KANTRUSIS LIETUVIS://KUR VILNIUS PRIIMS PAMINKLĄ DAKTARUI JONUI BASANAVIČIUI?

Tautos patriarchas yra prasitaręs, kad nepriklausomos Lietuvos paskelbimas iš tiesų nebuvo jo tikslas. Daktaras Jonas Basanavičius ir kiti aušrininkai savo misiją matė kantriame ir nuosekliame triūse, iš istorijos skeveldrų rekonstruojant lietuvį, lietuvišką kultūrą ir Lietuvą…

Kantriojo lietuvio ir bendražygių titaniškos pastangos, palankioms aplinkybėms susiklosčius, gana greitai atvedė prie pergalės. Daktaro Jono Basanavičiaus vedami 20 signatarų 1918 vasario 16 Vilniuje pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Vilnius svarbiausio daktaro nepamiršo, tik nerado jam laiko…

26 nepriklausomybės metai sostinei buvo nesibaigiantis rūpesčio, plėtros, modernizavimosi ir integravimosi maratonas. Ne Basanavičius galvoje XXI amžiaus Vilniui.

Tik tuomet, kai Nepriklausomybės 100-metis  priartėjo per nemandagų dviejų metų atstumą, Vilnius desperatiškai puolė rūpintis paminklo dr.J.Basanavičiui reikalais. Su jau tradiciniais paminklostatybiniais nuomonių išsišakojimais, garuojančiomis kompetencijomis ir kitais veiklos įmitavimo purslais.

Kadangi šiandieną Vilniaus miesto taryba 23-iuoju klausimu svarsto vietos dr. Jono Basanavičiaus paminklui parinkimą, palinkėkime gerb.deputatams suprasti, suvokti ir susitarti, kad gėdinga dėmė nebesiplėstų ant reprezentacinio sostinės munduro…

Vilniaus meras  Remigijus Šimašius prieš kurį laiką sudarė nedidelę darbo grupę, kuri turėjo išnagrinėti po viešąją erdvę šaudančias nuomones ir pasiūlyti miesto tarybai, kurioje sostinės vietoje derėtų įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą.

Vilniaus Tarybos narių darbo grupė: kultūrologas Darius Kuolys, vicemeras Gintautas Paluckas ir mokytoja Aldona Šventickienė peržvelgė visas diskusijose išsakytas nuomones, išnagrinėjo išdėstytus argumentus ir pateikė išvadas.

PAMINKLO DR. J.BASANAVIČIUI PASTATYTI DARBO GRUPĖS IŠVADOS

Darbo grupė, išnagrinėjusi iki šiol vykusiose diskusijose dėl paminklo Jonui Basanavičiui pateiktus argumentus, susipažinusi su Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos argumentais, siūlo Vilniaus miesto savivaldybės tarybai:

1. Skirti Jono Basanavičiaus paminklui aikštę priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.

2. Paminklui pastatyti šioje vietoje skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

Tokį siūlymą darbo grupė grindžia šiais argumentais:

1. Paminklą Jonui Basanavičiui dera statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, nes ši miesto erdvė glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine Jono Basanavičiaus veikla.

2. Iš trijų vietų Vilniaus senamiestyje, kuriose siūlyta statyti paminklą Jonui Basanavičiui (aikštė priešais Filharmoniją, aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje, K.Sirvydo skveras), tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu labiausiai tinkama yra vieta priešais Filharmoniją.

3. K.Sirvydo skvero vieta, siūlyta Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro, akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo: darbo grupei nepavyko atrasti nė vieno architekto, manančio, kad šį skverą būtų galima sėkmingai pritaikyti Jono Basanavičiaus paminklui. Architekto Augio Gučo siūlyta aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje neatrodo priimtina istoriniu ir kultūriniu žvilgsniu žvelgiant: Jono Basanavičiaus paminklas šiuo atveju stovėtų Rusijos imperijos architekto Nikolajaus Čiagino statinio – Šv. Paraskevijos cerkvės – fone.

4. Aikštė priešais Filharmoniją, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, yra ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė. Ji – iškalbinga Jono Basanavičiaus svarbiausio politinio darbo liudininkė. Būtent Jonas Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius. Didysis Vilniaus seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui. Būtent šioje Vilniaus erdvėje, Jono Basanavičiaus iniciatyva, buvo susieta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, senosios mūsų valstybingumo tradicijos su būsima demokratine Lietuvos Respublika, moderniu politiniu tautos gyvenimu.

5. Aikštė priešais Filharmoniją yra iškirtinė urbanistiniu, architektūriniu požiūriu. Tai ypač reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta, esanti šalia sakralios erdvės – Aušros vartų. Šią vietą supa Šv. Teresės, Šv. Kazimiero, Visų Šventųjų bažnyčios, Bazilijonų vartai.

6. Priešais Filharmoniją susiformavusi erdvė, daugumos architektų nuomone, yra optimalių parametrų paminklui statyti.

7. Norint deramai įamžinti Jono Basanavičiaus atminimą ir tam sutelkti geriausias kūrybines skulptorių ir architektų pajėgas, būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

ARCHITEKTAS ALGIMANTAS NASVYTIS PRITARIA

Žymus architektas, Vilniaus miesto garbės pilietis Algimantas Nasvytis mąsto panašiai, kaip ir D.Kuolio darbo grupė. Metras taip pat pateikė argumentus, kodėl paminklą dr.Jonui Basanavičiui Vilniuje derėtų statyti priešais Nacionalinę filharmoniją.
Pirma, vieta priešais Filharmoniją yra išskirtinė Vilniaus erdvė. Tai ypatingai reikšminga senamiesčio gatvių sankirtos vieta: čia Aušros Vartų gatvę kerta Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvės, jungiančios Aušros vartus, miesto rotušę, Šv. Kazimiero, Šv. Teresės, Visų Šventųjų bažnyčias, buvusius Subačiaus ir Rūdininkų vartus.

Tai vieta, esanti priešais išskirtinės istorinės reikšmės rūmus – buvusią Miesto salę, kurioje vyko Didysis Vilniaus Seimas.

Be to, ši erdvė yra pusiaukelėje tarp Katedros ir Rasų kapinių – dviejų svarbiausių tautos nekropolių.

Aikštę supa formos atžvilgiu reikšmingi fragmentai: Bazilijonų vartai, Pasažo arka, Šv. Kazimiero gatvės arka. Kartu tai yra ir Vilniaus „auksinio trikampio“ sakralus kampas („auksinį trikampį“ sudaro trys miesto gatvių linijos: Vokiečių-Vilniaus gatvių linija, Pilies-Didžiosios-Aušros Vartų gatvių linija ir šias linijas jungianti Gedimino prospekto atkarpa).

Antra, priešais Filharmoniją po karo susiformavusi erdvė yra optimalių parametrų paminklui statyti.

Trečia, ypatingai svarbus šios vietos veiksnys yra Aušros vartų artuma: šioje vietoje pastatytas paminklas bus nuolat daugelio žmonių matomas, nes tai miesto svečių ir turistų bene lankomiausia vieta.

Ketvirta, kad šioje išskirtinėje miesto erdvėje būtų sukurtas tinkamas paminklas Jonui Basanavičiui, yra būtina skelbti atvirą ir bendrą konkursą architektūriniams ir skulptūriniams sprendiniams.

Belieka tikėtis, kad Vilniaus miesto taryba išgirs šiuos argumentus, kuriuos užginčyti būtų ne tik be galo sunku, bet ir nėra nė menkiausios priežasties…

Redakcijos pastaba 2016.02.24. Vilniaus miesto taryba pritarė Darbo grupės variantui: Už – 24, Prieš – 13, Susilaikė – 6. Paminklas daktarui Jonui Basanavičiui bus pastatytas Vilniaus senamiestyje, aikštelėje priešais Filharmoniją.