Varpinė

2007 Nr.7(148) Redaktoriaus stulpelis

Vaikystėje mėgdavau žaidimą: ieškoti piešinėliuose 10 skirtumų. Koks nors susiraukęs riteris ropščiasi ant žirgo, o tu kuitiesi po jo ginkluotę, garderobą ar interjero užkaborius, kol galų gale viską nuodugniai išstudijuoji ir tam išsiblaškėliui beveik užsimerkęs gali surankioti

2007 Nr.6(147) Redaktoriaus stulpelis

Saugoti ir konservuoti ar kurti ir statyti? Ką turėtų pasirinkti tauta, neseniai nusimetusi slogią nuostatą: „Neišsišokti, nekeisti, ne(per)sistengti“? Kurti naują kokybę, užpildyti erdvę sraunia saviraiška, atrodo, labiausiai tiktų vėl norinčiai į pasaulio žemėlapius sugrįžti jaunai valstybei. Deja,

2007 Nr.5(146) Redaktoriaus stulpelis

Kiekvieną pavasarį Lietuvos statybų rinka matuojasi temperatūrą „Restoje“, kuri, neturėdama rimtos konkurencijos, yra tapusi lyg ir vienintele apžiūra, „kas yra kas“ statybų daugiakovėje. Nors tų landsberginių „Restų“ atradimo džiaugsmų nebelikę ir visi visus jau seniai pažįsta, dalyvavimas

2007 Nr.4(145) Redaktoriaus stulpelis

Pasilik Lietuvoje, – ragina guvūs kanadiečio ir dano suburti aktyvistai, bandantys padėti jaunimui įžvelgti patrauklių galimybių ir Lietuvoje. Tačiau dezertyruojantys jaunuomenės pulkai abejingi agitatorių entuziazmui. Vis abejingesni ir pačiai Lietuvai. Ne dėl to, kad čia nepakeliamai blogai,

2007 Nr.3(144) Redaktoriaus stulpelis

Žemės aistra žaliuoti kupina tokios raganiškos energijos, kad visokie žmogaus sukurti vienkartinio naudojimo branduoliniai užtaisai greta atrodo it žaislai, it savadarbiai skrabalai špokams gąsdinti. Mes, šiauriečiai, kiekvieną pavasarį turime dusinančią galimybę stebėti, kaip po kiekvienos šiltesnės nakties

2007 Nr.2(143) Redaktoriaus stulpelis

Šį vasarį kaip reta gausu esmingų tautai architektūrinių, patriotinių uždavinių aktualizavimo ir diskusijų. Iš istorijos užkulisių grįžta lygiai prieš 100 metų Jono Basanavičiaus paskelbta idėja Vilniuje, ant Pamėnkalnio, pastatyti Tautos namus. Kartu grįžta ir klausimas – kaip

2007 Nr.1(142) Redaktoriaus stulpelis

Nieko nėra gražiau už rinkimų šviesose besiskleidžiančių asmenybių žavesį. Jautrios ir energingos, jos pasiryžusios aukotis dėl mylimos apygardos – čia ir dabar. Pavydėtinas kūrybingumas apsėda nykius klerkus bei arogantiškus verslo liūtus, staiga pajutusius nenumaldomą potraukį atlikti pareigą