LAISVĖS KALVA MASTELIU 1:1: Lukiškių aikštėje – planuojamos skulptūros fragmentai

Šiandien Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kituose socialinėse erdvėse. Norintys susidaryti betarpišką nuomonę, su maketu „gyvai“ susipažinti galės 2 savaites.

KŪRĖ PAMINKLĄ LIETUVOS ISTORIJAI
Lukiškių aikštėje pastatyti du 1 : 1 dydžio Laisvės kalvos segmentai turėtų supažindinti ir padėti įvertinti čia numatytą skulptūrą, skirtą įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. „Dvi savaites čia stovėsiantį maketą kviečiami įvertinti visi vilniečiai“, – rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime. Taip pat startavo specialiai Laisvės kalvai sukurta interneto svetainė , kurioje galima rasti informaciją apie šį projektą bei naujai parengtą Laisvės kalvos vizualinę medžiagą.
Lukiškių aikštėje stovintys 2 realaus dydžio Laisvės kalvos segmentai – maža dalis visos čia suplanuotos skulptūros. Pristatydamas Laisvės kalvą, autorius teigė, kad jo tikslas yra sukurti paminklą Lietuvos kovų istorijai, kuris nenurodo konkrečių atminties maršrutų – datų, pavardžių, įvykių – tačiau užveda ant kelio, pasiūlo kryptį. „Mūsų šalies istorija – ištisa kova už išlikimą, laisvę, nepriklausomybę. Išskirti vieną periodą arba atskirus herojus nebūtų teisinga kitų atžvilgiu, todėl pasirinkau kalbėjimą simboliais. Noriu, kad žiūrovas čia pats atrastų savo žiūrėjimo tašką, savo santykį su memorialu ir istorija, nenurodydamas, kur žiūrėti, ką liesti ir ko neliesti. Tai yra paminklas tiems, kurie kovojo už laisvę, todėl ir santykis su juo turi būti laisvas”, – teigia A.Labašauskas.

FASADINĖ PUSĖ – MIŠKO MEMORIALINĖ SIENA
Pagal projekto autoriaus sumanymą, fasadinė Laisvės kalvos pusė – tai miško memorialinė siena, turinti daugybę sluoksnių – nuo pasaulio medžio, pagoniškų šventųjų giraičių, medžiuose įsikūnijusių sielų iki krikščioniškojo gyvybės medžio. „Šis įamžinimas suprantamas veikiau simboliškai nei skaičiuojant konkrečius Laisvės darbininkus ir didvyrius, nes visų išvardinti neįmanoma. Todėl siūlau juos regėti kaip Laisvės mišką – kaip jėgą, kuri veikia išvien ir vis iš naujo atgimsta. Kažkas žiūrėdamas į šią miško sieną susikaups ir prisimins istoriją, kažkas skaitys partizanų slapyvardžius“, – sumanymą dėsto autorius.
Tuo tarpu kita Laisvės kalvos dalis – už miško sienos būsima supilta kalva kviečia švęsti laisvę. Pasak autoriaus, būdami viešoje aikštės erdvėje kiekvieną akimirką žmonės kuria vis naują Laisvės vaizdinį, turintį daugybę scenarijų ir priklausantį jį kuriantiems laisvos Lietuvos gyventojams. „Ant kalvos pievoje bėgiojantys vaikai, aitvarus leidžiantys paaugliai, kava besimėgaujantys tėvai ar šachmatais žaidžiantys senjorai – laisvi laisvos šalies piliečiai – yra gražiausias monumentas laisvei. Ta gyvybė, kuris virs ant Laisvės kalvos, bus aiškiausias Laisvės kovų rezultatas“, – įsitikinęs skulptorius.
Užlipusius ant Laisvės kalvos saugos natūralus memorialinės miško sienos suformuotas 1,1 m aukščio barjeras.

MAKETAS AIKŠTĖJE STOVĖS 2 SAVAITES
Gerokai ilgiau nei metus dirbtuvėse praleidęs skulptorius teigia, kad Laisvės kalvos kūrimas prasidėjo nuo pasivaikščiojimų miškuose, kuriuose jis rinko medžių kamienų bei žievių pavyzdžius. „Molėtų rajone ir Vilniaus Vingio parke surinkau žievių bei kamienų, kurių atspaudus dabar matote Laisvės kalvos makete. Iš medžio, molio ir gipso sukurtą formas užpildęs betonu, gavau du Laisvės kalvos segmentus, kurių kiekvienas sveria po tris tonas. Tokių segmentų reikės daugybės, todėl visas kalvos liejimas pareikalaus kruopštaus ir ilgo darbo“, – pasakoja A.Labašauskas.
Skelbiama, kad jam padėjo 5 žmonių komanda – koordinatorės Rasa Antanavičiūtė ir Ūla Tornau, architektai Lukas Rekevičius ir Eglė Grežeckaitė, kraštovaizdžio architektas Povilas Marozas.
„Šio pirmojo besibaigiančio etapo tikslas – sukurti kokybišką Laisvės kalvos maketą, kuris padėtų atsakyti į profesinius klausimus, aptarti gautą rezultatą su Vilniaus miesto savivaldybe ir po to tęsti darbus kol bus pasiektas galutinis tikslas“, – teigia skulptorius.
Planuojama, kad Laisvės kalvos maketas Lukiškių aikštėje stovės dvi savaites.
Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos“ idėja prieš 2 metus laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą.
Beje, labai panašios estetikos kūrinį  – „Išvykimas. Mano senelės atminimui“ –  prie Vilniaus įsikūrusiame Europos parke prieš kelerius metus yra realizavusi skulptorė Beverly Pepper. 
Titulinė nuotrauka.: Vilniaus savivaldybė ir PILOTAS.LT
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.

Skulptūra „Laisvės kalva“ , A.Labašauskas, Lukiškių a. (Vilnius)

Skulptūra „Laisvės kalva“ , A.Labašauskas, Lukiškių a. (Vilnius)

Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas  „Facebook’o“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kitose socialinių tinklų erdvėse:

„Išvykimas. Mano senelės atminimui“, B.Pepper, Europos parkas, 1999-2005 m.