images_straipsniu_foto_4346_tit2_basan_160200_e01_xxx

KANTRUSIS LIETUVIS://KUR VILNIUS PRIIMS PAMINKLĄ DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI?

Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame triūse, iš istorijos skeveldrų rekonstruojant lietuvį, lietuvišką kultūrą ir Lietuvą…

Kantriojo lietuvio ir bendražygių titaniškos pastangos, palankioms aplinkybėms susiklosčius, gana greitai atvedė prie pergalės. Daktaro Jono Basanavičiaus vedami 20 signatarų 1918 vasario 16 Vilniuje pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Vilnius svarbiausio daktaro nepamiršo, tik nerado jam laiko…

26 nepriklausomybės metai sostinei buvo nesibaigiantis rūpesčio, plėtros, modernizavimosi ir integravimosi maratonas. Ne Basanavičius galvoje XXI amžiaus Vilniui.

Tik tuomet, kai Nepriklausomybės 100-metis  priartėjo per nemandagų dviejų metų atstumą, Vilnius desperatiškai puolė rūpintis paminklo dr.J.Basanavičiui reikalais. Su jau tradiciniais paminklostatybiniais nuomonių išsišakojimais, garuojančiomis kompetencijomis ir kitais veiklos įmitavimo purslais.

Kadangi šiandieną Vilniaus miesto taryba 23-iuoju klausimu svarsto vietos dr. Jono Basanavičiaus paminklui parinkimą, palinkėkime gerb.deputatams suprasti, suvokti ir susitarti, kad gėdinga dėmė nebesiplėstų ant reprezentacinio sostinės munduro…

Vilniaus meras  Remigijus Šimašius prieš kurį laiką sudarė nedidelę darbo grupę, kuri turėjo išnagrinėti po viešąją erdvę šaudančias nuomones ir pasiūlyti miesto tarybai, kurioje sostinės vietoje derėtų įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą.

Vilniaus Tarybos narių darbo grupė: kultūrologas Darius Kuolys, vicemeras Gintautas Paluckas ir mokytoja Aldona Šventickienė peržvelgė visas diskusijose išsakytas nuomones, išnagrinėjo išdėstytus argumentus ir pateikė išvadas.

PAMINKLO DR. J.BASANAVIČIUI PASTATYTI DARBO GRUPĖS IŠVADOS

Darbo grupė, išnagrinėjusi iki šiol vykusiose diskusijose dėl paminklo Jonui Basanavičiui pateiktus argumentus, susipažinusi su Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos argumentais, siūlo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai:

1. Skirti Jono Basanavičiaus paminklui aikštę priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.

2. Paminklui pastatyti šioje vietoje skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

Tokį siūlymą darbo grupė grindžia šiais argumentais:

1. Paminklą Jonui Basanavičiui dera statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, nes ši miesto erdvė glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine Jono Basanavičiaus veikla.

2. Iš trijų vietų Vilniaus senamiestyje, kuriose siūlyta statyti paminklą Jonui Basanavičiui (aikštė priešais Filharmoniją, aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje, K.Sirvydo skveras), tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu labiausiai tinkama yra vieta priešais Filharmoniją.

3. K.Sirvydo skvero vieta, siūlyta Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro, akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo: darbo grupei nepavyko atrasti nė vieno architekto, manančio, kad šį skverą būtų galima sėkmingai pritaikyti Jono Basanavičiaus paminklui. Architekto Augio Gučo siūlyta aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje neatrodo priimtina istoriniu ir kultūriniu žvilgsniu žvelgiant: Jono Basanavičiaus paminklas šiuo atveju stovėtų Rusijos imperijos architekto Nikolajaus Čiagino statinio – Šv. Paraskevijos cerkvės – fone.

4. Aikštė priešais Filharmoniją, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, yra ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė. Ji – iškalbinga Jono Basanavičiaus svarbiausio politinio darbo liudininkė. Būtent Jonas Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui. Būtent šioje Vilniaus erdvėje, Jono Basanavičiaus iniciatyva, buvo susieta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, senosios mūsų valstybingumo tradicijos su būsima demokratine Lietuvos Respublika, moderniu politiniu tautos gyvenimu.

5. Aikštė priešais Filharmoniją yra iškirtinė urbanistiniu, architektūriniu požiūriu. Tai ypač reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta, esanti šalia sakralios erdvės – Aušros vartų. Šią vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai.

6. Priešais Filharmoniją susiformavusi erdvė, daugumos architektų nuomone, yra optimalių parametrų paminklui statyti.

7. Norint deramai įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą ir tam sutelkti geriausias kūrybines skulptorių ir architektų pajėgas, būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

ARCHITEKTAS ALGIMANTAS NASVYTIS PRITARIA

Žymus architektas, Vilniaus miesto garbės pilietis Algimantas Nasvytis mąsto panašiai, kaip ir D.Kuolio darbo grupė. Metras taip pat pateikė argumentus, kodėl paminklą dr.Jonui Basanavičiui Vilniuje derėtų statyti priešais Nacionalinę filharmoniją.
Pirma, vieta priešais Filharmoniją yra išskirtinė Vilniaus erdvė. Tai ypatingai reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta: čia Aušros Vartų gatvę kerta Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvės, jungiančios Aušros vartus, miesto rotušę, Šv. Kazimiero, Šv. Teresės, Visų Šventųjų bažnyčias, buvusius Subačiaus ir Rūdininkų vartus.

Tai vieta, esanti priešais išskirtinės istorinės reikšmės rūmus – buvusią Miesto salę, kurioje vyko Didysis Vilniaus Seimas.

Be to, ši erdvė yra pusiaukelėje tarp Katedros ir Rasų kapinių – dviejų svarbiausių tautos nekropolių.

Aikštę supa formos atžvilgiu reikšmingi fragmentai: Bazilijonų vartai, Pasažo arka, Šv. Kazimiero gatvės arka. Kartu tai yra ir Vilniaus „auksinio trikampio“ sakralus kampas („auksinį trikampį“ sudaro trys miesto gatvių linijos: Vokiečių-Vilniaus gatvių linija, Pilies-Didžiosios-Aušros Vartų gatvių linija ir šias linijas jungianti Gedimino prospekto atkarpa).

Antra, priešais Filharmoniją po karo susiformavusi erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti.

Trečia, ypatingai svarbus šios vietos veiksnys yra Aušros vartų artuma: šioje vietoje pastatytas paminklas bus nuolat daugelio žmonių matomas, nes tai miesto svečių ir turistų bene lankomiausia vieta.

Ketvirta, kad šioje išskirtinėje miesto erdvėje būtų sukurtas tinkamas paminklas Jonui Basanavičiui, yra būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

Belieka tikėtis, kad Vilniaus miesto taryba išgirs šiuos argumentus, kuriuos užginčyti būtų ne tik be galo sunku, bet ir nėra nė menkiausios priežasties…

Redakcijos pastaba 2016.02.24. Vilniaus miesto taryba pritarė Darbo grupės variantui: Už – 24, Prieš – 13, Susilaikė – 6. Paminklas daktarui Jonui Basanavičiui bus pastatytas Vilniaus senamiestyje, aikštelėje priešais Filharmoniją.

Komentarai

  1. Sveikinu miesto taryba. Puse darbo padaryta, isrinkta logiska ir architekturiskai geru parametru, dvasinga erdve Basanaviciui. Belieka skulptoriams nepasisiukslinti. Gero konkurso!

  2. Ką jau ką, o paminklus mėgstam statyti. Kai kurie jų primena kažkokius balvonus. Pvz. V. Kudirkai, karaliui Mindaugui. Jų autoriai neturi jokio supratimo apie skulptųros meną. Baisu žiųrėti į tokius „darbus“.865kb

  3. Ir Maskvos namai Vilniuje randasi ,berods,be didesnių diskusijų.

  4. Manau,nepriimta taip galvoti,bet kai kas,matyt, norėtų,kad taip būtų galvojama.

  5. Ačiūdie vilniečiai žingsnį žengė.
    Ką tik Vilniaus miesto taryba pritarė D.Kuolio grupės variantui. Už – 24, Prieš – 13, Susilaikė – 6.

  6. priimta galvoti, jog tarpukario Lietuva yra Kauno reikalas. tai didele logine Vilniaus klaida. jeigu nebutu didziojo seimo 1905, nebutu jokios nepriklausomybes ir jokio smetoninio Kauno. Vilnius turi aibe skolu ikitarybinio meto valstybingumo procesui. ne tik Basanaviciaus paminkla, kaip cia pamineta.

  7. Didžiojo Vilniaus Seimo prezidiumo nariais buvo ir Antanas Smetona,Kazys Grinius,vėliau tapę Lietuvos prezidentais. Manau ir jų atminimas Vilniuje taip pat turi būti pagerbtas.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

kasto_lt_240200_e01_xxx

MEDŽIŲ „EUROVIZIJA 2024“: Dėl garbingo titulo varžosi ir Basanavičynės kaštonas

2024 vasario 1Be komentarųPILOTAS.LT

Basanavičynės kaštonas, laimėjęs Lietuvos 2023 metų medžio titulą, pradeda kelionę link Europos 2024 metų medžio titulo. Nuo šiandien galima balsuoti šiame ir palaikyti savo favoritus.

Jonas Basanavičius

PRAKALBINS IR J.BASANAVIČIŲ: Simbolinę dieną prisijungs prie Vilniaus kalbančių skulptūrų

2023 vasario 13Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-ąją prie MO muziejaus interaktyvaus kultūrinio–edukacinio projekto „Vilniaus kalbančios skulptūros“ prisijungs viena iškiliausių Lietuvos istorijos asmenybių – dr. Jonas Basanavičius. Prieš 5 metus sostinėje

Sovietinės stelos

VILNIAUS MERAS RYŽTINGAS: Sovietinės stelos bus nukeltos nepaisant prorusiškų argumentų

2022 lapkričio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Nepaisant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimo, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikina – netrukus bus pradėti Antakalnio kapinių sovietinių stelų nukėlimo darbai. Meras įsitikinęs,

Lukiškių kalėjimas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

LUKIŠKĖMS ŽADA GYVYBĘ: Nuomos konkursą laimėjo mįslingasis „Aštuntas elementas“

2021 balandžio 301 KomentarasPILOTAS.LT

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą laimėjo mįslinga bendrovė „Aštuntas elementas“. Žadama Lukiškes paversti muzikos, modernaus meno, dizaino ir kultūros židiniu, tačiau nutylimos finansinės nuomos

Heritas‘2020

(Į)KRAUK PAVELDĄ!: Į festivalį „Heritas“ išaugusi iniciatyva kviečia į Lukiškes

2020 vasario 28Be komentarųPILOTAS.LT

„Heritas“ kartą per metus po vienu stogu suburia nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir technologijų specialistus, įmones, valstybines įstaigas bei visuomenę. Šiemet gegužės viduryje jis vyks

Lukiškių kalėjimas. Foto: PILOTAS.LT archyvas

LUKIŠKIŲ VIZIJA: Turto bankas rengia atvirą diskusiją buvusiame kalėjime

2020 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Valstybės turtą valdantis Turto bankas kartu su partneriais Lukiškių kalėjime organizuoja atvirą kūrybinę diskusiją „Lukiškių vizija:“ Į atvirą renginį pakviesti įvairių sričių specialistai, suinteresuotų pusių,

Andrius Labašauskas

LAISVĖS KALVA MASTELIU 1:1: Lukiškių aikštėje – planuojamos skulptūros fragmentai

2019 rugsėjo 245 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kituose socialinėse erdvėse. Norintys

Felix Ackermann

MIESTO ANTROPOLOGAS F.ACKERMANN: Apie Lukiškių kalėjimo išskirtinumą ir galimą panaudojimą

2019 rugsėjo 91 KomentarasPILOTAS.LT

Kaip jau skelbė PILOTAS.LT, šį rudenį leidykla „Lapas“ pirmą kartą rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“. Leidyklos autoriai, talentingi mokslininkai humanitarai ir vienas menininkas įvairiais

Šv. Jokūbo pastatų kompleksas

KPD VERTINIMO TARYBA: Šv. Jokūbo ligoninės komplekso klausimas atidėtas iki rudens

2018 liepos 25Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje buvo svarstomas Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo

Archinova

VILNIAUS RAT DĖL JOKŪBO: Projektas turi esminių trūkumų, kuriuos šalinti privalu

2018 gegužės 104 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniaus regioninė architektūros taryba (Vilniaus RAT) išnagrinėjo UAB „Archinova“ suprojektuotą viešbučio su konferencijų centru ir biurais prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Lukiškių

Šnipiškių bokštas

ŠNIPIŠKIŲ PROJEKTAI: Garažų vietoje matuojamas 18 metrų bokštas

2018 kovo 273 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT neseniai skelbė apie Šnipiškėse, prie Lvovo ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos kuriamo japoniško sodo projekto pristatymą visuomenei. Neseniai įvykusiame sostinės valdžios susitikime su šnipiškiečiais

Thomas Vonier

RENGS TARPTAUTINĮ KONKURSĄ: Vilniaus savivaldybėje lankėsi UIA prezidentas

2018 sausio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje viešėjo Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) prezidentas Thomas Vonier. Amerikos architektas čia tik dalyvavo architektūros konkursams skirtoje tarptautinėje konferencijoje, bet ir susitiko su sostinės meru

L.Ruokytė-Jonsson, R.Šimašius

SUKIRTO RANKOMIS: Ant Tauro kalno statys Nacionaline koncertų salę

2018 sausio 102 KomentaraiPILOTAS.LT

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ką tik pasirašė Ketinimų protokolą. Pagal jį, iki 2023-ųjų Vilniuje ant Tauro kalno vietoje vadinamų

Angelas

PANORO MENO AKCENTŲ: Programai „Kuriu Vilnių“ – pusė milijono eurų

2017 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė užsimojo pagyvinti miesto viešąsias erdves. Ką tik paskelbtame idėjų konkurse dalyvauti pakviesti menininkai, verslo atstovai bei šiaip aktyvūs vilniečiai. Bendra naujajai programai

Lukiškių aikštė

ATIDARYTA LUKIŠKIŲ AIKŠTĖ: Ryškėja pirmieji komunalinio tvarkymo rezultatai

2017 lapkričio 33 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniuje po rekonstrukcijos ką tik atidaryta Lukiškių aikštė. Pranešama, kad aikštėje per pusantrų metų buvo atlikti svarbiausi tvarkybos darbai, pagal pėsčiųjų srautus perplanuoti bei naujai

Lukiškių memorialas

PRAVĖRĖ JUODĄ UŽDANGĄ: Viešinamos „patobulintos“ Lukiškių aikštės memorialo idėjos

2017 spalio 412 KomentarųPILOTAS.LT

Iš daugiau nei 30 dalyvavusių konkurse ŠMC ekspertų komisija vasarą atrinko 5 autorius į savo organizuojamas kūrybines dirbtuves, skirtas Lukiškių aikštės memorialui sukurti. Kaip tuomet

Grenfell Tower

PAMOKANTI GAISRO ISTORIJA: „Grenfell“ bokšto tragedijos buvo galima išvengti

2017 birželio 222 KomentaraiRasytojas

Vilniaus meras Remigijus Šimašius, reaguodamas į „Grenfell“ bokšto gaisro Londone padarinius, kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. Šiame rašte reikalaujama, kad kuo greičiau būtų peržiūrėti

images_straipsniu_foto_4415_basan_vn_160300_e01_xxx

PAMINKLAS TAUTOS PATRIARCHUI: Paskelbtas atviras idėjų konkursas

Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių)

images_straipsniu_foto_4515_libes_vn_160500_e01_xxx

MIESTO LIBESKINDIZACIJA://7 ŽINGSNIAI PRADEDANČIAJAM MERUI

Tiems, kam atrodo, jog tai, kas vyksta Vilniaus Dešiniajame krante, yra lemtingas architektūrinis epizodas, kai į senamadiškų vietos architektų bandomą apsaugoti savo rinką nuo gaivių

images_straipsniu_foto_4415_basan_vn_160300_e01_xxx

APSISPRENDĖ DĖL J.BASANAVIČIAUS PAMINKLO://RENGS ATVIRĄ IDĖJŲ KONKURSĄ

Vilnius, atrodo, pagaliau galutinai apsisprendė ir nutraukė užsitęsusias diskusijas dėl paminklo dr. Jonui Basanavičiaus vietos. Sostinės Tarybos sprendimu, šis paminklas Vilniuje bus pastatytas naujai formuojamoje

images_pulsas_foto_4375_lukis_vn_110300_e01_bra

XVI A. VILNIAUS UOSTAS://DR. E.MEILAUS PASKAITA APIE NEŽINOMĄ LUKIŠKIŲ ISTORIJĄ

Vilniui niekaip nesisekant rasti deramo Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimo, galbūt verta būtų atsigręžti ir į menkai žinomą šios sostinės vietos istoriją. Mat XVI amžiuje Lukiškės

images_straipsniu_foto_4346_tit2_basan_160200_e01_xxx

KANTRUSIS LIETUVIS://KUR VILNIUS PRIIMS PAMINKLĄ DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI?

Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame

images_straipsniu_foto_4336_lukis_vn_160200_e01

KOMUNALININKŲ BALIUS://5000 KVADRATŲ KIETOS DEMOKRATIJOS LUKIŠKIŲ AIKŠTEI

Kas neturite nuomonės Lukiškių aikštės klausimu – meskite į mane akmenį. Nenustebau, tylu… Štai ir Vilniaus meras R.Šimašius dar nespėjus suvynioti vasario šešioliktinių vėliavų paskelbė

images_pulsas_foto_4308_basan_pa_160200_e01_xxx

VARGAS DĖL VIETOS://DĖL J.BASANAVIČIAUS PAMINKLO NUSPRĘS IKI VASARIO 19-OSIOS

Kaip jau rašė PILOTAS.LT, 2017-aisiais minėsime lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirties 90-metį, o dar po metų – Lietuvos valstybingumo, kuris be Jono Basanavičiaus

images_pulsas_foto_4160_basan_po_151100_e01_xxx

J.BASANAVIČIAUS PAMINKLAS://KOMISIJA REKOMENDUOJA STATYTI K.SIRVYDO SKVERE

2017-aisiais minėsime lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirties 90-metį, o dar po metų – Lietuvos valstybingumo, kuris be patriarcho Jono Basanavičiaus yra neįsivaizduojamas, šimtmetį.