NAUJAS LIETUVOS MOKSLO ETAPAS://DU AMBICINGI MOKSLO CENTRAI VILNIUJE

Lietuvoje turime esminį įvykį: Saulėtekio slėnyje Vilniaus studentų miestelyje vakar atidaryti du nauji mokslo centrai. Ekspertai tvirtina – Jungtinio gyvybės mokslų centro ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro atidarymu prasidėjo naujas etapas Lietuvos mokslo istorijoje. Vilniaus universiteto surengtoje mokslo pažangos židinių atidarymo šventėje dalyvavo aukščiausi šalies vadovai, įtakingų Europos institucijų, politikos, verslo ir mokslo atstovai.

V.BŪDIENĖ: TAI KONKRETUS ŽINGSNIS INOVACIJŲ ŠALIES LINK

„Lietuvos mokslui po daugelio metų malimosi vietoje, infrastruktūros "nuovargio" ir mokslinės įrangos nusidėvėjimo labai reikėjo naujos energijos, postūmio ir šiuolaikinės infrastruktūros. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų daugelyje pasaulio šalių randasi vis daugiau. Slėnių sėkmė kyla iš sinergijos ir klasterizacijos“- portalui PILOTAS.LT teigė Virginija Būdienė, prezidentės Dalios Grybauskaitės ex-vyriausioji patarėja, ilgus metus kuravusi „slėnių“ reikalus.

Viena aktyviausių lietuviškų „slėnių architekčių“ tvirtina, kad šiais laikais pažangiausiose pasaulio šalyse būtent tokiuose klasteriuose gimsta naujovės, mokslo atradimai ir įvyksta jų komercializacija.

Anot V.Būdienės, „JAV, Tailande, Suomijoje, Nyderlanduose inovacijų politika paremta būdent klasteriais. Tačiau, laikas parodys, ar mūsų universitetų, institutų vadovai yra toliaregiai vizionieriai, ar verslininkai nesimurkdo vien "čia ir dabar" mantrose, bet geba ir gali strategiškai žvelgti į ateitį. Kol kas turime tik pirmąją serialo "Slėniai" seriją. Iki tikros inovacijų šalies dar toli. Bet šiandieną pagrindo optimizmui turime pakankamai.“

V.Būdienė užsiminė, kad momento svarbą stiprina ir ką tik žymiam mūsų biochemikui Virginijui Šikšniui, su keturiais bendražygiais iš užsienio, Harvardo Universiteto paskirta pasaulinio garso Alpert premija už priešvirusinės apsaugos sistemos CRISPR sukūrimą.

VIENAS AMBICINGIAUSIŲ PROJEKTŲ LIETUVOJE

Jungtinio gyvybės mokslų centre (JGMC) ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) žada telktis stipriausias tarptautinis Lietuvos mokslo potencialas. Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas teigė, kad centrai pastebimai pakels studijų bei mokslo lygį Lietuvoje.

JGMC sui generis vidinio organizacinio darinio valdybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus įsitikinęs, jog naujųjų centrų veiklos perspektyva priartina Lietuvą prie Nobelio premijos.

Svarbus mokslo centrų atidarymo akcentas – NFTMC įrengta mokslinių tyrimų organizacijos CERN keliaujanti interaktyvi paroda „Accelerating Science“. Lankytojai joje galės susipažinti su didžiausiomis Visatos paslaptimis. Ši ekspozicija turėtų sugriauti stereotipą, esą fundamentalusis mokslas visuomenei yra nesuprantamas ir nuobodus – šiuolaikiniai fundamentalūs tyrimai čia pateikiami vizualiai ir paprastai.

FIZIKŲ RŪMAI GAVO KRISTALINĘ FASADŲ GARDELĘ

Per 27.000 m² ploto Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC) – vienas didžiausių Lietuvos mokslo centro projektų. Šis centras sujungia trijų skirtingų mokslo institucijų padalinius – Fizinių ir technologijos mokslų centrą, VU Fizikos fakultetą, dalį VU Chemijos fakulteto, VU Taikomųjų mokslų bei Teorinės fizikos ir astronomijos institutus. Kuriamos 3 laboratorijos, priklausančios Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Centre koncentruojasi 4 pagrindinės technologijų kryptys: puslaidininkinė nanotechnologija, organinių medžiagų technologijos, chemijos technologijos ir lazerių bei šviesos technologijos. 4 aukštų komplekse įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje ir Baltijos šalyse fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė.Jame vienu metu tyrimus galės atlikti 700 mokslininkų bei studentų. Centre veiks 46 mokslinės laboratorijos ir jų grupės, kurių moksline ir technologine infrastruktūra galės naudotis ne tik mokslininkai, bet ir verslo atstovai.

Architektūrinės firmos AKG architektai (R.Bimba, M.Gorpiničius, G.Adlys, L.Dabravalskytė) pasistengė, kad NFTMC paskirtis atsispindėtų ir architektūriškai.  Pastatas struktūriškai atkartoja kristalą, o jo lakoniškų centro tūrių fasaduose architektai improvizavo šešiabriaunės grafeno kristalinės gardelės tema.

BIOMOKSLININKAI TRIŪS RIMTIES ARCHITEKTŪROJE

Pagrindinis Jungtinio gyvybės mokslų centro (JGMC) tikslas – sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų erdvę biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reikmėms. Čia kuriasi VU Biochemijos ir Biotechnologijos institutai, Gamtos mokslų fakulteto biologinės katedros, greta – verslo inkubatorius.

JGMC projektuotojai – UAB „Ekoprojektas“, „Viltekta“, „Architektūros linija“ (arch. G.Čaikauskas, M.Šejnicki, V.Venckūnienė, V.Raugala) – teigia sukūrę mokslui būdingą rimties architektūrą.

24.000 m² ploto monumentalių formų JGMC pastato pagrindinė idėja – komplekso moduliai, tarsi atskiros materijos ląsteles, sudarantys vieningą visumą. Fasadų vertikales, anot autorių, inspiravo Saulėtekio pušų kamienų faktūros.

JGMC pagal gyvybės mokslų studijų programas studijuos 800 studentų, 160 doktorantų, dirbs 200 mokslinio-pedagoginio personalo. Jiems įrengtos 24 auditorijos, 10 mokomųjų mokslinių laboratorijų, 3 kompiuterių klasės, 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos, savarankiškoms studijoms skirtos darbo vietos.

AMBICINGAS MOKSLO KLASTERIS ĮVYKO

Abu nauji šiuolaikiški mokslo centrai įrengti panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Jas skyrė LR švietimo ir mokslo ministerija.

JGMC ir NFTMC kartu su kiek anksčiau Saulėtekyje duris atvėrusiu Mokslinės komunikacijos ir informacijos centru – VU biblioteka (arch. R.Palekas, B.Puzonas, A.Palekienė, P.Išora, M.Šiupšinskas, M.Zemlickaitė, L.Sužiedelytė, A.Barzda, J.Garšvaitė, V.Bavarskis), pelniusia autoriams visus įmanomus Lietuvoje architektūrinius apdovanojimus.

Nuo šiol Saulėtekio slėnio kompleksas – didžiausias ir pažangiausias mokslinis klasteris šalyje. Jis taip yra savotiškas šiuolaikinės architektūros pasiekimų Lietuvoje atspindys.

Šaltiniai: Vilniaus universitetas, Virginija Būdienė.