Kažkodėl tik tada, kai su rudenio paukščiais į šiltuosius kraštus išskrido ir pigūs kreditai, prabilta apie krizę. Prabilta pilnas burnas prisikimšus ekonomistinių pastebėjimų, išvedžiojimų ir pranašysčių. Tačiau krizė galvose prasidėjo daug anksčiau, negu krizė kišenėse. Lietuvio neatsparumas
Apie krizę kalbėti būtina, aktualu ir madinga. Ji neišvengiama kaip kalėdinio išsipardavimo tvanas. Neapčiuopiama ir grėsminga, kaip paukščių gripas. Ji jau hičkokiškai šnopuoja už tavo durų, gerbiamas skaitytojau… Tačiau dabar pakalbėkime apie dar įdomesnį ir, atrodo, sunkiau
Materialistui rūpi tik rezultatas, entuziastui svarbiausia – procesas, idealistui – galimybė. Architektūroje lyg ir turėtų tilpti visi, bet dominuojančiu porūšiu jau seniai tapę materialistai: visada atsirandantys tinkamu laiku, tinkamoje vietoje, su tinkamais įkainiais ir tinkamai paslaugia poza.
Pasak Evangelijos, brolio paklydimas yra visos bendruomenės rūpestis. Nes kiekvienas – tiek teisuolis, tiek paklydėlis – bendruomenei yra svarbus, vertas jos supratimo, dėmesio ir atleidimo. Žinoma, jeigu prasižengusysis išpažįsta savo klaidą ir gailisi. Gailisi ne todėl, kad
Pasaulio architektų sąjungos kongresas Turine daugeliui etatinių konferencijų turistų buvo puiki proga nupūsti dulkes nuo amžinai jaunų konspektų, pasikartoti vieną kitą sparnuotą frazę, kitados išsprūdusią kuriam nors architektūros grandui, įsimesti dvigubą užtaisą angliškų vizitinių ir,– etaloninis nacionalinės
Iš pradžių buvo žodis…Po to – licencija. Leidimas gyventi ir dirbti darbą, kurį išmanai, kuris tau teikia džiaugsmo ir duonos, kuriuo pasitiki tavo kaimynai, šeima ir net… Atestacinė komisija. Lietuvos architektai turi dievišką savikontrolės mechanizmą, į kurio
Tautos, kurių žemės gelmėse dievulis per neapsižiūrėjimą neužkasė naftos ir deimantų, turi bene vienintelį ateities receptą: skaityti, skaityti, skaityti. Skaitymo šišas, prieš šimtmetį apėmęs skandinavus, išugdė ne tik pavyzdinę toleranciją ir mokėjimą susikalbėti net su rusais, bet
Jeigu kadaise didysis Gediminas nebūtų išsiuntęs daugybės komercinių pasiūlymų Vakarų Europos amatininkams ir kitiems smulkiaburžuaziniams ateities architektams, jei nebūtų tuomet dar visai naujame Vilniuje prižadėjęs regioninio rojaus filialo, galbūt drąsiųjų sostinė šiandienos būtų sulaukusi tyli ir ekologiška
Architektas sėdėjo prieš TV kameras ir dėstė: pagrindinė Lietuvos architektūros problema – nepakankamai turtingi užsakovai. Kai užsakovai ekonomiškai sustiprės, gera architektūra rasis savaime. Turtingas žmogus juk nekiš savo (didelių) pinigų į prastos architektūros (didelį) nekilnojamąjį turtą. Ėjo
Kažkodėl visuotinis klimato atšilimas Lietuvą pasiekė būtent Žiurkės metais. Tokios tamsios besniegės žiemos, ko gero, neatsimena net pats A.Brazauskas, tokiu metu mėgdavęs dvivamzdžiu pakutenti pusnyse užbuksavusius šernus. Neatsimena to ir statybininkai, įsigudrinę teigiamos temperatūros savaitėmis pasivyti ir
Metai baigiasi. Jei tai būtų kinas, herojus kaip tik dabar nušautų negeruolį ir laisva nuo amunicijos ranka prispaustų ilgai skriaustą 90x60x90 cm topografiją prie tatuiruotos krūtinės, o kol oru sklęstų honorarinis bučinys, iš ekrano apačios pradėtų skverbtis
Mus vienija alus ir avarijos!Jų žymiai daugiau negu pergalių, tad Europai jau daromės įdomūs tuo, kaip išradingai ir nuosekliai mokame vienas kitą galabyti taikos sąlygomis. „Karas keliuose“ verčia politikus karštligiškai ieškoti vaistų, tačiau nieko doro nesugalvojus, vieniems
Gyvename ne tuščioje vietoje – mūsų žemdirbiškai prigimčiai jau tūkstančius metų yra geriausia ant Baltijos kranto ir kuo labiau blaškomės po sacharas ar tibetus, tuo brangesnė ši vieta būna sugrįžus. Niekada architektūros nepradėdavome „nuo nulio“, kaip teigė
Globalizuojamės godžiai ir uoliai. Panyrame į televizines sėkmės istorijas arba skenuojame atsitiktinių didmiesčių paviršius. Arba tempiame į savo gyvenimus madas ir patirtis, kurias, anot žiniasklaidos, yra aprobavęs „visas pasaulis“. Globalizuotoje aplinkoje individo tapatumas tampa sunkiai įmanomas. Miesto
Gamtoje taip jau esti – centre visuomet yra tai, kas svarbiausia. Sunkiau pasiekiama, labiau geidžiama, bet ir draudžiama labiau. Centru visuomet labiau rūpinamasi, jį globoja įvairios konvencijos, papročiai ir prietarai. Tačiau jo vis tiek norisi labiausiai ir
Vaikystėje mėgdavau žaidimą: ieškoti piešinėliuose 10 skirtumų. Koks nors susiraukęs riteris ropščiasi ant žirgo, o tu kuitiesi po jo ginkluotę, garderobą ar interjero užkaborius, kol galų gale viską nuodugniai išstudijuoji ir tam išsiblaškėliui beveik užsimerkęs gali surankioti
Saugoti ir konservuoti ar kurti ir statyti? Ką turėtų pasirinkti tauta, neseniai nusimetusi slogią nuostatą: „Neišsišokti, nekeisti, ne(per)sistengti“? Kurti naują kokybę, užpildyti erdvę sraunia saviraiška, atrodo, labiausiai tiktų vėl norinčiai į pasaulio žemėlapius sugrįžti jaunai valstybei. Deja,
Kiekvieną pavasarį Lietuvos statybų rinka matuojasi temperatūrą „Restoje“, kuri, neturėdama rimtos konkurencijos, yra tapusi lyg ir vienintele apžiūra, „kas yra kas“ statybų daugiakovėje. Nors tų landsberginių „Restų“ atradimo džiaugsmų nebelikę ir visi visus jau seniai pažįsta, dalyvavimas
Pasilik Lietuvoje, – ragina guvūs kanadiečio ir dano suburti aktyvistai, bandantys padėti jaunimui įžvelgti patrauklių galimybių ir Lietuvoje. Tačiau dezertyruojantys jaunuomenės pulkai abejingi agitatorių entuziazmui. Vis abejingesni ir pačiai Lietuvai. Ne dėl to, kad čia nepakeliamai blogai,
Žemės aistra žaliuoti kupina tokios raganiškos energijos, kad visokie žmogaus sukurti vienkartinio naudojimo branduoliniai užtaisai greta atrodo it žaislai, it savadarbiai skrabalai špokams gąsdinti. Mes, šiauriečiai, kiekvieną pavasarį turime dusinančią galimybę stebėti, kaip po kiekvienos šiltesnės nakties
Šį vasarį kaip reta gausu esmingų tautai architektūrinių, patriotinių uždavinių aktualizavimo ir diskusijų. Iš istorijos užkulisių grįžta lygiai prieš 100 metų Jono Basanavičiaus paskelbta idėja Vilniuje, ant Pamėnkalnio, pastatyti Tautos namus. Kartu grįžta ir klausimas – kaip
Nieko nėra gražiau už rinkimų šviesose besiskleidžiančių asmenybių žavesį. Jautrios ir energingos, jos pasiryžusios aukotis dėl mylimos apygardos – čia ir dabar. Pavydėtinas kūrybingumas apsėda nykius klerkus bei arogantiškus verslo liūtus, staiga pajutusius nenumaldomą potraukį atlikti pareigą
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001