Šiandieną Kaunui bus viešai (?!) pristatytas neeilinis projektas: Sveikatingumo, kultūros ir užimtumo kompleksas Perkūno al.5. Nieko negirdėjote…? Neskubėkite kaltinti savęs išsiblaškymu. Apie projekto pristatymą negirdėjo niekas. V.Matijošaičio savivaldybės vieši projektų pristatymai būna dviejų tipų: su pompa arba
Džingilbelizuotos viešosios erdvės šventų Kalėdų išvakarėse jau seniai varo į neviltį kiekvieną, bent šiek tiek turintį širdyje kalėdinės šviesos ir adventiško mąslumo. Tačiau pastaruoju metu į madą atėjo ir kalėdiniai griovimai. Tai ne tik džingilbelinis hardrokas. Tai
Žymios Vilniaus visuomenininkės, Užupio Respublikos kanclerės ir teisingumo ministrės, Rėdos Brandišauskienės paskyrimas Aplinkos viceministre – vienas įspūdingesnių žingsnių nacionalinėje politikoje pastaruoju metu. Gali būti, kad trečiadienį Lietuvai pasiųstas aiškus signalas – jog plėtristinė arogancija ir nihilizmas nuo
Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais, verčia manyti, kad Vilnius esmingai keičia urbanistinį kursą, rinkdamasis liberaliau cirkuliuojančio kapitalo
Artimieji pranešė, kad po ilgos kovos su klastinga liga, Kaune mirė vienas ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos architektų – Algimantas Kančas – spalvinga, aktyvi ir aistringa asmenybė, kuriai abejingų nebuvo.
Neatlikus plačios analizės ir ekonominių skaičiavimų, A klasės reikalavimas pastatams iš gerovę didinančios priemonės gali tapti gerovę griaunančia priemone. A klasė jokiu būdu neturėtų tapti savitiksliu, sako Raimondas Kuodis, makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas.
Pasiūlymas Nacionalinį Mokslo ir inovacijų centrą statyti nuobodžiaujančioje vidury Kauno Nemuno saloje – viena perspektyviausių idėjų, kada nors gimusių Kauno valdžios galvose. Tačiau tuščiose galvose stebuklų nebūna. Fundamentalią tiesą ką tik patvirtino ir savivaldybininkų prasukto “Mokslo salos”
Bedarbystė, naujas Darbo kodeksas, galvosūkiai, kaip įsidarbinti, kaip surašyti motyvacinį laišką arba kaip surasti tinkamą darbuotoją – kasdienybė, kurios neįmanoma išvengti. Prancūzų režisieriaus Vincent Thomasset spektaklis „Nemotyvaciniai laiškai“ – apie spalvingus darbdavio ir darbo ieškančiojo santykius –
Birželį paskelbtas “Mokslo salos” tarptautinis architektūros idėjų konkursas šiandieną prasidėjo masyviu startu – finišo liniją Kauno architektų namuose kirto net 146 projektai. Labai panašu, kad tai maštabiškiausias architektų konkursas Lietuvos istorijoje.
SPYNDI – yra išmanusis baldas, kuriam kol kas sunkoka rasti buitinį pavadinimą. Esame akivaizdaus išradimo liudininkai – kai išvaizda, konstrukcija ir funkcionalumas suvokiami iš pirmo žvilgsnio. Kai stebina tamprus bioniškos minties, tektoniškos struktūros ir tarsi savaiminės formos
Tarptautinę Architektų dieną skelbiami Nacionaliniai Architektūros Titulai – nepriklausomas, nekomercinis architektūros cecho kūrybinės veiklos įsivertinimas. Portalo PILOTAS.LT redakcija su konsultantų pagalba sudarė svarbiausių Lietuvos architektūrinių įvykių ir asmenybių subjektyvų sąrašą.
Nebūna taip, kad nebūtų pirmo karto. Liepos 1-oji 1995-aisiais atsitiko Lietuvoje pirmą kartą kaip Tarptautinė architektų diena ir nebesitraukia iš viešo gyvenimo, po truputį tapdama tradicija. Be to, lygiai prieš 20 metų pirmajame lietuviškame architektūros žurnale „Arkitektas“
Karščio anomalija, sekmadienio vakarą pratrūkusi škvalais, žaibais ir perkūnijomis, atrodo, nepraėjo be pėdsako. Orai keičiasi ne tik danguje. Vangią pirmadienio tylą išsprogdino du laiškai: Kaune paskelbtas atviras tarptautinis architektūros konkursas “Mokslo sala”.
Ką tik pasibaigusi meno mugė „ArtVilnius‘16“, atrodo, visus skeptikus pribaigė – septintas kartas įtvirtino pirmosios Baltijos šalyse tarptautinės meno mugės gravitacijos jėgą ir mastelį. Be to, didžiai malonia „ArtVilnius“ staigmena šiemet tapo – geriausios galerijos titulo skyrimas
Latvijos Modernaus meno fondo muziejaus konkursą Rygoje ką tik laimėjo Adjaye architektų biuras iš Londono su latviškais partneriais, architektų biuru AB3D. Kaip skelbėme anksčiau, viename solidžiausių architektūrinių renginių per visą Baltijos šalių architektūros istoriją rungėsi 7 kviestinės
Architektūroje nieko nėra amžino, išskyrus erdvės atmosferą ir vietos dvasią. Smetoninis Žaliakalnio medinukas Minties rate Nr.37 seniai žvelgia į Kauną su paskutine viltimi. Nes buldozerinės treniruotės kieme vis labiau kvepia artėjančiu antspaudu. Todėl šiandieną lygiai 13:00, medinio
Dievai žino, kiek mūsų architektūrinis gyvenimas būtų voliojęsis tarp dviejų kraštutinumų – neadekvataus gyrimosi “laiką lenkiančiais” stiklainiais ir mazochistinės saviplakos, bučiuojant šlepetes kiekvienam libeskindui – jeigu ne objektyvus signalas iš šalies. Šįkart – iš Rygos. Latvija vakar
Tiems, kam atrodo, jog tai, kas vyksta Vilniaus Dešiniajame krante, yra lemtingas architektūrinis epizodas, kai į senamadiškų vietos architektų bandomą apsaugoti savo rinką nuo gaivių modernybės gūsių iš Vakarų, įsiveržia laisvas nuo postsovietinių kompleksų architektūrinis pranašas su
Kauno architektūriniai konkursai jau senokai tapę anekdotiniu reiškiniu, gaminančiu niekam nereikalingą produkciją, pagal atsainiai sukaltas taisykles, kurių, dažniausiai, nepaiso nei dalyviai, nei vertintojai. Ilgainiui provincialios loterijos dvasia, metų metais nepakeičiama žiuri pirmininkė bei viešųjų pirkimų marazmas redukavo
Norėjote architektūrinio konkurso? Konkursą gavote. Norėjote aukštos prabos architektūros erogeniniame Vilniaus taškelyje? Gavote: pagal CV, laureato praba itin aukšta. Norėjote darnos, harmonijos ir pagarbos Dešiniojo kranto urbanistinei kalvai? Kokiai kalvai…? Kai žaidžia globalūs didmeistriai, kiekvienas kontekstas jiems
Praeitą penktadienį į Lietuvos architektų sąjungos ataskaitinę-nerinkiminę konferenciją LAS nariai rinkosi vangokai. Liudininkų teigimu, jeigu LAS pirmininkas Marius Šaliamoras būtų nusileidęs iš savo kabineto pas susirinkusius, konferencijos narių skaičius iš karto būtų šoktelėjęs 10 nuošimčių…
Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu, kad tai pirmas kartas, kai postmoderniai architektūrai suteikta nedrąsi viltis būti įskaitytai
Skulptoriaus Kęstučio Lanausko kantrybė baigėsi. Daugiau nei 10 metų klausęs Kauno savivaldybininkų pažadų "susimokėti", skulptorius nutarė išsivežti savo autorinį darbą "Laivelis" iš Laisvės alėjos. Granitinė K.Lanausko skulptūra paliko Kauno centrinę viešąją erdvę įkandin S.Žirgulio, V.Naručio, M.Jurėno ir
K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio ūkio laimėjimus nepriklausomybės metais. Sovietmečio architektūra tokiais atvejais in corpore nurašoma istorinių
“Kai pasistatysime Kaune tarptautinio lygio stadioną, atsiras ir futbolas. Atvažiuos po 10.000 užsieniečių į varžybas. Gyvens, leis laiką Kaune, paliks čia savo pinigus. Visi uždirbs,“– sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, pristatydamas grandiozinio Ąžuolyno Sporto komplekso išplėtimo projekto
Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija prasideda galvose, tačiau ji geriausiai matyti emigracijoje ir architektūroje…
Dėl platų atgarsį visuomenėje sukėlusio Audrio Karaliaus straipsnio „Trumparegių baletas: Paveldo komisijos vado kėdę matuojasi Karalevičienė“ po dviejų mėnesių buvo iškelta baudžiamoji byla pagal baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį. Kovo 8-tąją Kauno Apylinkės teisme įvykusiame teismo
Didelio dėmesio architektūrai Aplinkos ministerija niekada nerodė. Išskyrus tuos retus proginius atvejus, kai prireikdavo kažkaip vizualizuoti „nuveiktus darbus“, „europinį kursą“ ir „nuolatinį rūpestį“. Todėl naujas Aplinkos ministerijos jutūbinis projektas neturėtų palikti abejingų ir nusisukusių. Kad ir dėl
Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame triūse, iš istorijos skeveldrų rekonstruojant lietuvį, lietuvišką kultūrą ir Lietuvą…
Garsiai ir džiaugsmingai apskelbtas sprendimas Kaune, Nemuno saloje statyti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą kuriam laikui dingo iš viešos erdvės. Populistiškai žadėjusi analogų Lietuvoje neturintį objektą pastatyti kosminiu greičiu, Kauno savivaldybė pritilo.
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001