvokdami atkurtos sąjungos veiklos svarbą, didelę dalį savo energijos ir laiko skyrė visuomeninei veiklai, kartais į antrą vietą nustumdami ir savo kūrybines ambicijas.
Buvimas Lietuvos architektų sąjungos nariu tapo profesinio prestižo reikalu. Organizacija įgavo svorį ir pasitikėjimą tiek visuomenėje, tiek naujai besikuriančios valstybės institucijose. Visuotinai buvo pripažinta, kad Lietuvos architektų sąjunga yra kompetentingiausia ekspertinė organizaciją architektūros srityje. Tuo metu sąjunga nestokojo subrandintų sumanymų ir  naujų inciatyvų. Turėjo narių, pasiryžusių šias inciatyvas įgyvendinti.
Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės vadovaujami architektai ėmėsi Lietuvos architektų sąjungos projektuojančių architektų bendrijos steigimo. Šio proceso raidoje, buvo įkurta nauja architektų cecho organizacija – Lietuvos architektų rūmai (LAR) (2). To meto iniciatyvos gerokai pakeitė architektūros sektoriaus veiklą.

SĖKMINGIAUSIAS LAS PERIODAS 1990-2010
Mano nuomone, daugmaž 20-ies metų  periodas, nuo 1990 m. buvo pats sėkmingiausias organizacijoje. Vėliau sąjunga nustojo generuoti naujas idėjas, prarado savo veiklos pagrindinį vektorių ir egzistuoja  tik  dėl anksčiau sukaupto įdirbio ir moralinio autoriteto.
Šiais laikais, naudojant rinkodaros priemones, galima vaizdelį ir pagražinti, bet realūs skaičiai parodo tikrąją padėtį. 1974-1980 metų periode į architektų sąjungą buvo priimti 105 nauji nariai. Maždaug 17 žmonių per metus. Organizaciją sudarė 543 nariai.
1990 metais Lietuvos  architektų sąjungos steigiamajame suvažiavime dalyvavo 411 architektų, iš kurių 238 išrinkti suvažiavimo delegatais, juos delegavo 325 žmonės.
1990-2000 metų laikotarpyje per metus įstodavo vidutiniškai 12 naujų narių. 2017 m. organizacija vienijo 702 architektus meno kūrėjus ir 198 asocijuotus narius – viso 900 asmenų.
2013-2017 metų periode per metus įstodavo apie 3,5 naujų narių. 2019 m. organizaciją sudarė apie 700 architektų meno kūrėjų ir 260 asocijuotų narių.
Per šiuos metus naujai įstojo tik  1 architektas…
Priežasčių, kodėl taip drastiškai mažėja norinčių įstoti į organizaciją skaičius yra ne viena. Naujai kviečiami stoti į organizaciją architektai nebemato dalyvavimo joje prasmės ir naudos. Ir tam išties yra nemažai priežasčių.

NEMALONŪS SIMPTOMAI VIS RYŠKESNI
Ankstesniais laikais, priėmimas į Architektų sąjungą atverdavo kelią tapti architektu, turinčiu meno kūrėjo statusą. Pasikeitus įstatyminei bazei, architektui, sukūrusiam išskirtinės kokybės statinių projektus, atsirado galimybė asmeniškai kreiptis į Kultūros ministeriją ir būti pripažintam menininku. Architektų sąjunga, kaip kompetentingas tarpininkas, tapo nebereikalinga.
Indikatorius, parodantis organizacijos gyvybingumą yra nario mokesčio mokėjimas. Kadangi nario mokestis šiuo metu yra ganėtinai mažas, tai prievolė susimokėti organizacijos mokestį, suvokiama kaip architekto deklaravimas, jog jis priklauso organizacijai ir mato prasmę likti jos nariu.
Pagal šį rodiklį didžiausias Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyrius užtikrintai „lyderiauja“ – nario mokestį moka mažiau kaip 10% narių…
Net 90% narių nemato prasmės mokėti nario mokesčio. Nors mažesniuose skyriuose, kaip Šiaulių, mokestis sumokamas pavyzdingai,  tačiau susumavus, turime situaciją,  kada didžioji Lietuvos architektų sąjungos narių dalis, nario mokesčio sistemingai nemoka jau daugelį metų.
Kitas indikatorius –  visuomeninės organizacijos narių aktyvumas, kuris paprastai pasireiškia per ataskaitinius rinkiminius, suvažiavimus ar konferencijas. Lyginti dalyvaujančių statistiką su sovietinių laikų savanoriškai priverstiniu suvažiavimų aktyvumų gal nėra prasmės, tačiau – į 1990 metų suvažiavimą susirinko 411 iš maždaug 600 narių. 2017 m. ataskaitiniame rinkiminiame suvažiavime dalyvavo 94 nariai. Organizacijoje tuo metu buvo 702 tikrieji nariai ir 198 asocijuoti nariai.
Panašu, kad šiandien organizaciją realiai sudaro tik 10 % architektų nuo viešai deklaruojamų narių skaičiaus.
Tokia statistika veda prie niūrių minčių ir kyla klausimas – ar tik organizacijos vadovai neina klasiko Nikolajaus Gogolio kūrinio „Mirusios sielos“ personažo Chichikovo keliu…?
Tačiau būna, jog ne narių kiekybė lemia organizacijų veiklos kokybę, bet propaguojamos vertybės ir aktyvus strateginių tikslų siekimas.

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA NEBĖRA VIENINTELĖ ARCHITEKTŲ ORGANIZACIJA
2007 – 2015 m. Architektų sąjunga kas du metus rengdavo tarptautinį renginį skirtą architektūros aktualijoms. Vadovaujant Kęstučiui Pempei ir Gintautui Blažiūnui buvo organizuotos tokios tarptautinės konferencijos kaip „Architektūra – kultūros dalis“ ir „Rytai-Rytai“.
Konferencijos turėdavo aiškiai apibrėžtą savo tikslą ir aiškią žinią transliuojamą visuomenei ir profesiniam cechui. Pastaruoju metu Lietuvos architektų sąjunga nebepajėgi savo švietėjiškais renginiais, konferencijomis brėžti unikalios, šiuolaikiškos, architektų vertybėmis grįstos linijos.
Panašu, kad Lietuvos valstybė per 30 metų toliau sparčiai vystėsi, o Lietuvos architektų sąjunga prieš dešimtmetį įkrito į stagnacijos periodą.
Kas skatina organizacijos degradaciją ir kodėl įvyko toks drastiškas pokytis?
Greičiausiai, dėl to, kad organizacija nustojo generuoti naujas idėjas ir pradėjo labiau rūpintis vadovybės ramaus gyvenimo užtikrinimu, nei narių poreikių tenkinimu. Architektūros sektoriuje vis mažiau architektų profesionalų, kurie turėtų noro ir galimybių, bent dalį savo laiko skirti visuomeninei veiklai. Kūrybinės profesinės asociacijos tam ir kuriamos, kad konsoliduotu narių idėjas, lūkesčius ir surastų optimaliausią kelią jas realizuoti.
Organizacija, kuri savo veikloje nustoja vadovautis principais ir teisės aktais, skirtais visuomeninių organizacijų misijai užtikrinti bei pradeda veikti kaip personalinė įmonė, anksčiau ar vėliau pasmerkta pražūčiai.  Kūrybingiems žmonėms laikas yra didelė vertybė, tad natūralu, jog jie ieško aplinkos, kurioje jų veiklos rezultatai greičiausiai pasiekia tikslą ir būna efektyviausi. Architektūros sektoriaus padangėje atsirado naujų, stiprių organizacijų, įtraukiančių aktyviausius architektus į visuomeninę veiklą.
Po ilgo laiko Architektų rūmai įgavo normalią europietišką teisinę formą ir struktūrą.
Ši organizacija apsiėmė kuruoti didelę dalį architektūrinio lauko problemų. Panašu, kad kartais pagal materialinius ir fizinius resursus, net per didelę. Į šios organizacijos veiklą dabar įsitraukę bene produktyviausi ir turintys didžiausią patirtį architektai.
„Architektūros fondas“ subūrė jaunus ambicingus ir labai aktyvius jaunuosius architektus. Per trumpą laiką ši organizacija tapo viena novatoriškiausių architektūros, švietimo, kultūros srityse veikiančių organizacijų. Visos Architektūros fondo iniciatyvos kyla „iš apačios“ ir yra sėkmingai įgyvendinamos pačių iniciatorių.
Dinamiškame ir greitai besikeičiančiame kultūros lauke Lietuvos architektų sąjunga neberanda, o gal ir nebeieško nišos, kurioje galėtu realizuoti savo potencialą ir ilgametę patirtį.
Kasmetinis, dešimties  ir daugiau metų senumo, programų ir projektų vykdymas, pateikiamas kaip vertybių puoselėjimas ir saugojimas, panašu tuoj gali tapti paveldo objektu, o ne novatoriška veikla. Bėda tame, kad tokia veikla tampa visai nebeįdomi ir neaktuali nei patiems architektams, nei visuomenei. Naujuose kultūriniuose edukaciniuose projektuose, rengiamuose kitų organizacijų,  sąjunga tenkinasi „vestuvių generolo“ vaidmeniu.

KAIP PASITIKSIME ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS 100-METĮ?
Kokie galimi tolesni scenarijai? Iš Lietuvos architektų sąjungos narių, kurie atsimena dar 1990 metų veiklą, tenka išgirsti, kad procesas dėsningas, o organizacija atliko savo misiją ir laikas susitaikyti su nebeišvengiamu jos iširimu,  belieka tik pasirinkti jos likvidavimo formą.
Nenorėčiau sutikti su tokia nuomone dėl kelių priežasčių. Lietuvos architektų sąjunga, kuriai 2024 m. sukaks 100 metų, daugeliui architektų sukelia daug sentimentų ir jiems būtu labai skausminga susitaikyti su šios organizacijos išnykimu.
Dalyje visuomenės, kuri įdėmiai neseka permainų kultūros ir architektūros sferoje, iki šių dienų bet kokia architektūrinė veikla siejasi su Lietuvos architektų sąjunga. Šis vardas per dešimtmečius tapo vertybe, sukurta ankstesnių sąjungos narių – architektų darbu ir tai prarasti būtų paprasčiausiai  neišmintinga. Architektūra privalo tenkinti visuomenės poreikius, tad problemos niekur neišnyks, jos tik įgaus naujas formas. Architektų kūrybinė veikla nuolat susidurs su naujais iššūkiais,  poreikis juos spręsti išliks, o po vieną įveikti šiuos iššūkius taps per sunku.  Kuriame nors etape vis vien teks vėl steigti organizaciją ar judėjimą.
Istorija rodo, kad daryti tai plyname lauke yra sunku. Visos be išimties organizacijos turi savo pakilimų ir nuosmukių laikotarpius iš ko ir formuojasi jų istorija. Ko trūksta, kad Lietuvos architektų sąjunga išliktų? Mano požiūriu, ganėtinai nedaug.
Grąžinti organizacijos valdymą į klasikinę, visuomeninėms organizacijoms taikomą, valdymo struktūrą. Sąjungos valdymą ir vadovavimą patikėti architektams profesionalams, turintiems architektūros projektavimo patirties ir atsisakyti architektūros funkcionierių paslaugų (kas buvo padaryta ir 1990-aisiais atkuriant šią organizaciją).
Apsibrėžti aiškias savo veiklos ribas architektūriniame kultūriniame lauke. Gavus daugumos organizacijos narių pritarimą, suformuluoti konkretų veiklos tikslą ir numatyti realias priemones bei laiką jam pasiekti ir be abejonės aktyviai veikti.
Organizacija įkurta praeito amžiaus pradžioje ir gyvuojanti iki šių dienų – retas reiškinys mūsų istorijoje. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje Lietuvos architektai prie savo rekvizitų išdidžiai rašys : Architektas -Lietuvos architektų sąjungos narys. Šis užrašas bus suprantamas, kaip įrodymas, kad architektas yra aukščiausios klasės kūrėjas profesionalas, pasižymintis išskirtiniu meistriškumu ir morale.(x)
REDAKCIJOS PASTABOS: (1) Juozo Vaškevičiaus tėvas Juozas Vaškevičius vyresnysis 1989-1993 metais ėjo LAS pirmininko pareigas. (2) Lietuvos architektų rūmus įkūrė  Lietuvos architektų sąjunga 2006 metais. (x) Juozas Vaškevičius yra Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys ir Lietuvos architektų rūmų tarybos narys.
Titulinė nuotrauka: Architektų pilaitė – LAS būstinė – Vilniuje (buv. Raduškevičių rūmai). Foto: ©Pilotas.LT

Architektų sąjunga per tris nepriklausomybės dešimtmečius išgyveno ir euforiją, ir depresiją. Foto: Klaudijus Driskius, 1999.

Architektų sąjunga per tris nepriklausomybės dešimtmečius išgyveno ir euforiją, ir depresiją. Foto: Klaudijus Driskius, 1999.

Komentarai

  1. Pasižiūrėjau tinklalapį-vos ne kas antra nuotrauka-Pirmininkės…Kitų kaip ir nėra…

  2. …jeigu viskas taip blogai, gal reikėjo jau seniai viešai atsiprašyti už neveiklumą ir atsistatydinti iš LAS Tarybos? Nes prelegento interesų konfliktas – на лицо.

    • Nesupratai,nes nesidomėjai .

  3. Oi laukėm laukėm…

    Sudėjus visus Juozo per tuos metus parašytus tekstus į vieną vietą išeitų riebus leidinys. Klasikinis intrigų vadovėlis gautųsi.

    Bet kad nors vieną tų intrigų būtų buvusi sėkminga… Prastas autorius, prastas vadovėlis…

    • O ka tadas padas tokio svarbaus yra nuveikes bendram labui?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

ŠOKIS PLIUS MIESTAS

ŠOKIS PLIUS MIESTAS 2: Šokis atskleidžia Vilniaus ir Klaipėdos architektūrą

2020 lapkričio 20Be komentarųPILOTAS.LT

LRT televizijos ir LRT plius kanaluose galima pamatyti trumpus programinius intarpus-vaizdo klipus, kuriuose vienas kitą atskleidžia architektūra ir šiuolaikinis šokis. Pernai pradėto projekto antrojoje dalyje

Lietuvos bendrasis planas

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Rengiamas LT Bendrasis planas turi esminių trūkumų

2020 spalio 51 KomentarasPILOTAS.LT

Baigiamas rengti Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas – urbanistinė konstitucija, pagal kurią valstybė gyvens 25 metus (maždaug). Deja, esminis nacionalinio mastelio projektas į galutinę stotelę

Architektų suvažiavimas

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Visuotinis susirinkimas – „Litexpo“, spalio 7

2020 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Visi žino – pavasarį Visuotinis Architektų rūmų susirinkimas neįvyko dėl Korona pandemijos, todėl dabar, kai viruso pavojus ir baimė atslūgo,- rinksimės į esminę profesijos sueigą

LAS

ARCHITEKTŲ SUVAŽIAVIMAS: Pakartotinai rinktis planuojama spalio 14-ąją

2020 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Spalio 1 dieną šaukiamas eilinis LAS XXII ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas. Ne pačius geriausius laikus išgyvenanti architektų organizacija visgi sulaukti kvorumo jame nesitiki. Nesusirinkus pakankamam suvažiavimo

miesta_af_200900_e01_xxx

MENAS IR MIESTOVAIZDIS: Jasparo Joseph-Lesterio virtuali paskaita

2020 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondo virtualioje paskaitoje dr. Jasparas Joseph-Lesteris (Jaspar Joseph-Lester) apžvelgs santykį tarp meno ir urbanistinių vietovaizdžių bei atsakys ar menas gali išpranašauti miesto gyvenimą. Menas geba ne

Česlovo Petraškevičiaus vila

NEATRASTAS PANEVĖŽYS: Prakalbins 15 išskirtinių Aukštaitijos sostinės namų

2020 rugsėjo 2Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 12 ir 13 dienomis Panevėžyje vyks naujas architektūros projektas „Pastatai kalba“, kuris susipažinti iš arčiau pakvies net 15 išskirtinės architektūros pastatų.  Visos ekskursijos bei

Eigulių istorijos

MATERIALŪS PASAKOJIMAI: Eigulių rajono istorijos ir kūrybinės dirbtuvės

2020 rugpjūčio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Prasideda Architektūros fondo renginiai, skirti tyrinėti architektūrą ir ją supančių istorijų santykį. Pirmosios ciklo „Materialūs pasakojimai“ istorijos dedikuotos Kauno Eigulių rajonui. Kaip pasakojimai ir vaizduotė

Keliaujančios architektūros dirbtuvės

GRĮŽTAMOJO RYŠIO LINK: „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ imasi tyrimo

2020 gegužės 20Be komentarųPILOTAS.LT

Atsižvelgdami į Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 viruso bei paskelbto karantino, „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ organizatoriai šiemet atsisako kelionės per mažuosius šalies miestelius bei imasi buvusių

Pastatai kalba

ARCHITEKTŪROS FONDAS: Panevėžio pastatus kalbins rugsėjį

2020 balandžio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Gegužę Panevėžyje planuotas Architektūros fondo naujasis projektas „Pastatai kalba“ nukeliamas į rudenį. Tai – atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Pirmasis miestas – Panevėžys. Architektūros

Architektūros fondas

TIEMS, KAM RŪPI: Architektūros fondas ieško naujo direktoriaus

2020 balandžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Užaugęs ir sutvirtėjęs Architektūros fondas ieško naujo direktoriaus. Tai ambicinga, plačiai veikianti tarptautiškai žinoma nevyriausybinė organizacija, kuriai rūpi ugdyti savo aplinkai neabejingus žmones. Architektūros fondas

Architektų sąjunga

30 ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS METŲ: Pats laikas persikrauti

2020 balandžio 35 KomentaraiJuozas Vaškevičius

Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 30 metų sukaktis paskatino pakelti asmeniniame archyve besančius, paveldėtus rankraščius(1) ir tais pačiais metais atkurtos Lietuvos architektų sąjungos dokumentų kopijas. Permąstyti tų

Tauras Paulauskas

KELIAI KURIUOS PASIRENKAM*: LAR narystė 2020

2020 vasario 211 KomentarasTauras Paulauskas

Nesu rašto žmogus, ir jei ne  kolegos Roko Mazuronio vieši pasvarstymai dėl Rūmų bei, žinoma, “atsitiktinai” tuo pat metu bendrapavardžio Seimo nario darbiečio Audriaus Mazuronio

Future Architecture

FUTURE ARCHITECTURE 2020: Tarp geriausių idėjų ir lietuvės Godos Verikaitės

2020 vasario 106 KomentaraiPILOTAS.LT

Platforma „Future Architecture“ neseniai paskelbė finalinį atrinktųjų idėjų ir jų kūrėjų sąrašą, tarp kurių pateko ir lietuvė Goda Verikaitė.  Atrinkti kūrėjai jau vasario 12 ir 13 dienomis

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (4): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 311 KomentarasLinas Tuleikis

Šis tekstas yra Ketvirtasis poleminėje grandinėje apie aktualią Lietuvos Architektų rūmų problematiką. LAR rūmų nario Lino Tuleikio Pirmasis straipsnis,  Antrasis straipsnis ir Trečiasis straipsnis padės skaitytojui lengviau suprasti

Lukas Rekevičius

ARCHITEKTŲ RŪMŲ NARYSTĖ: Kodėl Seimo nariai sumanė išardyti Rūmus?

2020 sausio 3015 KomentarųLukas Rekevičius

Keli Seimo nariai  (Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Valerijus Simulik, Kęstutis Bacvinka, Audrys Šimas, Jonas Jarutis, Aurelijus Veryga, Andrius Mazuronis) oficialiai užregistravo pasiūlymą, siekdami

Panevėžys

PASTATAI KALBA: Architektūros fondui reikia pastatų mentorių Panevėžyje

2020 sausio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Šį pavasarį Architektūros fondas pristatys naują projektą „Pastatai kalba“. Tai – atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Projektą „Pastatai kalba“ formatas – gidų-savanorių vedamų ekskursijų

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (3): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 202 KomentaraiLinas Tuleikis

Architekto profesija tikrai turi daug galios kuriančius ją žmones padaryti laimingais, jei tik jie tuo užsiima su aistra ir atsakingai. Bent jau tiek atsakingai, kad

Linas Tuleikis

ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITIS (2): Kokie rūmai reikalingi mums ir Lietuvai?

2020 sausio 164 KomentaraiLinas Tuleikis

Šis tekstas nėra oficiali Lietuvos architektų rūmų nuomonė, o tik vieno LAR nario asmeniniai samprotavimai apie organizaciją.. Ar pastebėjote, koks gyvenimas pasidarė slidus ir išvirkščias?

Architektų rūmai

ARCHITEKTŲ RŪMAI GRĮŽTA: LAR biuras vėl įsikurs Architektų pilaitėje

2020 sausio 153 KomentaraiPILOTAS.LT

Po nedidelės poros metų pertraukos Lietuvos architektų rūmai grįžta į Architektų pilaitę Kalvarijų g.1. LAR biuras įsikurs pirmąjame Raduškevičių rūmų aukšte prie paradinio įėjimo. LAR

saulė ir jūra

APLINKA IR NUOSMŪKIS: Susitikimas su operos-performanso „Saulė ir jūra“ autorėmis

2019 lapkričio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ tapo Venecijos šiuolaikinio meno bienalės sensacija. Pagrindinio prizo – „Auksinio liūto“ – laimėjusio

Tarp pastatų

TARP PASTATŲ: Kraštovaizdžio architektūrai skirtas pokalbių ciklas

2019 lapkričio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Už paviršutiniško techninio kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių įvardijimo „sklypo sutvarkymu“ ir siauro šias erdves kuriančių veiklų apibūdinimo „želdynų projektavimu“ slepiasi daugybė turtingų ir sudėtingų aplinkų

Valéry Didelon

GALIAUSIAI – KRITIKA: Pokalbis su Paryžiaus žurnalo „Criticat“ redaktoriumi

2019 spalio 181 KomentarasPILOTAS.LT

Vieni ją aptarinėja, kiti jos reikalauja, o treti norėtų jos vengti. Ji – kritika. Žvelgiant iš architektų ir urbanistų perspektyvos, ji tikra linksmybių gadintoja. Nepaisant

Architektūros įstatymas

ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS: Architektų rūmai ir Aplinkos ministerija derina pakeitimus

2019 spalio 152 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš du metus įsigaliojusiame Architektūros įstatyme išryškėjus tam tikroms spragoms, Aplinkos ministerija inicijavo jo tobulinimo procesą. Pradėtos konsultacijos su Lietuvos Architektų rūmais (LAR) dėl Architektūros

Failed Architecture

PROJEKTAS „FAILED ARCHITECTURE“: Pokalbis apie naujas architektūros kritikos formas

2019 spalio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje vieši jaunosios kartos architektūros kritikas ir miesto tyrėjas Markas Minkjanas (Mark Minkjan), kuris besidomintiems jau šį trečiadienį pristatys tinklaraščio „Failed Architecture“ projektą. Bus atskleista,

Catherine Slessor

ARCHITEKTŪROS KRITIKOS MIRTIS: Catherine Slessor pokalbis MO muziejuje

2019 spalio 93 KomentaraiPILOTAS.LT

Dėl nesibaigiančio vaizdų srauto internete, architektūra tampa vis beprasmiškesne, suprekinta ir suardyta, supaprastinta iki mažytės internetinės knygelės, kurią greitai verčiant, keičiasi ir juda paveikslėliai. Architektūros