Garsiai ir džiaugsmingai apskelbtas sprendimas Kaune, Nemuno saloje statyti Mokslo ir technologijų populiarinimo centrą kuriam laikui dingo iš viešos erdvės. Populistiškai žadėjusi analogų Lietuvoje neturintį objektą pastatyti kosminiu greičiu, Kauno savivaldybė pritilo.
Nors Nemuno saloje toks objektas, kaip Mokslo ir technologijų muziejus, nebuvo numatytas ir miestas neturi tam parengęs jokių urbanistinių projektų bei analizių, skelbta, jog architektūrinis konkursas bus „prasuktas“ per pusmetį, o per sekantį pusmetį bus parengtas ir techninis projektas. Lankytojus vicemeras P.Mačiulis „Mokslo saloje“ žadėjo priimti jau 2018-taisiais.
Į kritiką, kad tokio pobūdžio objektai civilizuotame pasaulyje nėra forsuojami šitaip beatodairiškai ir paprastai gimsta po tarptautinio architektūrinio konkurso, ypač turint omenyje unikalią Nemuno salą, reaguojama nebuvo.
Tačiau karštieji Kauno savivaldybės „statybininkai“, atrodo, po truputį leidžiasi ant žemės. Portalas PILOTAS.LT turi duomenų, kad prasidėjo atsargios konsultacijos dėl tarptautinio architektūrinio konkurso Mokslo ir technologijų centrui organizavimo, biudžeto ir terminų. Apie tai euforiškame Kauno miesto biudžeto pristatyme praeitą penktadienį užsiminė ir vicemeras P.Mačiulis, taręs, jog „norima skelbti tarptautinį konkursą, todėl reikia labiau pasigilinti, nes miestas tokios patirties nelabai turi“.
Pastarieji žodžiai Mokslo ir technologijų centro reikale, atrodo, yra nuoširdžiausi, nes jaunasis vicemeras čia pat pridūrė, jog… statybos prasidės dar šiais metais.
NeturiuKąVeikt
( 2016-02-25 )
visa esmė pelkėje.
Užpelkis
( 2016-02-24 )
Aš savo nuomonės nekeičiu ir sąrašą pamatęs: ir be konkurso Kauno architektai pajėgūs suprojektuoti kokybiškos architektūros pastatą. Kam tas rankų grąžimas, tos mirštančių gulbių scenos ? Ar Kauno autobusų stočiai buvo konkursas ? O statinys bus gražus, kokybiškas. O prisiminkime Vilniaus Komprojekto 1988 m. projektą (G. Alekna, L. Vaitys). Postmodernistinė pabaisa buvo pagimdyta, girto tarybinio inteligento kliedesiai. Ačiū Dievui, kad nespėjo pastatyti. Juk šiuolaikinė architektūra turi labai aiškius kodus, kuriuos kai kurie mūsų architektai yra gerai įvaldę. Tegul jie ir projektuoja. Stebuklų nebus, bet juk jų ir nereikia. Betonas, termiškai apdorotas maumedis, rūdijantis plienas (čia būtinai, be jo negalima), pieštuko formos lauko šviestuvai (juos matome ir prie KTU fakulteto Baršausko g. ir prie Karaliaus Mindaugo apartamentų Prietilčio g. Tiesa, dar nepradėjus kaip reikiant funkcionuoti pastatams vienas jau pasviręs nuo smūgio, kitas guli sudaužytas į šipulius – matyt chebra picų „paėdė“ ir sėdę į bmw’uką atbuli nukalė Kančo suprojektuotą „architektūrinę detalę“. Tai tik parodo, kad mūsų architektams pritrūksta valstietiškos nuovokos – reikėjo girnapusėmis apdėti tuos šviestuvus, o tai greitai visi bus išvartyti). Dar kartą noriu pasakyti, kad nereikia delsti, o čiupti jauti už ragų ir įsisavinti euroelektroninius pinigus. Konkursas čia ne esminis dalykas.
to to Užpelkis
( 2016-02-24 )
Jei gerai pamenu,Kauno Jėzuitų gimnazijos išplėtimo konkursą laimėjo vieni architektai,o projektavo kiti… Kaune,Donelaičio ir Maironio g. kampe priešais Lietuvos banką irgi buvo konkursas ,bet konkurso nugalėtojai toje vietoje ,berods, nebeprojektuoja.
to Užpelkis
( 2016-02-24 )
Su jumis sutikti galima tik dėl Rotušės aikštės konkurso vertinimu. Taip, konkursas buvo parengtas prastai, o vertinimas iš viso buvo niekingas. Ypač turint omeny, kad Natkevičius dirbo komisijoje, o jo biuro darbuotojas tapo laimėtoju. Ačiū KAUET ir Kupčinskui.
to LT
( 2016-02-24 )
nu negalima sitaip maksimalistiskai uzsipulti. kauno savivaldybes klerkai taigi numirs is siaubo vien sita sarasa perskaite.
LT
( 2016-02-23 )
Reikia butinai surengti konkursa tarptautini, cia negalima rizikuoti, kad nebus pasiektas geriausias imanomas varantas.
Konkursa skelbti:
http://www.bustler.net/index.php/competitions/
http://archinect.com/competitions
http://www.deathbyarchitecture.com
http://ac-ca.org
http://www.dexigner.com/design-competitions
http://www.thearchitectureroom.com
http://www.archtriumph.com
http://www.designcompetition.com
http://www.architecture.com/UseAnArchitect/FindAnArchitect/Competitions/LiveCompetitions/LiveCompetitions.aspx
http://www.archdaily.com/category/competitions/
http://www.architecturelover.com/category/architectural-competitions/
http://www.competitions.org/
http://europaconcorsi.com/competitions
Taip pat galima atskirai kontaktuoti su valstybiu architektu aociacijomis, kad jie paplatintu ir taip pasiektu zinia kuo daugiau dalyviu potencialiu.
Užpelkis
( 2016-02-23 )
Statybos tempus diktuoja gaunami euroelektroniniai pinigai. Arba tu juos įsisavini, arba jų negauni. Vakarų civilizacija šiandien laikosi ant paskolu ir taip vadinamos „paramos“. Pati Lietuvos ekonomika sugeneruoja vos tiek kad užtenka tik sąnaudoms – atlyginimams, pensijoms, pastatų apšildymui ir pnš. Investicijoms praktiškai nieko nelieka. Todėl ir laukiame, kiek gausime „iš Europos“. O gaunama tam tikru laiku ir iki tam tikro laiko pinigus reikia įsisavinti. „Čia ne vieta derėtis“ – kaip sakė Kisa Vorobjaninovas. Viešujų pirkimu procedūra čia bus privaloma, bet konkursas… Nežinau. Mano niomone, ir su konkursu, ir be konkurso rezultatas bus tas pats. Juk Žalgirio arena buvo be konkurso, o Rotušės a. rekonstravimui buvo konkursas. Ir jo rezultatas buvo baisesnis už atominį karą – tašytus akmenys išmest ir viską iškloti juodu granitu. Kaip nesidžiaugsi tokiu atveju, kad miestas neturi pinigu visiems projektams įgyvendinti…