images_phocagallery_4226_karal_poli_1512_4226_tit_karaleviciene

TRUMPAREGIŲ BALETAS://PAVELDO KOMISIJOS VADO KĖDĘ MATUOJASI KARALEVIČIENĖ

[2015.12.21]Mūsų paveldo apsaugos sistema pasižymi aktyvia Tėvynės meile, kilniais ketinimais, atkaklumu ir rikiuotės darna. Tačiau paveldosaugą vis dar kankina ir viena kita sisteminė yda: perteklinis biurokratizmas, selektyvus reiklumas, ribota kompetencija ir nuoširdus susireikšminimas. Šis dorybių ir ydų balansas – labai trapus. Todėl kiekviena nauja persona paveldosaugos štabe lemia ir visos sistemos posūkį aukštyn arba į dugną. Tarkime, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė.

Žinoma, komisija gali pasirodyti kiek dekoratyvus organas – marga mozaika iš istorikų, menotyrininkų ir šiaip visuomenininkų. Tačiau, nors komisija yra toli nuo vykdančiosios paveldosaugos svertų, ji yra prie pat įstatymus leidžiančių galvų. Būtent prie Seimo veikianti Valstybinė kultūros paveldo komisija – yra aukščiausia paveldosaugos politikos instancija. Organas, kuriam privalo paklusti net KPD direktorė D.Varnaitė (jeigu tai įmanoma įsivaizduoti)… Jau nekalbant apie Aplinkos ir Kultūros ministrus.

Taigi, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė – yra tarsi savotiška paveldosaugos prezidentė Lietuvos respublikoje. Aukščiausio lygio postas, kurio mūsų valstybėje neturi nei architektai, nei urbanistai.

SVAIGI MENOTYRININKĖS KARJERA PAVELDOSAUGOJE

Šiandieną arčiausiai kadenciją baigusios komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės kėdės rikiuojasi kaunietė Evelina Karalevičienė.

Praeitą ketvirtadienį jos kandidatūra buvo oficialiai pristatyta Seime. Į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkes pretenduojanti jauna ir veržli paveldosaugininkė tik metus triūsia minėtoje komisijoje, tačiau padarė žaibišką karjerą – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (pirmininkas socialdemokratas Edvardas Žakaris) į komisijos pirmininkes pasiūlė būtent Eveliną.

Pretendentė Seimo nariams taip pristatė savo požiūrį į komisijos pirmininkės pareigas: „Pirmiausia yra tinkamas ir deramas atstovavimas Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui. Komisijos pirmininkas yra kaip reprezentantas, o kita vertus, jis turi užtikrinti sklandų, operatyvų, tiek administracijos, tiek komisijos darbo organizavimą. Visa kita, sprendimai yra visos komisijos narių kompetencija ir visų narių balsai yra lygiaverčiai“.

PRETENDENTĖ VARDAN SOVIETINIO PAVELDO PASIRYŽUSI

Vėliau pretendentė atsakė į Seimo narių klausimus, iš kurių raktiniu reikėtų laikyti klausimą dėl stalinistinio Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų likimo. „Kalbant apie Žaliojo tilto skulptūrų klausimą, atsakyčiau vienareikšmiškai: „taip“, jas reikia saugoti“, – teigė pretendentė. Vėliau E.Karalevičienė plačiau pakomentavo savo didį rūpestį dėl sovietinio paveldo ir tvirtas nuostatas įstatymo raidės sargyboje, iš kurių neatpažinti paragrafinio biurokrato neįmanoma…

Tokių paveldosaugos sistemoje niekada netrūko. Jie visada didžiuodavosi komjaunuolišku uolumu suplakti pelus su grūdais ir talentu paskandinti paragrafinėse upėse bet kokius sveiko proto likučius. Tik dėka jų mūsų paveldosaugos sistema išsipūtė kaip dramblys, kuris porcelianinėje skruzdėlių kasdienybėje nėra nei efektyvus, nei adekvatus, nei pelnęs pasitikėjimą.

Akivaizdu, kad jokiais įstatymais neįmanoma apibrėžti visų gyvenimo praktikos situacijų, būtent todėl tokio rango paveldo kapitonui ir būtina itin aukšta kompetencija, patirtis, profesinė klausa ir sąžinė. Reikalingas įvairiose paveldinėse realijose užgrūdintas autoritetas, o ne aklas paragrafų cituotojas.

Todėl, jeigu pretendentė į Paveldo komisijos pirmininkus nesugeba atskirti pelų nuo grūdų ir vien pagal formalius datos kriterijus rikiuoja ant tos pačios lentynos Stalino okupacinio režimo propagandinius reliktus ir, tarkime, kovotojų prieš tą režimą palikimą, – esu tikras, kad ant paveldosaugos kapitono tiltelio E.Karalevičienei yra smarkiai per anksti.

E.KARALEVIČIENĖS PARAŠAS PAGIMDĖ DAMBĄ SANTAKOJE

Juolab, kad ne tik su profesine E.Karalevičienės kompetencija yra rimtų problemų.

Seimui pateiktoje biografijoje, kurioje stropiai išvardinti net studentiški straipsneliai, pretendentė kažkodėl ima ir “užmiršta” paminėti solidžiausio savo, kaip paveldo ekspertės opuso – YIT “Kausta” Hidrotechninio statinio – apsauginės dambos (Brastos g.24, Kaunas) projekto priešais Kauno pilį ir Nemuno – Neries santaką paveldosauginės ekspertizės.

Būtent ši ekspertizė su E.Karalevičienės parašu atkėlė vartus bjauriausiam retrogradiškam statiniui prie Kauno pilies – 9 metrų aukščio betoninei dambai, suformavusiai dešinįjį Neries krantą pigiausiu, neprofesionaliausiu ir nehumaniškiausiu metodu, kuris, vėl sugražino į apyvartą sovietines betoninių krantinių šmėklas.

Kalbėti apie šio statinio architektūrinę kokybę ar nors minimalią pagarbą istoriniam ir gamtiniam kontekstui šiuo atveju, prasmės nėra absoliučiai.

Kodėl paveldosaugos ekspertė E.Karalevičienė šių fatališkų Dambos projekto trūkumų nematė…?

Kodėl paveldosaugos ekspertė E.Karalevičienė nematė netgi to, kad deda lemtingą Kauno senamiesčiui parašą ant svetimos ekspertizės, parašytos kito eksperto (J.Bučo) ir kitam projektui (“Brastos g.24 urbanistinio komplekso detalusis planas“prieš du metus…?

Ar tikrai su tokiais profesinio regėjimo trūkumais E.Karalevičienei nebus per sunku vairuoti Valstybinės kultūros paveldo komisijos laivą…?

REDAKCIJOS PAPILDYMAS

2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos respublikos Seimas priėmė nutarimą „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ kuriuo, vadovaujantis Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 3 straipsniu ir atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimą, paskyrė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininku šios komisijos narę Eveliną Karalevičienę.

Slapto balsavimo rezultatai: balsavo 77, prieš – 28, susilaikė 4 Seimo nariai (šaltinis: LR Seimas).

Komentarai

  1. nu tos ekspertizes tekstas tai nerealus…beveik galima suprasti, kad kaustos kvartalas isgelbes Kauno senamiesti

  2. Nereik isskirt vieno asmens. Reik keist sistema. O jau kur kur…bet Lietuvos paveldosauga samanom apaugus, gyvatynai ten veshi. Darbuotoju kaitos apskritai nera, visi sulinde giminem, po 20 metu sedi. Darbo efektyvumas – -#.

  3. O seimas ėmė ir patvirtino…

  4. teko su ta veikeja tureti reikalu kauno kvade. nereali vekeja. kol patepimas nesuvaiksciojo projektas ne is vietos.

  5. Taigi… Cheopsas Kaune isdygo… :(… gal kada, kai visuomene/bendruomene labiau subresim, gal tada, issprogdinsim Cheopsa ir suprojektuosim kazka zmogisko, ar ne, Tomai?

  6. Bet užtat kokia skepeta! Įtariu, prie longerie spalviškai priderinta.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Seserų benediktinių klebonija

GRĄŽINO SPALVĄ: Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno klebonija

2023 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune baigta restauruoti Seserų benediktinių vienuolyno komplekso klebonija. Iš Šauklių gatvės geriausiai matomam pastatui sugrąžintos istorinės fasado spalvos bei puošybos elementai. BAŽNYČIA GALĖJO BŪTI PIRMOJI

Kauno medinukas

MEDINUKAMS – IKI 75 PROC.: Kauno Paveldotvarkos programa laukia paraiškų

2023 vasario 3Be komentarųPILOTAS.LT

Kasmetinė Kauno paveldotvarkos programa pradeda naujų paraiškų priėmimą 2023-iesiems. Ypatingas dėmesys žadamas nykstantiems Kauno medinukams. Kaip skelbia Kauno miesto savivaldybė, dalinį miesto finansavimą pretenduoti gali

Šv. Kotrynos bažnyčia

VĖLYVOJO BAROKO TRIUMFAS: Sužibs restauruota Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčia

2023 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S.Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal

Kamariškių dvaro saldainių fabrikas

SALDAINIŲ „KARVUTĖ“ FABRIKAS: Atstatomas vienas Kamariškių dvaro pasididžiavimų

2023 sausio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Zarasų rajone į pabaigą krypsta Kamariškių dvaro saldainių fabriko atstatymo darbai. Restauravimo darbus inicijavusio „Inovatorių slėnio“ atstovai atskleidžia ypatingą šio saldainių fabriko istoriją – būtent

Alfred Marasigan

NELAISVĖS PAVELDAS: Paroda apie Filipinų ežero gyvatę naujoje Vilniaus meno erdvėje

2023 sausio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje duris atveriančioje naujoje erdvėje „InTheCloset: Vilnius“ daroma menininko Alfredo Marasigano paroda Nelaisvės paveldas“. Parodoje pristatomas tęstinis Taalo jūros gyvatės projektas, skirtas duhol matapang (lot.

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių

Rimvydas Laužikas

UNESCO PRIPAŽINO: R.Laužikas išrinktas į Nematerialaus kultūros paveldo Vertinimo komisiją

2022 gruodžio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik Rabate, Maroko Karalystėje įvyko UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos rinkimai. Nurungęs konkurentus, į šią garbingą komisiją išrinktas ir

Kauno  menininkų namai

TVARUS PAVELDAS: Prasideda „Europos paveldo dienų“ renginiai

2022 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvoje prasideda Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginiai. Tai jau tradicija tapusios ir penkiasdešimtyje Europos valstybių kiekvieną rugsėjį apie 30 milijonų dalyvių į

Antazavės dvaras

ISTORINIAI RŪMAI ATGIMĖ: Antazavės dvaras laukia lankytojų

2022 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Sutvarkyti atgimė ant šiaurinio Zalvės ežero kranto Antazavėje stovintys dvaro rūmai, kadaise priklausę grafams Pliateriams. Architektūriškai ir istoriškai reikšminguose rūmuose organizuojamos parodos, ekskursijos, vyksta kiti

Paveldo objektų žemėlalis

TVARKOMI PAVELDO OBJEKTAI: Svarbiausia informacija – specialiame interaktyviame žemėlapyje

2022 rugpjūčio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerija kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos pristato interaktyvų kultūros paveldo objektų, kurie bus pradėti tvarkyti pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų

Didžvario rūmai

PRAŠO DIDŽDVARIO RŪMŲ: Šiauliai nori įveiklinti Zubovų paveldą

2022 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių savivaldybė neseniai kreipėsi į Vilniaus universitetą prašymu perduoti miestui Aušros alėjoje stovinčius Didždvario rūmus. Garsios didikų Zubovų giminės atstovai, kurių protėviai buvo šių rūmų

Maltos parlamentas

ARCHITEKTŪRINĖ OPERACIJA MALTOJE: Pirštų galiukais UNESCO paveldo kūne

Projektavimas istoriniuose miestuose neretai panašus į sudėtingą chirurginę operaciją, kai reikia moderniu architektūriniu implantu pakeisti sergantį urbanistinį organą, istorijos eigoje nutrupėjusią miesto struktūros dalį ar

Minties Rato 37

NYKSTANTIS MIESTAS: Pelėdų kalno diskusija apie medinę architektūrą ir jos likimą

2022 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto muziejus ant Pelėdų kalno rengia diskusiją-pokalbį apie Kauno ir Vilniaus medinę architektūrą ir jos likimą. Ką renkamės saugoti, o ką naujai interpretuojame, įsileisdami

VDA KF

MENANTIS DIDŽIUOSIUS: VDA fakultetas įsikūrė išskirtiniame istoriniame Kauno kvartale

2022 birželio 231 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas (VDA KF) įsikūrė Laikinosios sostinės senamiesčio kvartale, kuriame manoma būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų. Muitinės gatvėje stūksančiame pastatų komplekse ką

paveldas

STIPRINS APSAUGĄ: Rengiama nauja kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija

2022 birželio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros ministerija, siekdama sustiprinti kultūros paveldo apsaugą ir patobulinti jo teisinį reglamentavimą, pradėjo naujos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos rengimo procesą. NUO BALANDŽIO DIRBA

Okupantų paminklas Merkinėje

KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA: Sovietinės karių kapinės – ne paveldo objektai

2022 birželio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Rusijos karinės agresijos fone Lietuvoje netyla diskusijos dėl sovietmečio paminklų ir karių kapinių. Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) neseniai apsvarstė užsienio šalių karių

Organizatoriai Kauno parodai parinko itin dėkingą vietą – ilgus metus buvusį pamirštą, tačiau šį rudenį it nauja kultūros scena atgimusį kino teatrą „Daina“ (arch. S.Kudokas, inž. A.Breimeris; 1936 m.). ©PILOTAS.LT

PADĖS ATSINAUJINTI: Savivaldybė parems 50 Kauno istorinių pastatų tvarkybą

2022 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Iniciatyvūs Kauno gyventojai su miesto prisidėjimu planuoja atnaujinti 50 pastatų Kauno senamiestyje, centrinėje dalyje, Žaliakalnyje bei atokesnėse vietose. Šiemet dalinis miesto finansavimas – iki 50

Vilniaus senamiestis

VILNIAUS SENAMIESČIO PATIKRA: KPD specialistai aplankys 10 kvartalų

2022 balandžio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius senamiestyje pradeda tikrinimą. Specialistai lankys 10 istorinių kvartalų. Pranešama, kad gegužės – birželio mėnesiais Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus

UNESCO Rusia

UNESCO NUSIKALSTAMAI NERYŽTINGA: Savo sesiją toliau planuoja susitepusioje Rusijoje

2022 kovo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Kovo pradžioje Jungtinių Tautų Švietimo, Mokslo ir Kultūros organizacija (UNESCO) išreiškė viešą susirūpinimą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą bei naikinamo pastarosios paveldo. Tačiau jos tolesnėje

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (arch. E.N.Bučiūtė, 1974 m.). Foto: Norbert

DAUGIAU KULTŪROS VERTYBIŲ: Sąrašą papildė ir Nacionalinis operos ir baleto teatras

2022 vasario 111 KomentarasPILOTAS.LT

Kultūros vertybių registrą pernai papildė nemažai naujų kultūros paveldo objektų. Į Kultūros vertybių registrą įrašyta beveik 700 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, tarp kurių ir laiką pralenkęs architektės

dingusios vertybės

DINGUSIOS KULTŪROS VERTYBĖS: Paskelbtas per 300 objektų sąrašas

2021 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą sudaro daugiau kaip 300 objektų – paveikslai, ikonos, skulptūros, bažnytiniai reikmenys, kryžiai, tekstilės gaminiai, baldai, kitos vertybės. Sąrašą paskelbė

Klimato kaita

EUROPOS ARCHITEKTŲ KONFERENCIJA: Klimato kaita ir pastatytas paveldas [1]

2021 lapkričio 161 KomentarasLinas Tuleikis

Reikia pripažinti, kad pas mus Lietuvoje terminas “klimato krizė” dažniau yra susierzinimo, nei susirūpinimo ženklas. Deja, bet savo požiūriu į klimato krizę mes panašesni į

Re:formatas

AKTUALIOJI DAILĖTYRA: Kovos dėl sovietinio paveldo

2021 spalio 141 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademija atnaujina 2019 metais pradėtą ir didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“. Menotyrininkė dr. Lina

Heritas

PAVELDO ĮKROVIMAS: Tarptautinis kultūros paveldo festivalis „Heritas“

2021 rugsėjo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Rugsėjo 23 – 25 dienomis vyksta tarptautinis kultūros paveldo festivalis „Heritas‘21“. Ketvirtus metus vyksiantis paveldo festivalis vienija specialistus iš visos Lietuvos ir užsienio, valstybės bei