PIRMAS KARTAS://TARPTAUTINIS „MOKSLO SALOS“ KONKURSAS TAPS RIMTU IŠBANDYMU

Karščio anomalija, sekmadienio vakarą pratrūkusi škvalais, žaibais ir perkūnijomis, atrodo, nepraėjo be pėdsako. Orai keičiasi ne tik danguje. Vangią pirmadienio tylą išsprogdino du laiškai: Kaune paskelbtas atviras tarptautinis architektūros konkursas “Mokslo sala”.

Tiek Viešųjų pirkimų portalas CVP IS, abejingai pranešęs šią neeilinę Lietuvai architektūrinę žinią, tiek konkurso konsultantai MRC, paskleidę pionierišką naujieną globaliam architektūros pasauliui išsklaidė išankstines abejones – Kaunas lipa ant tarptautinės architektūrinės scenos.

Pirmą kartą po II Pasaulinio karo Lietuvoje turėsime tikrą tarptautinį architektūros konkursą!

Ar yra pagrindo ankstyvai euforijai? Taip, tikrai.

VERTINIMO KOMISIJA KAIP IŠ ŽURNALO

Žinoma, viščiukus skaičiuosime rudenį (rugsėjį), tačiau jau dabar aišku, kad miestui užteko ryžto ir supratimo, kad populistinėmis kalbomis provincialumo Kaune neišvėdinsi.

Lietuvos nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ konkursas – naujas, platus ir kitoks. Suręstas pagal vakarietišką konkurso sampratą ir vertinimo kriterijus, su tarptautiška informacine sklaida, konkursas teikia pagrįstų vilčių, kad projektų bus daug ir aukštesnės architektūrinės kokybės.

Vien peržvelgus vertinimo komisiją apima lengvas drebuliukas – žiuri pirminko pozicijoje nėra bene 8 metus Kauno savivaldybės architektūros konkursuose monumentaliai nepakeičiamos J.Merkevičienės, Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos KAUET direktorės.

Be to, nors konkursą ir šįkart oficialiai paskelbė KAUET‘as, tačiau, matyt, tai grynai formali procedūra, paranki Kauno savivaldybei, nes visur žiba MRC „kopyraitai“. Taigi, projektų vertinimo procesui vadovaus pats Malcolm Reading’as (MRC vadovas). Be jo 9 narių vertinimo komisijoje matome dar 4 užsieniečius: Jim Eyre (Wilkinson Eyre Architects įkūrėjas ir direktorius; Londonas), Rainer Mahlamaki (Lahdelma & Mahlamäki Architects įkūrėjas; Helsinkis), Robin Hoyle (Glasgo mokslo centro mokslo direktorius; Glazgas), Christos Passas (Zaha Hadid Architects direktoriaus pavaduotojas; Londonas).

Lietuvišką žiuri sparną sudaro 4 ekspertai: Audrius Ambrasas (architektas, studijos vadovas), Jonas Audėjaitis (Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas, Kauno miesto tarybos narys), Svetlana Kauzonienė (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo viceministrė) ir, žinoma, Rolandas Maskoliūnas (Lietuvos mokslų akademijos vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene), didis mokslo centrų entuziastas ir žinovas.

KONKURSO SĄLYGOS DVELKIA NEPARUOŠTAIS NAMŲ DARBAIS

Tikėtina, jog tokios sudėties vertinimo komisija kvalifikuotai ir objektyviai susidoros su “Mokslo salos” pastato architektūriniais klausimais. Daugiau nerimo kyla dėl urbanistinių pareigų konkurso dalyviams ir komisijos galimybių objektyviai įvertinti urbanistinius sprendinius be plataus Kauno centrinės dalies urbanistinio bagažo.

Manyčiau, kad uždavinys konkurso dalyviams “numatyti maršrutus per salą iki galimo naujo tilto į planuojamus Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmus Aleksote, Pietiniame Nemuno upės krante” yra neadekvatus, loterinis ir kvepia neparuoštais Kauno savivaldybės namų darbais.

Toliau dar gražiau – konkurso dalyvių prašoma “paruošti ne tik Mokslo ir inovacijų centro koncepciją, tačiau ir pateikti urbanistinius sprendinius visai (!!!) 33 hektarų ploto Nemuno salos teritorijai”.

Kad nepristigtų “monotonijos” (Kauno ex-mero terminas), konkurso dalyviams išrašoma rekomendacija: “atkreipti dėmesį, kad Mokslo ir inovacijų centras bus paskutinis pastatas Nemuno saloje, tad visa likusi salos dalis bus rekreacinė zona, skirta Kauno gyventojų poreikiams”…

Šioje vietoje jau norisi atsiprašyti konkurso dalyvių. Kauniečių, beje, irgi. Matyt, neseni valdžios pažadai ir pradėti projektavimo darbai, siekiant įrengti saloje mažųjų laivų uostą (su infrastruktūra, statiniais) ir sporto aikštynus (su infrastruktūra, statiniais) bus pridžiūvdę savivaldybės stalčiuose. Arba tylomis denonsuoti, kaip, beje, įprasta Kaune.

Urbanistinėje konkurso sąlygų dalyje apskritai gausu painiavos, prieštaros ir miesto pozicijos neturėjimo. Manau, kad bet kurį racionalų architektą turėtų nuversti nuo kėdės kad ir urbanistinis teiginys, jog: “inžinerinių tinklų infrastruktūra yra išvystyta tik Rytinėje salos dalyje (prie Arenos) ir konkurso dalyviai turėtų į tai atsižvelgti parinkdami vietą savo projektui, tačiau tai neturi būti pagrindinė vietos pasirinkimo priežastis”. Arba konkurso sąlygų nuostata, jog “Mokslo ir inovacijų centras gali būti statomas bet kurioje Nemuno salos vietoje, į projektavimo teritoriją taip pat galima įtraukti ir upę”.

Kaip šiuos kalambūrus traktuos ir derins tarpusavyje vertinimo komisija, su kriterijumi K5 (tinkamumas įgyvendinti) rankose, prognozuoti nesiimu…

VISOS VILTYS – Į KOMISIJOS KOMPETENCIJĄ

Beje, įdomus dar vienas, jau beveik firminis Kauno lozungas:  “Mokslo ir inovacijų centrui nereikia numatyti stovėjimo aikštelės” (!).

Drąsu ir inovatyvu. Žinoma, turintiems lakią vaizduotę, plūstančių dviračiais arba slidėmis (priklausomai nuo sezono) lankytojų minios sukurtų didingą reginį, tačiau kaunietiška patirtis kukli ir pragmatiška – “Mokslo salai” prognozuojamų 300.000 metinių lankytojų transportas paprasčiausiai grūsis į svetimas aikšteles ir kiemus, o Kauno savivaldybė eilinį kartą visiems pasiūlys pakentėti „dėl Kauno“.

Nesunku nutuokti, kad būtent šių urbanistinių pasakėčių į konkurso sąlygas ir priperėjo pati Kauno savivaldybė, už ką konkurso dalyviai turės atidirbti beprasmių darbų loterijoje, o projekto realizavimo stadijoje išdyks virtinė labai pragmatiškų “nenumatytų darbų”.

Kaip tokioje abrakadabroje elgsis tarptautinė vertinimo komisija..?

Aišku kol kas tiek, kad teisėjauti lengva nebus. Rezultatai gali būti kontraversiški. Tačiau šį kartą komisijos sudėtis leidžia tikėtis bendro vardiklio sveiko proto pagrindu. Konkursą bus sėkmingas, jei finalą nulems paties “Mokslo salos” pastato architektūriniai sprendiniai ir originalios urbanistinės kompozicijos ansambliškumas kontekste,- palikus parkų, tiltų ir inžinerinės infrastruktūros klausimus išsispręsti pačiai Kauno savivaldybei.

Beje, koncepcinėje konkurso sąlygų dalyje šviesos kiek daugiau, nors vandeningos lyrikos netrūksta ir čia.

Teigiama, jog “naujojo pastato architektūra turėtų būti tvarumo pavyzdžiu”, “originalios ir išsiskiriančios architektūrinės kompozicijos, kuri galėtų tapti salos simboliu”. Nurodoma, kad NMIC pastatas turėtų “įsikomponuoti į salą ir jos kraštovaizdį, subtiliai praturtinant salos panoramą” ir “šioje strateginėje miesto vietoje natūraliai įsilieti į Kauno urbanistinį kontekstą”. Objektas, be to, turėtų “harmoningai derėti su jau esančia arena bei kompoziciškai susisieti su Naujamiesčio bei Aleksoto rajonais” ir, aišku, “tapti miesto tapatybės dalimi ir taip pagerinti Kauno įvaizdį”.

VERTINIMO KRITERIJAI ŽADA NUOTYKIŲ

Konkurso sąlygos numato penkis projektų vertinimo kriterijus, iš kurių pirmieji aiškūs ir praktiški, o du paskutinieji gana subjektyvūs ir “guminiai”. (Beje, šioje vietoje tenka atsiprašyti už Konkurso sąlygų kalbą dėl akivaizdžios rišlumo stokos.)

K1 – “Miestovaizdis” (lyginamasis kriterijaus svoris – 20%). Projekto dermė su vietos urbanistinėmis, architektūrinėmis bei kraštovaizdžio vertėmis: pavyzdžiui respektuoja upės vizualinę zoną, salos žaliąjį karkasą ir architektūrinės aplinkos stilistinius savitumus.

K2 – “Architektūra” (lyginamasis kriterijaus svoris – 30%). Pastato eksterjero ir interjero kompozicinės visumos kokybė. Ji turi atspindėti šiuolaikinės architektūros tendencijas, išreikšti funkcinę mokslo centro koncepciją inovatyviu būdu.

K3 – “Formos atitikimas funkcijai” (lyginamasis kriterijaus svoris – 20%). Projekto tinkamumas mokslo populiarinimo veikloms vykdyti.

K4 – “Tvarumas” (lyginamasis kriterijaus svoris – 15%). Tvarumo principų laikymasis projekte, konstrukcijoje ir eksploatacijoje, įskaitant pastato sąnaudas socialiniu, aplinkosauginiu ir finansiniu požiūriu visos jo tarnavimo trukmės metu.

K5 – “Tinkamumas įgyvendinti” (lyginamasis kriterijaus svoris – 15%). Vertinama kaip projektas pritaikytas prie Kauno klimatinių sąlygų ir suderinamas su specifinėmis statybos vietos sąlygomis bei įgyvendinamas, laikantis nustatytos išlaidų struktūros, įskaitant jų dydį, siūlomų medžiagų ir struktūrinių (konstruktyvinių?) sprendimų specifikacijos planą.

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SEKLUMOS

Beje, oficiali “Mokslo salos” konkurso kalba – anglų. Projektus pateikti reikės ir skaitmeninėje formoje ir fiziniu pavidalu (6 planšetai A1). Anot konkurso sekretorės S.Surblienės, dalyviams rekomenduojama registruotis du kartus. CVP IS sistemoje ir konkurso konsultantų MRC tinklapyje. Pateikti kvalifikacijos atitikties deklaracijas reikės tik trims finalininkams.

Premijos (3 po 15.000 eurų) laukia taip pat tik trijų finalininkų. Tai liūdina, nes didelis tarptautinių dalyvių skaičius gali pateikti bent kelioliką įdomių projektų, kurie, deja, liks nei atžymėti, nei jų autorystė bus paskelbta.

Konkurso sąlygose daug kur žmėžuoja rykliškas Viešųjų pirkimų įstatymo šešėlis, bet ypač jis graso pokonkursiniame epizode. Kaip visada perkančiajai organizacijai paliekamos „atrištos rankos“ elgtis savo nuožiūra. Sąlygų nuostata, jog „po atviro projekto konkurso Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 3 dalies nuostatomis, projektavimo paslaugas turi teisę (bet neįsipareigoja) (!!!) pirkti iš Komisijos išrinktų konkurso I – III vietų laimėtojų neskelbiamų derybų būdu,“ – leidžia traktuoti vertinimo komisijos darbą tik kaip rekomendaciją… Belieka tik viltis, kad taip neatsitiks ir laimės ne įstatymo „raidė“, o padorumas.

DEGANTIS NMIC PROJEKTO GRAFIKAS

NMIC projekto grafikas, kaip žinia, įtemptas. Ypač – pokonkursinė dalis. Galutinis užklausų pateikimo terminas – rugsėjo 6 d. Projektų pateikimo terminas – 2016, rugsėjo 14 diena, 14.00 (VšĮ “Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba”, Vilniaus g.22, Kaunas). Projektų vertinimo posėdis – rugsėjo 28-29 d. Laimėtojo paskelbimas numatomas lapkritį. Statybas žadama pradėti 2017-ųjų II-ą ketvirtį, o atidaryti NMIC – 2018-ųjų II-ą ketvirtį. 13.000 kvadratų projektui pažadėta skirti 25 milijonus eurų.

Visgi, nepaisant prieštaringų ir skylėtų “Mokslo salos” konkurso sąlygų, norisi stiprinti viltį, kad pirmas tarptautinis architektūrinis konkursas Lietuvoje nepadarys gėdos prieš pasaulį ir jį laimės, anot Sąlygų, 10 balų vertas“išskirtinis projektas, viršijantis lūkesčius, kai architektūriniai sprendiniai lemia išskirtinį rezultatą, kuris atitinka visus keliamus reikalavimus ir kai kuriose srityse viršija kokybinius ir meninius lūkesčius”…