2007 Nr.1(142) Redaktoriaus stulpelis

Nieko nėra gražiau už rinkimų šviesose besiskleidžiančių asmenybių žavesį. Jautrios ir energingos, jos pasiryžusios aukotis dėl mylimos apygardos – čia ir dabar. Pavydėtinas kūrybingumas apsėda nykius klerkus bei arogantiškus verslo liūtus, staiga pajutusius nenumaldomą potraukį atlikti pareigą – pratęsti kadenciją. Net Eurovizijos atrankų „žalieji“ nublanksta prieš sultingas „gyvenimo dizainerių“ fantazijas, kuriomis jie puošia tautą iš žydrųjų ekranų, gausiai iliustruotų puslapių ar visur pasiekiančio interneto.

Šį rinkimų sezoną bus madinga statybos. Tema tinkama bet kokiai aplinkai, bet kuriai vyresnei nei 14 metų auditorijai. Ją patartina derinti su natūraliomis aktualijomis: „pigs–brangs“ bei „ilgalaikė investicija“.

Iš bėdos viešumoje galima pasirodyti ir su vis dar madinga transporto tema. Ją „topuose“ išlaiko nesenstantys aksesuarai: kamščiai, aplinkkeliai, tramvajus. Deja, reikėtų turėti omeny, kad šį sezoną nebe tokia madinga bus dvimiesčio linija. Ja dar šiek tiek galima pasidžiaugti ir padaryti įspūdį nebent auditorijai, kurioje dominuoja moterys, anglai ir kauniečiai.

Beje, moderniausiems, kompleksų nesukaustytiems kauniečiams sezono naujiena – originalaus ir intriguojančio stiliaus prete-a-porte kolekcija „Sėdėjimas Laisvėje“. Jaunas ir daug žadantis dizaineris, iš pašaukimo atliekantis ir miesto mero pareigas, imasi į Kauną iš sostinės perkelti teismus. Ypač Aukščiausiąjį ir Konstitucinį. Anot jo, tai išspręsią daugelį miesto problemų ir net atgaivinsią Laisvės alėją – joje atsiras ir armanių, ir gučių. Nors vis dar pasitaiko skeptiško bambėjimo, jau galima pasidžiaugti ir pirmaisiais naujojo stiliaus rezultatais: Laisvės alėjos teritorijoje statomi dveji teismo rūmai, netoliese – moderni areštinė, neseniai vartus užvėrė jaukus kalėjimas.

Keičiasi Lietuva, gražėja jos rūbas. Iš tyrimų duomenų matyti: tauta geriausiai žino savo dizainerių vardus, pažįsta jų šypsenas. Tik jų rūpesčiu visa, kas gražu, Lietuvoje ir atsitinka.

Rašyti komentarą