images_phocagallery_2363_vysniunas_2_tit

HAMLETIŠKAS KLAUSIMAS://ARCHITEKTAS – PROFESIJA AR STATUSAS? [ II ]

Tęsiame VGTU Urbanistikos katedros profesoriaus Algio Vyšniūno straipsnių ciklą, nagrinėjantį vis aštresnę architekto profesinio ir visuomeninio tapatumo problemą. Nors autorius iš esmės nagrinėja architektų rengimo ir architektų praktikos transformacijas Lietuvoje, jos pastaruoju metu iš esmės tapo aktualios ir kitoms, postkomunistinėms – ypač, Europos valstybėms.

 

ARCHI-URBO-POPULIZMO PAVIDALAI

Nesunku pastebėti, kad pastaruoju metu architektūrinės formos, erdvinių struktūrų dimensija užgožiama antreiliais dalykais – pvz., pradedama komentuoti viena ar kita objekto savybė, t.y. dalykai, kurie iš tikrųjų yra siekiamybė, o ne realus projektavimo objektas.

Tarkim, dabar labai madingi terminai, kurie daugiau yra bendro pobūdžio deklaracijos, negu mokslinio naratyvo terminologija – ekologiška architektūra, ekologiška urbanistika, žalia urbanistika1, subalansuota-darni-tvari architektūra, išmanusis miestas, humaniška aplinka, tvarus judrumas ir t.t.

Tokius terminus, kaip savotiškus burtažodžius vartoja politikai, viešųjų ryšių specialistai, valdininkai ir t.t. Tai yra paprasčiausias gudravimas, nes neįmanoma prieštarauti savaime suprantamiems dalykams, kad architektūra turi būti estetiška, nebrangi, ekologiška, humaniška, kontekstuali, taktiška, demokratiška, profesionali, moderni, efektyvi ir t.t.

Lygiai taip pat nepaneigiami teiginiai, kad miestas turi būti kokybiškas, patogus, jaukus, saugus, žalias, ekologiškas, konkurencingas, bendruomeniškas ir t.t.

GERAS MIESTAS IR MIGLOTA RETORIKA

Durhamo universiteto taikomosios teologijos profesorius Philip Sheldrake savo straipsnyje „Dvasingumas mieste“² komentuoja Anglijos bažnyčios Komisijos Miestų gyvenimo ir tikėjimo klausimams ataskaitą³. P.Sheldrake rašo: „Visa ataskaita stengiasi atsakyti į vieną klausimą: koks yra „geras miestas“? Joje vartojami tokie žodžiai kaip „aktyvus“, „daugialypis“ ir „įtraukiantis“, „saugus“, „gerai valdomas“, „jautrus aplinkosaugai“, taip pat turintis „aktyvią pilietinę visuomenę“, „branginantis gyventojus“ ir suteikiantis „galimybes visiems“, „pritraukiantis gerovės kūrėjus“, taip pat ir toks miestas, kuris „dalijasi gerove su kitais“, pakankamai mažas, kad išsitektų žmogiškuose rėmuose. Trumpai tariant, tai vieta, kurioje žmonės ne tik egzistuoja, bet ir prie kurios yra prisirišę. Geras miestas leidžia žmogiškiems siekiams kurti ir duoti vaisių, neslopina jų ir neriboja vien iki pataikavimo sau“.

Įdomiausia minėtoje citatoje tai, kad aiškų ir suprantamą žmogiškai jautrų tekstą P.Sheldrake net nebando vadinti  mokslu.

TUŠČIAVIDURIO LEKSIKONO BURTAI

Lietuvoje tokį leksikoną dažniausiai vartoja politikai ir juos aptarnaujantys urbopopulistai. Kad tuo įsitikintum, tereikia paskaityti bet kokio Lietuvos miesto strateginį planą, t.y. politinį dokumentą, kuris dažnai klaidingai traktuojamas kaip urbanistinis dokumentas.

Čia net nekalbėsiu apie vadybinius, viešojo administravimo ir viešųjų ryšių tauškalus4. Toks kalbėjimo būdas yra įtartinas architektūros srityje, nes tai yra indikatorius, kad kalbėtojas neturi tinkamos architektūrinės kompetencijos. Niekad negirdėjau, kad žymiausi Lietuvos architektai kalbėtų tokiu populistiniu leksikonu.

Aplinkosauginių, paveldosauginių arba eksploatacinių aspektų eskalavimas yra išsigelbėjimas architektūriniams diletantams. Tokiu būdu susiformavo nauja kasta – mokslų daktarai be monografijų ir architektai be kūrybinių projektų.

Jeigu anksčiau projektai buvo braižomi, tai dabar projektai yra rašomi. Tikras „nesėtų rugių žydėjmas“5, nors esmė yra labai paprasta – architektūra yra arba profesionali (reiškia ir ekologiška, ir ekonomiška, ir ergonomiška ir t.t.), arba ne. Ir viskas. Kita veikla yra arba ne iš architektūros srities, arba paprasčiausias archi-urbo-populizmas.

ARCHITEKTŪRA TAMPA NEBŪTINA ARCHITEKTUI

Tokia situacija tampa realiu blogiu. Profesinio atestavimo problemas Lietuvos architektų rūmai vienaip ar kitaip sprendžia, bet žymiai daugiau keblumų galima aptikti architektūros studijų procese.

Nekokybiškas studijų procesas tiesiog kuria naujas problemas – painiojami žanrai, ištrinamos architektūrinės kompetencijos ribos, iškreipiama architektūros autoriteto (meistro) samprata ir t.t.

Atotrūkis tarp realios architektūros praktikos ir studijų – vis didėja. Studijų procese neproporcingai didelę įtaką daro žmonės, neturintys nieko bendra su architektūros praktika, bet vadinantys save architektūrologais, kultūrologais, menotyrininkais ir pan. Taip pat dažnai neaiški yra achitektūrinė kompetencija dėstytojų, save vadinančių teritorijų planavimo specialistais.

Esant tokiai situacijai, architektūros bakalauras ir magistras visai nebūtinai būna susiję su realia praktine veikla. Absolventams tai pat siūloma įvairiausių veiklų, kurioms nebūtina net minimali architekto profesinė kvalifikacija – teritorijų planavimas, instaliacijos, viešinimas, parodų organizavimas, leidyba, kūrybinės dirbtuvės, videomenas, komunikacija, paveldosauga, aplinkosauga, gamtosauga, politika ir t.t.

Net nekalbu apie viešojo administravimo sektorių, kuriame galioja procedūrų, o ne profesinės kompetencijos logika.

ACHITEKTŪROS MOKYMAS IR STUDIJOS

Kartais teigiama, kad architektą sugadina rinka. Dalis tiesos yra, bet tiesa ir tai, kad dažnai turime reikalą su išsilavinusia profesine negalia (educated incapacity)6, už kurią yra atsakinga būtent architektūros mokykla.

Esu įsitikinęs, kad mokymas ir studijos nėra sinonimai – galima studijuoti architektūrą ir likti absoliučiu achitektūriniu diletantu.

Praktiniai architektūrinio ir urbanistinio projektavimo pagrindai, instrumentai ir pagrindiniai kūrybos principai išdėstomi pagrindinėse (bakalauro) studijose. Be šito etapo neįmanoma kokybiška diskusija apie architektūrą.

Taigi – architektas yra profesija, kuriai reikalingi tam tikri praktiniai įgūdžiai. Todėl šios profesijos gali išmokinti tik tas, kuris pats ją yra įvaldęs.

SPECIALISTAI IR GENERALISTAI

Paprastai interpretacijos prasideda magistrantūros studijose, kurios savo esme yra dviprasmiškos. Iš vienos pusės, magistrantūros studijos architektūros kryptyje yra tolimesnis profesinų įgūdžių lavinimas, suteikiant studentui daugiau fundamentinių žinių architektūros ir urbanistikos mokslo srityje. Tai yra sekanti išsilavinimo pakopa, kuri angliškai kalbančiose šalyse apibūdinama kaip education and improvement of professional skills.

Iš kitos pusės, magistrantūros studijose kalbama apie gretutines sritis (pvz., komunikacija, parodų organizavimas, videomenas, instaliacija, gamtosauga, paveldosauga ir pan.), kurioms nereikia architekto profesinių žinių. Tai yra studies or self-education, kas gali būti traktuojama kaip pasitobulinimo kursai.

Pirmu atveju kalbame apie architekto profesiją, todėl dėstytojai turi būti aukšto lygio profesionalai, turintys didelį autoritetą ir praktinį patyrimą. Antras atvejis – turime reikalą su dėstytojais, kuriuos galima vadinti „generalistais“ (I.Laurs terminas), paprasčiau pasakius, tai yra žmonės, kurių žinios paviršutiniškos, bet interesų laukas labai platus.

Tai tikrai ne tie, kurie gali mokinti architektūros meno, atskleisti didžiąją kūrybos paslaptį, nes jų architektūrinė kompetencija neidentifikuota arba jos iš viso nėra. Tokie gali dėstyti vieną ar kitą modulį, bet ne daugiau.

Architektūros meistro ir pagalbinės disciplinos dėstytojo kompetencija yra skirtingos. Neveltui Aleksandras Rappaport sako, kad būtina skirti „architektūros meistrą“ („мастер архитектуры“) nuo „visų galų mokslų meistro“ („мастер околовсяческих наук“).

ARCHITEKTŪROS MOKYMO AŠIS – MEISTRAS

Žinoma, kokioje srityje ir kokioje kryptyje vykdomos magistrantūros studijos priklauso nuo proporcijos tarp architektų ir „generalistų“. Tai jau architektūros mokyklos valdymo ir organizacinės struktūros klausimas. Negana to, šiuo metu pastebima tendencija architektūros mokyklose kurti studijų programas srityse, nesusijusiose su menų (architektūros) studijomis.7

Naujų studijų programų rengimas yra požymis, kad architektūros mokyklos tampa akademinės rinkos dalyvėmis. Tai tikrai nežada nieko gero…

Jau minėtas A.Rappaport, kalbėdamas apie MAPXИ8, su apgailestavimu pažymi, kad architektūros mokymo procese dabar egzistuoja beveidiškumas (безликость), nebėra orientacijos į meistrą, autoritetą. A.Rappaport teigimu, architektūros mokykloje svarbiausi du dalykai – meistro mokymas ir aptarnaujančios disciplinos.

Anot profesoriaus, studijų programoje būtina išlaikyti tam tikrą proporciją tarp architektūros amato disciplinų ir bendro išsilavinimo disciplinų. Netinkamai organizuota architektūros studijų metu sukauptų žinių struktūra lengvai gali virsti informaciniu šiukšlynu.

Taip pat A.Rappoport akcentuoja architektūros meistro svarbą, bet čia pat konstatuoja, kad nūnai nebeaišku kaip gi meistras yra parenkamas, nes sunaikintas ne tik lyderio institutas, bet ir lyderio atpažinimo mechanizmas. Žinoma, ne mažiau svarbus ir meistro socialinio/meninio testavimo mechanizmas, nes tai jokiu būdu neturėtų būti titulas iki grabo lentos.


 

IŠNAŠOS

1_ K.Masiulis savo straipsnyje „Žalioji kolona: kai nukrenta kaukės!“ sako, kad „žalia“ frazeologija yra pridengiamas politikavimas. Pavyzdžiu minimas žaliosios politikos institutas (steigėjas L.Balsys).

2_ Philip Sheldrake. Dvasingumas mieste. Naujasis židinys – Aidai. 2012-4

3_ Faithful Cities: A Call to Celebration, Vision and Justice, London: Church House Publishing, 2006

4_ Z. Čepaitė: Susikūrėme informacinį šiukšlyną.

5_ Aliuzija į žymųjį V.Bubnio romaną „Nesėtų rugių žydėjimas“. Vilnius: Vaga, 1976.

6_ Richard Saxon terminas.

7_ Pvz., vyksta diskusijos dėl studijų programų socialinių mokslų srityje teritorijų planavimo kryptyje, bet net nebandoma rengti studijų programą „Urbanistinis projektavimas“ architektūros kryptyje.

8_ MAPXИ – Maskvos architektūros institutas – pagrindinė Rusijos architektų kalvė.

Komentarai

  1. sutikciau su JPN, jei tureta galvoje, kad is esmes nepriklausomoje lietuvoje architekturos mokslo panorama netapo giedresne. tas pats marazmo malunas su retom isimtimis.

  2. Susidaro įspūdis,kad dabar disertacijos pilasi,kaip iš gausybės rago. Gipskartonis (betonas,medis,metalas,plastmasė ir t.t.)architektūroje,nuobodulys(džiaugsmas,pyktis,liūdesys ir t.t.) architektūroje-panašios temos neretai tampa disertacijų objektu.Kartais keistų dalykų nutinka ir su knygomis-bandoma nagrinėti kokį nors architektūros laikotarpį,tačiau rezultatas,be skambaus knygos pavadinimo, kartais būna paviršutiniškas ir menkavertis,nes autoriams paprasčiausiai trūksta žinių apie nagrinėjamą temą.

  3. „Dėstytojai buvo suinteresuoti įgyti mokslinį laipsnį, nes tuomet būdavo mokami nemaži priedai, suteikiami docentų ir profesorių moksliniai vardai. Be to, tai buvo ir asmens prestižo reikalas.
    Aukštųjų mokyklų dėstytojai buvo vertinami pagal tai – turėjo jie mokslo kandidato ar daktaro laipsnį ar neturėjo. Kitokių apčiuopiamų (dokumentinių) kriterijų darbuotojų veiklai įvertinti nebuvo. Laipsnio įgijimas panaikindavo subjektyvaus vadovybės požiūrio susidarymo galimybę. Tačiau buvo ir taip, kad „laipsniuotas“ pedagogas savo profesinėm žiniom ir bendruoju išsilavinimu neprilygdavo „nelaipsniuotam“. Buvo darbuotojų, paskelbusių nemaža mokslinių straipsnių, bet neapgynusių disertacijos, mat rašant ir ginant disertaciją reikėjo daug papildomo laiko skirti grynai biurokratiniam darbui.
    Aukštojo mokslo įstaigos buvo suinteresuotos, kad jose dirbtų kuo daugiau dėstytojų, turinčių moksliniu laipsnius. Nuo to priklausė instituto ar universiteto vieta Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų klasifikacinėje lentelėje.
    Tokia tvarka leido piktnaudžiauti. Būdavo dėstytojų, kurie apgynę kandidatinę disertaciją, taip ir baigdavo „mokslininko“ karjerą – per keletą dešimtmečių nepaskelbdavo nei vieno mokslinio straipsnio. Atliktų darbų ataskaitose svarbiausią vietą užėmė pedagoginis darbas – reikėjo skaityti paskaitas, vadovauti praktikoms ir pratyboms, nori to ar nenori, o nustatyti mokslinio darbo kokybę ir kiekybę praktiįkai buvo neįmanoma, užtat niekas rimtai to daryti ir nesiėmė – ramiai taisktėsi su minėtais „mokslininkais“ .
    Kazys Šešelgis „ Gyvenimas. Mokslo darbai. Vilnius „Technika“, 199 psl.

  4. Tokiu zmogenu netruksta universitetuose pas mus. Visa beda, kad nera jokios rotacijos. Karta ileido per universiteto duris, tai tik su vainiku isnes.
    Nuo to ir prasideda bet koks puvimo procesas. Butinas vienoks ar kitoks universitetu atsisviezinimo mechanizmas. Ar atestacijos, ar banali demokratine schema. Sutarimo reikalas.
    Kitu atveju, bet koks zmogus gali aptingti, atsipalaiduoti ir tapti is esme parazituojancia tuscia vieta.

  5. Kolegos,
    kaip vadinti žmogėną, kuris prieš 30 metų „išstenėjo“ disertaciją, bet daugiau nieko nenuveikė – neturi jokių straipsnių, knygų, architektūrinių ar urbanistinių projektų.
    Ką toks veikėjas gali duoti studentams?

  6. na, as jau neislaikiau, gerbiamasis. taip, corbusier puikiai mokejo savo idejas ir brezinius isversti i paprastu zmoniu kalba. bet del to ji vadinti populistu…? as atsiprasau.
    nesuteikite perdaug garbes visokioms ir visokiems ES trubadurams puciantiems migla per miestu strateginius planus ir kitus nezinia kam reikalingus „projektus“. palikime jiems tas populistu uniformas ir nenukrypkime nuo temos.
    vysniunas kelia rimtas problemas ir butu gaila, jeigu viskas taip ir uzgestu neesminiuose pasikandziojimuose.

  7. Vysniunas populistais vadina tuos kurie viska apipina kalbomis apa estetiska, nebrangia, ekologiska, humaniska, kontekstualia, taktiska, demokratiska, profesionalia, modernia, efektyvia architektura. Tokiu populistu as nebijau, man regis architektai turi ismokti zongliruoti sia terminologija neprasciau nei tai daro nearchitektai (pasak Vysniuno – populistai). Cia ir atsiskleidzia sugebejimai konkuruoti, o vienas geriausiu arch populizmo pavyzdziu yra Corbusier.

  8. Straipsnyje keliama neišgalvota problematika, tikrai yra apie ką padiskutuoti. Su dauguma autoriaus teiginių ir įžvalgų sutinku, nors nepritariu „grynojo architekto“ funkcijų šiandieninio išsitrynimo kritikai. Nūdiena koreguoja profesiją ir smarkiai. Kad ir kaip nesinori, turime išmokti prisitaikyti…
    Bet autorius taikliai pastebėjo – architektūrą baigę sugeba išlikti architektūros diletantais. Kitaip sunku būtų suprasti tokius straipsnio komentarų teiginius:
    „Dėl projektavimo, brėžiniai yra tik papildoma priemonė, viską galima aprašyti tekstu.“ – nuo kada stato pastatus pagal tekstus?…“ES direktyva 2005/36/EC . tai tik gairės“ – ši direktyva yra privaloma visoms architektūros programoms, kurios nori būti akredituotos ES … „Architekto savokos puolimo ir populistu nereikia bijoti, su jais reikia konkuruoti ir nukonkuruoti.“- visiška nelogika, – kvietimas konkuruoti su populistais reiškia tik viena – tapti populistu (gal autorius kitą žodį turėjo omeny).

  9. 2 Rem: Zmones kurie daro primityvokas logines argumentacijos klaidas mano manymu turi lengva protini atsilikima.

  10. Yra šalių,kur neturintys medicininio išsilavinimo hileriai,operuojantys be skalpelio,konkuruoja su profesionaliais chirurgais. Ar patikėtumėt hileriui savo sveikatą?

  11. Visiskai sutinku, kad populizmas siauteja tik nematau tame nieko stebetino. Architekto savokos puolimo ir populistu nereikia bijoti, su jais reikia konkuruoti ir nukonkuruoti. Profesorius to daryti nenori arba negali, nes vis dar gyvena gudziame sovietmetyje ir tiki architekto arba urbanisto statusu is didziosios raides. Jam turbut sunku suvokti, kad pries koki 100 metu dauguma korifeju net nebuvo elementariu mokslu baige, juk tuo metu ekonomistai tapdavo zymiais urbanistais, klerkai – utopiniais mastytojais, o tapytojai – architektais. Dabar vel gyvename kapitalizme, cia tavo sugebejimai ir konkurencija yra gyvenimo variklis. Jei profesorius toks gudrus, galetu pasivarzyti pasaulineje rinkoje ir parodyti kaip reikia buti dievu Urbanistu be sociologijos, ekonomikos ir politikos seselio, arba kaip kuriamas kokybiskas XXI amziaus metropolis remiantis tik erdviu kompozicijos desniais. Naivus straipsnis.

  12. Profesorius žino tas sąvokas,bet kai kas,matyt,turi sunkumų su teksto suvokimu.

  13. Profesorius, atrodo, kale pro sali rasydamas, kad „dabar labai madingi terminai, kurie daugiau yra bendro pobūdžio deklaracijos, negu mokslinio naratyvo terminologija – ekologiška architektūra, ekologiška urbanistika, žalia urbanistika, subalansuota-darni-tvari architektūra, išmanusis miestas, humaniška aplinka“.
    Tai yra absoliuciai aiskios ir konkrecios savokos. Jeigu jis nezino, kas tai yra arba neranda siu reiskiniu aprasymu, dar nereiskia, kad sie reiskiniai neegzistuoja.
    Mane, prisipazinsiu, nustebino tokia hermetiska ir siaura urbanisto laikysena.

  14. ES direktyva 2005/36/EC . tai tik gairės, tai ne TSRS įstatymas, atsibuskit kada gyvenat.

  15. del duru rankenos, tai ponas A, zinoma, neteisus. tai grynas daikto dizaino objektas. aisku, duru rankena gali suprojektuoti ir architektura baiges asmuo, bet del to jis netaps architektu. butent pastato projektavimas savo daugiaplaniskumu ir skiriasi nuo daikto projektavimo. nereikia velti savoku del mistines detales sureiksminimo.

  16. Negi taip sunku perskaityti žemiau esantį pirmąjį profesoriaus straipsnį ir tik po to aiškinti,kaip yra pasaulyje ar konkrečiai,Europoje:
    „….architektas yra tas, kas baigė universitetines architektūros studijas pagal pagrindinių (bakalauro) studijų programą „Architektūra“ menų srityje, architektūros kryptyje3, prisilaikant ES direktyvos 2005/36/EC4, pagal kurią labai aiškiai apibrėžti reikalavimai architekto profesinei kvalifikacijai….“

  17. Ten nevadins, aš kalbu ne apie „vadinimą“ o apie sampratą.

  18. Kam į МАРХИ, gal geriau į Prancūziją ar Olandiją?

  19. Pasaulyje architektūros sąvoka jau seniai išplauta pasiskaitykit A. Betsky.Jei norit , kad vadintų architektu važiuokit į rusiją MARXI.

  20. „A“ komentaras,manau, demonstruoja,kad profesorius visiškai teisus.

  21. !!!

  22. A.Rappaportas tai rusų architektų mokyklos problemos, lietuvos mokyklai visai netinka.Dėl projektavimo, brėžiniai yra tik papildoma priemonė, viską galima aprašyti tekstu. Atestuoti galima (mano manymu) ir tą architektą kuris aukšto lygio sukūrė durų rankeną( ne objekto dydis lemia), o dėl atestacijos galiojimo prie ko čia tie penki metai, reiktų gal atiminėt( pvz. kvalifikacija sumažėjo).

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Erasmus+

GATVĖS MENO INICIATYVA ŠIAULIUOSE: M.Kopernikas skatina mokytis ir tobulėti

2023 rugpjūčio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Vieno iš centrinėje Šiaulių miesto dalyje esančių namų siena nuo šiol vaizduoja mokslininką, atradėją Mikalojų Koperniką. „Erasmus+“ SIENA: pamatyk galimybę“ pavadintas kūrinys – dar viena

Vaidas Petrulis

APDOVANOJO ARCHITEKTŪROLOGĄ: Dr. V.Petruliui paskirta Kauno mokslo premija

2022 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miestas kasmet skiria mokslo premijas už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius pasiekimus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, novatorišką mokslinę idėją ir jos įgyvendinimą

Baltijos jūra

VAKARŲ LIETUVA VIENIJASI: Ugdys ir plėtos jūrinę tapatybę

2021 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Vakarų Lietuvos regionas pirmą kartą parengė vieningą planą, kaip skatins švietimo ir mokslo plėtrą iki 2030-ųjų. Atskiras dėmesys jame skiriamas ir jūrinės kultūros plėtojimui bei

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

ISTORINIS ĮVYKIS: VDA ir KTU kartu ugdys architektūros daktarus

2021 lapkričio 34 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos mokslo taryba suteikė Vilniaus dailės akademijai (VDA) teisę vykdyti jungtinę architektūros krypties meno doktorantūrą kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU). Doktorantūros studijos architektūros kryptyje

Menininkai kaip mokslininkai

PRO MOKSLININKŲ AKINIUS: Žinomų Lietuvos menininkų pamokos moksleiviams

2020 gruodžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Žinomi Lietuvos menininkai bei jų duetai moksleiviams ir mokytojams iki metų pabaigos pristatys 10 video pamokų, kurios siūlo į meną žvelgti pro mokslininkų akinius. „Menininkai

VU Chemijos ir geomokslų fakultetas (arch. G.Čaikauskas, S.Klezys, V.Raugala, V.Venckūnienė)

VU PLĖTRA SAULĖTEKYJE: Kuriamas didžiausias STEAM mokslo branduolys

2020 lapkričio 62 KomentaraiPILOTAS.LT

Vyriausybė neseniai patvirtino naujai dviejų Vilniaus universiteto (VU) padalinių infrastruktūrai sukurti skirtas lėšas. Saulėtekyje greta jau veikiančių stipriausių šalies mokslo centrų per trejus metus, planuojama,

koronavirusas

Į PAGALBĄ IŠ NAMŲ: Koronaviruso tyrimams reikia daugiau kompiuterinių raumenų

2020 kovo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Fiziškai prisidėti prie koronaviruso tyrimų galima net ir nerūpestingai tūnant namuose karantino sąlygomis. Ir ne vien liekant namuose ir neplatinant viruso. Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sent

VDU

TRIS UNIVERSITETUS SUJUNGUS: VDU esmingai modernizuoja infrastruktūrą

2019 rugsėjo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universitete šiemet numatyti didelio masto infrastruktūros pokyčiai, susiję su įvykusia trijų universitetų integracija. Bus pradėti Pedagogų rengimo centro, Šiuolaikinių didaktikų centro ir Agroinovacijų

G.Pompidou meno centras

ŠIUOLAIKINĖ ARCHITEKTŪRA: Prof. A.Vyšniūno paskaitos Klaipėdoje ir Šiauliuose

2018 vasario 26Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje ir Šiauliuose pradedamas paskaitų ciklas „Šiuolaikinė architektūra ir urbanistika“. Paskaitas skaitys vilnietis urbanistas prof. Algis Vyšniūnas. Vasario 27 dieną (antradienį) 17 val. Klaipėdos miesto

Dolf Broekhuizen

D.BROEKHUIZENAS: „Lietuvos mokyklos nėra pasirengusios naujiems švietimo iššūkiams“

2018 sausio 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Sausio 19 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje prasideda 22-asis Architektūros fondo architektūrinių pokalbių ciklas, kurio tema „Švietimo architektūra: bendruomenės ir inovacijos“. Šia proga mintimis apie

Berggruen institutas

ŽALIOJI MOKSLO OAZĖ: Šveicarų architektai atsigręžė į vienuolynų architektūrą

2017 rugpjūčio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš 7 metus įkurtas Berggruen institutas naujam mokslo miesteliui projektuoti pasirinko Pritzkerio architektūrinės premijos laureatus šveicarų architektus „Herzog & de Meuron“. Šių ką tik paviešintas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

APIE ARCHITEKTŪROS STUDIJAS: Į VGTU konferenciją pakviestos ir architektūros žvaigždės

2017 sausio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje rengiama mokslinė konferencija „Architektūrinė praktika ir studijos“. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros katedros 95-iui skirtoje konferencijoje pakviesti dalyvauti žinomi architektai Massimiliano Fuksas,

images_straipsniu_foto_4407_cern_mo_160300_e01_xxx

CERN APDOVANOJIMAS://IŠSKIRTINĖ GALIMYBĖ MENININKUI PRISIDĖTI PRIE MOKSLO

Šveicarijoje įsikūręs Europos branduolinių tyrimų centras, atrodo, ne ta vieta, kurioje tikėtumeisi sutikti menininkų. Tačiau prieš 5 metus, įsteigus tarptautinį apdovanojimą COLLIDE, situacija šiek tiek

images_phocagallery_2800_VGTU_stud_fest_pav_2800_VGTU_stud_fest_tit

VGTU BAKALAURĖS PAGIRTOS STAMBULE:// AKADEMINIS EURAZIJOS FESTIVALIS

Gruodžio pirmosiomis dienomis pasibaigęs III Tarptautinis architektūros, dizaino ir civilinės inžinerijos Eurazijos aukštųjų mokyklų festivalis Stambule nudžiugino mūsų architektūros studentus – visi keturi festivalyje dalyvavę

images_pulsas_foto_2698_dvara_tr_131000_e01_xxx

UŽUTRAKIO DVARAS://MENOTYROS IR MUZIEJINĖS EDUKACIJOS KONFERENCIJA

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir Karaliaus Jono III Rūmų muziejus Vilanove pakvietė į menotyros bei muziejinės edukacijos tarptautinę konferenciją. Dviejų dienų renginys vyks grafų

images_pulsas_foto_2436_atgim_kl_060400_e01_BRA

KLAIPĖDOS ATGIMIMO AIKŠTĖ://PROFESORIAUS VIZIJA IR DISKUSIJA

Klaipėdoje toliau verda diskusijos dėl Atgimimo aikštės ateities. Uostamiesčio savivaldybės rengiamame dar viename šiai temai skirtame renginyje savo vizijas pateiks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros

images_phocagallery_2364_vysniunas_3_tit

HAMLETIŠKAS KLAUSIMAS://ARCHITEKTAS – PROFESIJA AR STATUSAS? [ III ]

Tęsiame VGTU Urbanistikos katedros profesoriaus Algio Vyšniūno straipsnių ciklą, nagrinėjantį vis aštresnę architekto profesinio ir visuomeninio tapatumo problemą. Nors autorius iš esmės nagrinėja architektų rengimo

images_phocagallery_2363_vysniunas_2_tit

HAMLETIŠKAS KLAUSIMAS://ARCHITEKTAS – PROFESIJA AR STATUSAS? [ II ]

Tęsiame VGTU Urbanistikos katedros profesoriaus Algio Vyšniūno straipsnių ciklą, nagrinėjantį vis aštresnę architekto profesinio ir visuomeninio tapatumo problemą. Nors autorius iš esmės nagrinėja architektų rengimo

images_phocagallery_2361_vysniunas_tit

HAMLETIŠKAS KLAUSIMAS://ARCHITEKTAS – PROFESIJA AR STATUSAS? [ I ]

Toks tekstas galėjo pasirodyti prieš 10 metų, nes jau tada buvo matyti, kad architektų rengimas Lietuvoje virsta pelke. Aukštosios mokyklos besimėgaudamos paklausos mitu „prištampavo“ šimtus

images_straipsniu_foto_2151_vgtu_cr_121200_e01_xxx

ARCHITEKTŪROS MOKSLAS://VGTU APGINTOS DAR 2 DISERTACIJOS

Lietuvos architektūros mokslininkų gretas ką tik jas papildė dvi jaunos perspektyvios asmenybės. Architektai ir architektūros teoretikai Arnoldas Gabrėnas ir Linas Krūgelis Lietuvos architektūros tyrinėjimų lauką

images_phocagallery_2040_santa_slen_1210_2040_santa_kn_1210_e02

SLĖNIO PROJEKTAS KAUNE://MOKSLO IR VERSLO CENTRO STATYBŲ MAŠINA ĮSIBĖGĖJO

2012 spalio 164 KomentaraiRasytojas

PILOTAS.LT pernai rašė apie In ir Jang pusiausvyros principu Kauno technologijos universiteto miestelyje suprojektuotą Mokslo, studijų ir verslo centrą (arch. G.Janulytės-Bernotienės kolektyvas). Praėjus metams, šio

images_pulsas_foto_1195_Da Vinci_TIT_KAA

LEONARDO DA VINČI FONDAS KVIEČIA// PRAKTIKA ARCHITEKTŪROS ABSOLVENTAMS

Jau tapo įprasta, kad kasmet į praktiką užsienyje išvyksta vis daugiau Lietuvos aukštųjų mokyklų architektūros absolventų. Būsimiems architektams tai didelė nauda, kaupiant įvairiapusišką patirtį ne

images_pulsas_foto_vilun_vn_110400_www_e01

NAUJAS MOKSLO BRANDUOLYS//VU RENGIA MOKSLŲ CENTRO PROJEKTO KONKURSĄ

Vilniaus universitetas ketina skelbti atvirą Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje projekto architektūros idėjų konkursą. Biochemijos, biofizikos, biologijos, botanikos, ekologijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinė biologijos, neurobiologijos,

images_phocagallery_614_gabry_pozi_1101_gabry_pi_110100_gab_e01V

APIE PRADŽIĄ, ESMĘ IR PROCENTUS//LIETUVOS ARCHITEKTŪROS STILIŲ RAIDA XXI A

3 skaitytojų pageidavimu, PILOTAS.LT redakcija pateikia ištrauką iš spaudai rengiamo folianto „Lietuvos architektūros istorija. VI tomas, I dalis. Šiuolaikinė Lietuvos architektūra”. Autorius – jaunas ir

images_pulsas_foto_adjay_RU_110100_www_e01

RUSAI NORI SILICIO SLĖNIO// SKOLKOVAS STEBINS IR PAŽANGIA ARCHITEKTŪRA

Dar šiemet prie Maskvos rusai planuoja pradėti statyti Skolkovo mokslo miestą – rusišką Silicio slėnį. Šį svarbų projektą aktyviai remia Rusijos valdžia, o kuruoja –