Architektų sąjunga

30 ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS METŲ: Pats laikas persikrauti

2020-04-03
Juozas Vaškevičius

Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 30 metų sukaktis paskatino pakelti asmeniniame archyve besančius, paveldėtus rankraščius(1) ir tais pačiais metais atkurtos Lietuvos architektų sąjungos dokumentų kopijas. Permąstyti tų dienų įvykius šiandienos šviesoje.

Prieš 30 metų Lietuvai pasirinkus valstybingumo atkūrimo kelią, atstatant 1940 m. svetimos jėgos panaikintą Lietuvos valstybės suverenumą, prasidėjo permainos ir kultūros bei visuomeninių organizacijų veikloje.  Šalyje, po Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 dieną priimtų sprendimų, tvyrojo džiugesio nuotaikos, aišku ir su nerimo atspalviu dėl tolesnių įvykių eigos. Tačiau jau 1990 m. kovo 16 dieną, kitą savaitę po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo, Vilniuje, Moksleiviu rūmuose į suvažiavimą susirinko 411 architektų ir vienbalsiai priėmė sprendimą, atkurti Lietuvos architektų sąjungą (LAS),  kuri tęs 1924 m. pradėtą ir 1940 m. nutrauktą Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos veiklą. Buvo priimti nauji organizacijos įstatai, išrinkti nauji valdymo organai. Tuo pačiu sprendimu buvo sustabdyta 1954 m. įkurtos Lietuvos TSR architektų sąjungos veikla.

KOJA KOJON SU ATKURIAMUOJU SEIMU
Šiandien, kada greita komunikacija yra neatskiriama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, žiūrint į to meto dokumentus stebina tai, kaip prieš 30 metų naudotos komunikavimo priemonės, kada suvažiavimų protokolai rašomi ranka ir paskui surenkami spausdinimo mašinėle, siunčiami telegramomis ir, retai dar naudojamais, faksimiliniais pranešimais (telefoniniu faksu), nesutrukdė savalaikiai reaguoti į politines aktualijas.
Tą pačią dieną, Lietuvos architektų sąjungos suvažiavimas telegrafu išsiuntė du pirmuosius savo kreipimusis. Vienas jų – sveikinimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatams ir Tarybos pirmininkui Vytautui Lansbergiui, atkūrus Lietuvos valstybę, kuriame pareikštas pritarimas ir LR Aukščiausiosios Tarybos rėmimas, priėmus savalaikius, ypatingos svarbos Lietuvai dokumentus.
Antras kreipimasis buvo skirtas SSSR Prezidentui  M. S. Gorbačiovui išreiškiantis protestą prieš III-jo SSSR Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimą panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  1990 m. kovo 11 d. aktus. Atkuriamojo Architektų sąjungos suvažiavimo svorį parodo tą dieną priimtų nutarimų turinys.

BRANDŪS LAS DOKUMENTAI
Statuto ir deklaracijos projektai buvo brandūs, gerai apgalvoti ir kokybiškai paruošti. Suvažiavimo deklaracijos „Dėl Lietuvos architektūros„  punktai ir po 30 metų išliko aktualūs ir šiandien įgauna dar didesnę svarbą Lietuvos architektūros raidai.
Pavyzdžiui deklaracijos punktas – „Siekti, kad architektūros atnaujinimo procese aktyviai dalyvautų visuomenė, nebūtų atotrūkio tarp architektų kūrėjų ir architektūros vartotojų“ skamba kaip pastarųjų metų aktualija.
Toks punktas kaip “Grąžinti architektūros (meno statyti) klasikinę sampratą, kai statybos užduotis – besąlygiškai realizuoti visuomenės poreikius atitinkančias urbanistikos bei architektūros programas“ manau įgaus dominuojančią reikšmę visai netolimoje ateityje.
Grįžtant į šiandieną, manau, jog  organizacijos atkūrimo trisdešimtmetis – ne tik jubiliejus, šventė, bet ir tinkamas laikas įvertinti, koks nueitas kelias, kur esame dabar ir jei užtenka drąsos, prognozuoti tai, kas laukia artimoje ateityje.
Devyniasdešimtųjų Lietuvos architektų sąjungos ir architektų bendruomenės staigus suaktyvėjimas ir matomumas negalėjo atsirasti profesiniame ar visuomeniniame vakuume.

ARCHITEKTŲ ORGANIZACIJOS SOVIETMEČIU
Šeštajame XX a. dešimtmetyje visoje TSRS teritorijoje buvo priverstinai  įstiegiamos respublikinės architektų sąjungos, TSRS architektų sąjungos filialai. Tokių profesinių organizacijų tikslas oficialiai buvo deklaruojamas kaip architektų profesionalumo ugdymas ir architektūros ideologinės reikšmės kėlimas.
Realybėje šios organizacijos buvo naudojamos architektų veiklos kontrolei ir kaip mechanizmas, materialiai skatinantis tuos architektus, kurie viešai nereiškė kritikos esamai valstybinei politinei sistemai. Tik tapus LTSR architektų sąjungos nariu, architekto kūriniai ir profesinė veikla galėjo susilaukti oficialaus įvertinimo. Tik per architektų sąjungą buvo skirstomos kūrybinių dirbtuvių patalpos architektams bei suteikiama teisė išvažiuoti į užsienyje vykstančius architektūrinius renginius, ekskursijas užsienio šalyse. Panašus  mechanizmas buvo taikomas visose to laiko meno kūrėjų organizacijose – dailininkų, kompozitorių, rašytojų ir t.t.
Tačiau ši organizacija, skirta politiniam ideologiniam profesijos reguliavimui socializmo dvasioje, tapo tikru „Trojos arkliu“ sovietinėje sistemoje. Aktyviems ir laisvamaniams architektams ši organizacija virto aplinka kurioje, nors ir stebint budriai KGB akiai, atsirado galimybė Ezopo kalba pateikti kitokį naratyvą apie architektūros raidą ir tikslus Lietuvoje.
Tuometinėse architektų suvažiavimų ataskaitose, skirtose vertinti LTSR architektų sąjungos veiklą (1974-1980 m.) galima matyti, kaip buvo pradėti kurti pagrindai, leidę užgimti naujoms idėjoms, vedusioms prie šalies ir architektų organizacijos nepriklausomybės.

EZOPINĖS VEIKLOS TRADICIJOS
Architektų sąjungoje, šalia privalomųjų kūrybinių komisijų, tokių kaip „Architektūros ir propagandos“, atsiranda naujos kūrybinės komisijos. „Architektūrinio palikimo apsaugos“ komisijos (pirmininkas Jonas Glemža) darbu buvo pradėti rengti teoriniai pagrindai vėliau susikūrusiai paveldosaugos institucijų sistemai Lietuvoje.
Šios idėjos rado tęsinį ir 1990 metais atsikūrusios Lietuvos architektų sąjungos darbe. Sąjunga aktyviai dalyvavo kuriant Kultūros  paveldo globos tarybą, vėliau valstybines kultūros paveldo institucijas. Kadangi sovietmečiu, po istorinių paminklų apsaugos vėliava, formavosi naratyvas apie tautiškumo pamatus ir tautos gyvybingumo šaknis, tai tapo dar vienu, svarbiu šios komisijos netiesioginiu įnašu į to meto visuomenės tautinio identiteto formavimąsi, per kurį vėliau subrendo ir nepriklausomos Lietuvos idėja.
Ypatingą vaidmenį suvaidino „Darbo su jaunaisiais architektais“ (pirmininkas Gediminas Baravykas) komisija.  Tuo laikmečiu, esant informaciniam badui apie architektūros raidą laisvajame pasaulyje, šios komisijos nariai jau 1978 m. sugebėjo parengti paskaitų ciklą „Šiuolaikinės JAV architektūros vystymasis ir prieštaravimai“ bei „Paryžiaus architektūra ir naujausios meno kryptys“, kiek vėliau japonų architekto Tekefumi Aida ir italo Aldo Rosi architektūrinių teorijų ir praktinės veiklos aptarimą.
Sovietinės stagnacijos laikmečiu tai buvo neįtikėtina. Aktyviai šioje veikloje dalyvavo architektai Algimantas Alekna, Gediminas Baravykas, Česlovas Mazūras, Leonardas Vaitys ir kt. Kitas įdomus aspektas, kad šių architektų pastangomis buvo pradėti rengti  architektūriniai konkursai, skirti tik jauniesiems architektams. Pagal tarptautinę sampratą jaunųjų architektų kategorijai buvo priskiriami architektai iki 40 metų. Tuomet buvo manoma, kad profesionalas architektas – meno kūrėjas turi turėti net tik nemažai realizuotų darbų, bet ir būti pasiekęs tam tikrą gyvenimiškąją brandą.
Šių konkursų laureatais tapę,  į Architektų sąjungos veiklą įsiliejo tokie architektai kaip:  Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis ir kiti. Pastarieji architektai ženkliai prisidėjo ir prie Lietuvos architektų sąjungos atkūrimo 1990 metais.
Dalyvavimas architektūriniuose konkursuose ir prizinių vietų laimėjimas imtas traktuoti, kaip kūryba, leidžianti pretenduoti ir gauti architekto – meno kūrėjo, architektų sąjungos nario statusą.
1976 m. Pabaltijo Komprojekto jaunųjų architektų darbų apžiūros prizininkai iškarto buvo priimti į Architektų sąjungos narius. Tokioje prieštaringoje aplinkoje Lietuvos architektų bendruomenė sulaukė valstybės nepriklausomybės atkūrimo.

VISUOMENINIS SVORIS AUGO
Architektų sąjunga, kaip organizacija buvo atkurta ir vystėsi tuo pačiu tempu ir pagrindais kaip ir naujai atkurta Lietuvos valstybė.  Savo veiklą grindė 1990 m. steigiamojo suvažiavimo priimta deklaracija „Dėl  Lietuvos architektūros‘‘. Nomenklatūrinius organizacijos vadovus pakeitė architektai profesionalai, turintys realų supratimą apie architekto profesinę veiklą. Daugelis  garbiausių architektų praktikų, suvokdami atkurtos sąjungos veiklos svarbą, didelę dalį savo energijos ir laiko skyrė visuomeninei veiklai, kartais į antrą vietą nustumdami ir savo kūrybines ambicijas.
Buvimas Lietuvos architektų sąjungos nariu tapo profesinio prestižo reikalu. Organizacija įgavo svorį ir pasitikėjimą tiek visuomenėje, tiek naujai besikuriančios valstybės institucijose. Visuotinai buvo pripažinta, kad Lietuvos architektų sąjunga yra kompetentingiausia ekspertinė organizaciją architektūros srityje. Tuo metu sąjunga nestokojo subrandintų sumanymų ir  naujų inciatyvų. Turėjo narių, pasiryžusių šias inciatyvas įgyvendinti.
Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės vadovaujami architektai ėmėsi Lietuvos architektų sąjungos projektuojančių architektų bendrijos steigimo. Šio proceso raidoje, buvo įkurta nauja architektų cecho organizacija – Lietuvos architektų rūmai (LAR) (2). To meto iniciatyvos gerokai pakeitė architektūros sektoriaus veiklą.

SĖKMINGIAUSIAS LAS PERIODAS 1990-2010
Mano nuomone, daugmaž 20-ies metų  periodas, nuo 1990 m. buvo pats sėkmingiausias organizacijoje. Vėliau sąjunga nustojo generuoti naujas idėjas, prarado savo veiklos pagrindinį vektorių ir egzistuoja  tik  dėl anksčiau sukaupto įdirbio ir moralinio autoriteto.
Šiais laikais, naudojant rinkodaros priemones, galima vaizdelį ir pagražinti, bet realūs skaičiai parodo tikrąją padėtį. 1974-1980 metų periode į architektų sąjungą buvo priimti 105 nauji nariai. Maždaug 17 žmonių per metus. Organizaciją sudarė 543 nariai.
1990 metais Lietuvos  architektų sąjungos steigiamajame suvažiavime dalyvavo 411 architektų, iš kurių 238 išrinkti suvažiavimo delegatais, juos delegavo 325 žmonės.
1990-2000 metų laikotarpyje per metus įstodavo vidutiniškai 12 naujų narių. 2017 m. organizacija vienijo 702 architektus meno kūrėjus ir 198 asocijuotus narius – viso 900 asmenų.
2013-2017 metų periode per metus įstodavo apie 3,5 naujų narių. 2019 m. organizaciją sudarė apie 700 architektų meno kūrėjų ir 260 asocijuotų narių.
Per šiuos metus naujai įstojo tik  1 architektas…
Priežasčių, kodėl taip drastiškai mažėja norinčių įstoti į organizaciją skaičius yra ne viena. Naujai kviečiami stoti į organizaciją architektai nebemato dalyvavimo joje prasmės ir naudos. Ir tam išties yra nemažai priežasčių.

NEMALONŪS SIMPTOMAI VIS RYŠKESNI
Ankstesniais laikais, priėmimas į Architektų sąjungą atverdavo kelią tapti architektu, turinčiu meno kūrėjo statusą. Pasikeitus įstatyminei bazei, architektui, sukūrusiam išskirtinės kokybės statinių projektus, atsirado galimybė asmeniškai kreiptis į Kultūros ministeriją ir būti pripažintam menininku. Architektų sąjunga, kaip kompetentingas tarpininkas, tapo nebereikalinga.
Indikatorius, parodantis organizacijos gyvybingumą yra nario mokesčio mokėjimas. Kadangi nario mokestis šiuo metu yra ganėtinai mažas, tai prievolė susimokėti organizacijos mokestį, suvokiama kaip architekto deklaravimas, jog jis priklauso organizacijai ir mato prasmę likti jos nariu.
Pagal šį rodiklį didžiausias Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyrius užtikrintai „lyderiauja“ – nario mokestį moka mažiau kaip 10% narių…
Net 90% narių nemato prasmės mokėti nario mokesčio. Nors mažesniuose skyriuose, kaip Šiaulių, mokestis sumokamas pavyzdingai,  tačiau susumavus, turime situaciją,  kada didžioji Lietuvos architektų sąjungos narių dalis, nario mokesčio sistemingai nemoka jau daugelį metų.
Kitas indikatorius –  visuomeninės organizacijos narių aktyvumas, kuris paprastai pasireiškia per ataskaitinius rinkiminius, suvažiavimus ar konferencijas. Lyginti dalyvaujančių statistiką su sovietinių laikų savanoriškai priverstiniu suvažiavimų aktyvumų gal nėra prasmės, tačiau – į 1990 metų suvažiavimą susirinko 411 iš maždaug 600 narių. 2017 m. ataskaitiniame rinkiminiame suvažiavime dalyvavo 94 nariai. Organizacijoje tuo metu buvo 702 tikrieji nariai ir 198 asocijuoti nariai.
Panašu, kad šiandien organizaciją realiai sudaro tik 10 % architektų nuo viešai deklaruojamų narių skaičiaus.
Tokia statistika veda prie niūrių minčių ir kyla klausimas – ar tik organizacijos vadovai neina klasiko Nikolajaus Gogolio kūrinio „Mirusios sielos“ personažo Chichikovo keliu…?
Tačiau būna, jog ne narių kiekybė lemia organizacijų veiklos kokybę, bet propaguojamos vertybės ir aktyvus strateginių tikslų siekimas.

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA NEBĖRA VIENINTELĖ ARCHITEKTŲ ORGANIZACIJA
2007 – 2015 m. Architektų sąjunga kas du metus rengdavo tarptautinį renginį skirtą architektūros aktualijoms. Vadovaujant Kęstučiui Pempei ir Gintautui Blažiūnui buvo organizuotos tokios tarptautinės konferencijos kaip „Architektūra – kultūros dalis“ ir „Rytai-Rytai“.
Konferencijos turėdavo aiškiai apibrėžtą savo tikslą ir aiškią žinią transliuojamą visuomenei ir profesiniam cechui. Pastaruoju metu Lietuvos architektų sąjunga nebepajėgi savo švietėjiškais renginiais, konferencijomis brėžti unikalios, šiuolaikiškos, architektų vertybėmis grįstos linijos.
Panašu, kad Lietuvos valstybė per 30 metų toliau sparčiai vystėsi, o Lietuvos architektų sąjunga prieš dešimtmetį įkrito į stagnacijos periodą.
Kas skatina organizacijos degradaciją ir kodėl įvyko toks drastiškas pokytis?
Greičiausiai, dėl to, kad organizacija nustojo generuoti naujas idėjas ir pradėjo labiau rūpintis vadovybės ramaus gyvenimo užtikrinimu, nei narių poreikių tenkinimu. Architektūros sektoriuje vis mažiau architektų profesionalų, kurie turėtų noro ir galimybių, bent dalį savo laiko skirti visuomeninei veiklai. Kūrybinės profesinės asociacijos tam ir kuriamos, kad konsoliduotu narių idėjas, lūkesčius ir surastų optimaliausią kelią jas realizuoti.
Organizacija, kuri savo veikloje nustoja vadovautis principais ir teisės aktais, skirtais visuomeninių organizacijų misijai užtikrinti bei pradeda veikti kaip personalinė įmonė, anksčiau ar vėliau pasmerkta pražūčiai.  Kūrybingiems žmonėms laikas yra didelė vertybė, tad natūralu, jog jie ieško aplinkos, kurioje jų veiklos rezultatai greičiausiai pasiekia tikslą ir būna efektyviausi. Architektūros sektoriaus padangėje atsirado naujų, stiprių organizacijų, įtraukiančių aktyviausius architektus į visuomeninę veiklą.
Po ilgo laiko Architektų rūmai įgavo normalią europietišką teisinę formą ir struktūrą.
Ši organizacija apsiėmė kuruoti didelę dalį architektūrinio lauko problemų. Panašu, kad kartais pagal materialinius ir fizinius resursus, net per didelę. Į šios organizacijos veiklą dabar įsitraukę bene produktyviausi ir turintys didžiausią patirtį architektai.
„Architektūros fondas“ subūrė jaunus ambicingus ir labai aktyvius jaunuosius architektus. Per trumpą laiką ši organizacija tapo viena novatoriškiausių architektūros, švietimo, kultūros srityse veikiančių organizacijų. Visos Architektūros fondo iniciatyvos kyla „iš apačios“ ir yra sėkmingai įgyvendinamos pačių iniciatorių.
Dinamiškame ir greitai besikeičiančiame kultūros lauke Lietuvos architektų sąjunga neberanda, o gal ir nebeieško nišos, kurioje galėtu realizuoti savo potencialą ir ilgametę patirtį.
Kasmetinis, dešimties  ir daugiau metų senumo, programų ir projektų vykdymas, pateikiamas kaip vertybių puoselėjimas ir saugojimas, panašu tuoj gali tapti paveldo objektu, o ne novatoriška veikla. Bėda tame, kad tokia veikla tampa visai nebeįdomi ir neaktuali nei patiems architektams, nei visuomenei. Naujuose kultūriniuose edukaciniuose projektuose, rengiamuose kitų organizacijų,  sąjunga tenkinasi „vestuvių generolo“ vaidmeniu.

KAIP PASITIKSIME ARCHITEKTŲ SĄJUNGOS 100-METĮ?
Kokie galimi tolesni scenarijai? Iš Lietuvos architektų sąjungos narių, kurie atsimena dar 1990 metų veiklą, tenka išgirsti, kad procesas dėsningas, o organizacija atliko savo misiją ir laikas susitaikyti su nebeišvengiamu jos iširimu,  belieka tik pasirinkti jos likvidavimo formą.
Nenorėčiau sutikti su tokia nuomone dėl kelių priežasčių. Lietuvos architektų sąjunga, kuriai 2024 m. sukaks 100 metų, daugeliui architektų sukelia daug sentimentų ir jiems būtu labai skausminga susitaikyti su šios organizacijos išnykimu.
Dalyje visuomenės, kuri įdėmiai neseka permainų kultūros ir architektūros sferoje, iki šių dienų bet kokia architektūrinė veikla siejasi su Lietuvos architektų sąjunga. Šis vardas per dešimtmečius tapo vertybe, sukurta ankstesnių sąjungos narių – architektų darbu ir tai prarasti būtų paprasčiausiai  neišmintinga. Architektūra privalo tenkinti visuomenės poreikius, tad problemos niekur neišnyks, jos tik įgaus naujas formas. Architektų kūrybinė veikla nuolat susidurs su naujais iššūkiais,  poreikis juos spręsti išliks, o po vieną įveikti šiuos iššūkius taps per sunku.  Kuriame nors etape vis vien teks vėl steigti organizaciją ar judėjimą.
Istorija rodo, kad daryti tai plyname lauke yra sunku. Visos be išimties organizacijos turi savo pakilimų ir nuosmukių laikotarpius iš ko ir formuojasi jų istorija. Ko trūksta, kad Lietuvos architektų sąjunga išliktų? Mano požiūriu, ganėtinai nedaug.
Grąžinti organizacijos valdymą į klasikinę, visuomeninėms organizacijoms taikomą, valdymo struktūrą. Sąjungos valdymą ir vadovavimą patikėti architektams profesionalams, turintiems architektūros projektavimo patirties ir atsisakyti architektūros funkcionierių paslaugų (kas buvo padaryta ir 1990-aisiais atkuriant šią organizaciją).
Apsibrėžti aiškias savo veiklos ribas architektūriniame kultūriniame lauke. Gavus daugumos organizacijos narių pritarimą, suformuluoti konkretų veiklos tikslą ir numatyti realias priemones bei laiką jam pasiekti ir be abejonės aktyviai veikti.
Organizacija įkurta praeito amžiaus pradžioje ir gyvuojanti iki šių dienų – retas reiškinys mūsų istorijoje. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje Lietuvos architektai prie savo rekvizitų išdidžiai rašys : Architektas -Lietuvos architektų sąjungos narys. Šis užrašas bus suprantamas, kaip įrodymas, kad architektas yra aukščiausios klasės kūrėjas profesionalas, pasižymintis išskirtiniu meistriškumu ir morale.(x)
REDAKCIJOS PASTABOS: (1) Juozo Vaškevičiaus tėvas Juozas Vaškevičius vyresnysis 1989-1993 metais ėjo LAS pirmininko pareigas. (2) Lietuvos architektų rūmus įkūrė  Lietuvos architektų sąjunga 2006 metais. (x) Juozas Vaškevičius yra Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys ir Lietuvos architektų rūmų tarybos narys.
Titulinė nuotrauka: Architektų pilaitė – LAS būstinė – Vilniuje (buv. Raduškevičių rūmai). Foto: ©Pilotas.LT

Architektų sąjunga per tris nepriklausomybės dešimtmečius išgyveno ir euforiją, ir depresiją. Foto: Klaudijus Driskius, 1999.

Architektų sąjunga per tris nepriklausomybės dešimtmečius išgyveno ir euforiją, ir depresiją. Foto: Klaudijus Driskius, 1999.

Komentarai

  1. Pasižiūrėjau tinklalapį-vos ne kas antra nuotrauka-Pirmininkės…Kitų kaip ir nėra…

  2. …jeigu viskas taip blogai, gal reikėjo jau seniai viešai atsiprašyti už neveiklumą ir atsistatydinti iš LAS Tarybos? Nes prelegento interesų konfliktas – на лицо.

    • Nesupratai,nes nesidomėjai .

  3. Oi laukėm laukėm…

    Sudėjus visus Juozo per tuos metus parašytus tekstus į vieną vietą išeitų riebus leidinys. Klasikinis intrigų vadovėlis gautųsi.

    Bet kad nors vieną tų intrigų būtų buvusi sėkminga… Prastas autorius, prastas vadovėlis…

    • O ka tadas padas tokio svarbaus yra nuveikes bendram labui?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

konferencijos-akimirka-urbano-cerjako-nuotr-_1

LINA‘OS KONFERENCIJA SARAJEVE: Dėmesio centre – architektūros ir bendruomenių santykis

2024 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Jau trejus metus platforma LINA buria svarbiausias architektūros ir kultūros lauke veikiančias Europos organizacijas bei žemyne kylančius architektūros srities talentus. Sarajeve vykusioje trečiojoje platformos konferencijoje

Titulinė nuotrauka: Kūrybinių dirbtuvių Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyriuje akimirka. Foto: Lauryno Skeisgielos.

KINTANTYS BŪVIAI: Kviečia atrasti žiedinio dizaino principus architektūroje

2024 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Pirmomis rugsėjo savaitėmis Architektūros fondas kviečia atrasti žiedinio dizaino principus ir jų taikymo galimybes architektūroje. Visi besidomintys kviečiami dalyvauti atviroje renginių serijoje, kurioje išsamiau bus

platformos-mentoriai-ewa-effiom-asm-archyvo-nuotr-oceane-ragoucy-v-franchi-nuotr-margarida-waco-u-cerjak-nuotr

EKSPERIMENTŲ PLATFORMA KVIEČIA: Vilniaus ir Paryžiaus miestų architektūros aktualijų tyrimai

2024 kovo 25Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondas kviečia dalyvauti jau 4-ąjį kartą organizuojamoje tarptautinėje mentorystės ir idėjų vystymo programoje, šiemet vyksiančioje tarp Vilniaus ir Paryžiaus. Įgyvendinti tyrimai ir projektai bus

Priedangų instrukcija

PIRMAS SKAMBUTIS: Architektų Rūmai parengė instrukciją dėl slėptuvių ir karo priedangų

2024 sausio 25Be komentarųAudrys Karalius

Lietuvos architektų rūmai savo iniciatyva parengė trumpą instrukciją dėl karo priedangų, PSP (padidinto saugumo patalpų) įrengimo įvairios paskirties pastatuose. Ta proga Architektų rūmuose (Vilnius, Kalvarijų

Atviros architektūros savaitgalis

ŽMONĖS KURIANTYS MIESTĄ: 10-ojo atviros architektūros savaitgalio plakato konkursas

2024 sausio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondas rengia 10-ąjį atviros architektūros savaitgalio plakato konkursą, kurio prizas – 1.000 Eur. Šių metų tema – „Žmonės kuriantys miestą“. Atviros architektūros savaitgalio plakato

AF forumas

4-ASIS ARCHITEKTŪROS FONDO FORUMAS: Apie transformuojančią architektūros galią

2023 lapkričio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje vyks 4-asis Architektūros fondo forumas. Šiemet pranešėjai iš Lietuvos ir užsienio nagrinės architektūros užsakymą bei transformuojančią architektūros galią mūsų svajones, poreikius ir norus paverčiančią

Pastatai kalba

PRAKALBINO DRUSKININKŲ ARCHITEKTŪRĄ: Duris atvėrė 15 išskirtinių kurorto pastatų

2023 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Ketvirtąjį kartą į mažesnius Lietuvos miestus sugrįžtantis atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“ šiemet traukė į Druskininkus – pušynais apsuptą mineralinio vandens kurortą, kuriame druskininkiečiams bei

dirbt_ma_230900_e01_xxx

PRISISTATO MALMĖJE: Bendra Keliaujančių architektūros dirbtuvių paroda

2023 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondo projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ paroda dalyvauja Malmėje, festivalyje „Malmö in the Making“. Malmės bibliotekoje eksponuojama paroda yra trijų architektūros ir darbo su bendruomenėmis

SODAS 2123

INOVATYVIOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS: Nemokama architekto K. De Coomano paskaita

2023 rugsėjo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Besidomintys architektūra, antradienio vakarą kviečiami į nemokamą architekto ir tyrėjo Keno De Coomano (Ken De Cooman) paskaitą „Prototipavimo architektūra“. Paskaita skirta architektams, urbanistams ir visiems,

eksperimentinė architektūra

KINTANTYS BŪVIAI: Kūrybinės dirbtuvės besidomintiems Vilniaus architektūra

2023 rugsėjo 4Be komentarųPILOTAS.LT

SODAS 2123 ir Architektūros fondas pakvietė architektus, urbanistus ir visus, besidominčius miestų erdvių pokyčiais į kūrybines dirbtuves „Kintantys būviai: miesto medžiagos ir jų trajektorijos“. Tai

Keliaujančios architektūros dirbtuvės

KELIAUJANČIOS ARCHITEKTŪROS DIRBTUVĖS: Pirmą kartą paskelbtas atviras kvietimas

2023 rugpjūčio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondo projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ baigia vasaros metu vykusį įprastų keliaujančių dirbtuvių sezoną ir skelbia atvirą kvietimą dviejų projektų Milašaičiuose ir Rudiliuose įgyvendinimui. Tai

architektuomenė

IŠLAISVINTOS UKRAINOS ŽEMĖS KVADRATAS: Padėka Lietuvos architektams už karinę paramą

2023 rugpjūčio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“, dėkodama Lietuvos architektams už paramą Ukrainos kariams, įteikė Lietuvos Architektų sąjungai simbolinį išlaisvintos Ukrainos žemės kvadratą. Dedikacijoje organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohman

Pernai vasarą prie Kauno centrinio pašto jau įvyko vienas reikšmingas architektūrinis įvyks – Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) sumanymo paskelbimas. Foto: ©PILOTAS.LT.

ARCHITEKTŲ RŪMŲ IR SĄJUNGOS POZICIJA: Kauno pašto rūmų projekto pirkimo procedūra ydinga

2023 balandžio 141 KomentarasPILOTAS.LT

Netikėta, apmaudu ir absurdiška, kad kuriant ilgai svajotą ir gimdytą Nacionalinį Architektūros Institutą (NAi) – jau pirmasis žingsnis šiurkščiai pažeidžia ir nacionalinį Architektūros įstatymą, ir

Žalgirio arena

ARCHITEKTAI RINKSIS KAUNE: Architektų rūmų visuotinis susirinkimas – „Žalgirio“ arenoje

2023 kovo 28Be komentarųPILOTAS.LT

Ketvirtadienį Kauno „Žalgirio“ arenoje rinksis architektai iš visos Lietuvos. Nuo 10 val. šalies krepšinio sostinės tvirtovėje, Amfiteatro salėje vyks Lietuvos architektų rūmų (LAR) narių visuotinis rinkiminis susirinkimas.

SEB bankas

PATOGUMAS BŪTI: 9-tą kartą vyks atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“

2023 kovo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje jau 9-tą kartą iš eilės vyks atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“, kurio ekskursijose apsilankyti kviečiama gegužės 13–14 dienomis. Šiemet duris atvers 60 išskirtinių

Open-House-Athens

OPEN HOUSE EUROPE: Architektūros fondas imasi ambicingo projekto

2023 kovo 1Be komentarųPILOTAS.LT

Kovo pradžia pažymės naujo tarptautinio bendradarbiavimo projekto „Open House Europe“ pradžią. Nauja iniciatyva skatins pažinti kokybišką Europos architektūrą. Siekdamos stiprinti „Open House“ idėją ir tobulinti

Kauno bienalė

VIENU ŠUORU: Lietuvos kultūros taryba paskirstė 1/4 metinio biudžeto

2022 gruodžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskyrė 2023 m. strateginį finansavimą 40 kultūros ir meno organizacijų bei 29 renginiams. Paskirstyta daugiau kaip 5,8 mln. eurų. Tai sudaro

Keliaujančios architektūros dirbtuvės

KAD MOKYKLA: Keliaujančios architektūros dirbtuvės tęsia aktualią misiją

2022 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Keliaujančių architektūros dirbtuvių misija nepasikeitė nuo 2013 metų ir vis dar išlieka aktuali – tai kokybiškos aplinkos kūrimas kartu su Lietuvos regionuose gyvenančiais vaikais ir

Chaimo Frenkelio vila

PRAKALBINS ŠIAULIŲ ARCHITEKTŪRĄ: Savaitgalį atsivers 15 išskirtinių Saulės miesto pastatų

2022 rugsėjo 20Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondas šį savaitgalį Šiauliuose rengia architektūros šventę. Atviros architektūros savaitgalio „Pastatai kalba. Šiauliai“ metu duris atvers net 15 išskirtinių Saulės miesto pastatų. ATVERS NE

LINA asamblėja

ŽENGĖ Į EUROPOS ELITĄ: Architektūros fondas tapo tarptautinės platformos nariu

2022 birželio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Architektūros fondas prisijungė prie naujos europinės architektūros platformos LINA. Naujuoju LINA nariu tapęs Architektūros fondas platformos trejų metų programą įgyvendins ir kartu su tokiomis žymiomis

Open House Vilnius 2022

PRASIDEDA „OPEN HOUSE VILNIUS“ Pagrindinė tema – iššūkius sprendžianti architektūra

2022 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Jau šį savaitgalį vyks didžiausia Architektūros fondo organizuojama Vilniaus architektūros šventė – aštuntasis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Šių metų renginio tema – iššūkius

UKRAINOS KARAS

LIETUVOS ARCHITEKTŲ DOVANA: Moderniausias ginklas Ukrainos dangaus gynėjams

2022 kovo 104 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektai, Architektų sąjunga ir Architektų rūmai, greta kitų solidarumo su Ukrainos kolegomis iniciatyvų, imasi konkretaus žingsnio – Ukrainos dangaus gynybos. Architektai pradeda rinkti tikslines

Ukraina

LIETUVOS ARCHITEKTŲ INICIATYVA: Biurai priims specialistus iš Ukrainos

2022 kovo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektūros ir inžinerijos biurai priims specialistus iš Ukrainos. Visi, norintys prisidėti prie iniciatyvos, kviečiami registruotis. Tapus pabėgėliu, žymiai oriau yra dirbti pagal specialybę ir neprarasti įgūdžių,

A Pokalbiai

A POKALBIAI: Startuoja pokalbių ciklas „Kur eina architektas?“

2022 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

„Architektūros fondo“ iniciatyva Architektūros [pokalbių] fondas, gyvuojanti daugiau kaip dešimt metų, keičia savo pavadinimą ir kviečia į 28-tąjį pokalbių ciklą.  Naujojo ciklo – „Kur eina architektas?“ –

forum_af_211000_e01_xxx

ARCHITEKTŲ AGENTIŠKUMAS: Architektūros fondo forumas ir diskusija

2021 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

2-trą kartą vyksiantis Architektūros fondo forumas pakvietė architektūros lauke aktyviai veikiančius kūrėjus bei tyrėjus ir visus architektūros entuziastus į įkvepiantį ir turiningą susitikimą. Vyks įvairūs