Savamokslis skulptorius, medžio drožėjas Rimantas Idzelis garsėjo savo savitomis sakralinėmis bei pasaulietinėmis medžio skulptūromis. Sausio viduryje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos konferencijų salėje bus pristatytas žymiai mažiau žinomas jo – rašytojo – talentas.
KURTI PASKATINO TĖVAS STANISLOVAS
Sausio 15 dieną (trečiadienį) 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos (Respublikos g. 14) konferencijų salėje įvyks panevėžiečio menininko Rimanto Idzelio (1949–2013) knygos „Cirkumfrakt“ sutiktuvės ir jau kelis mėnesius bibliotekoje eksponuojamos parodos uždarymas.
R.Idzelis menininkų prisimenamas kaip charizmatiška, netelpanti į jokius rėmus asmenybė. Daugiausia žinomas kaip medžio skulptorius, kūręs tiek sakralinėmis, tiek pasaulietinėmis temomis. Medžio skulptūrą jis pamilo Paberžėje, paskatintas Tėvo Stanislovo. Čia galima pamatyti jo monumentaliosios skulptūros darbus – Kryžių Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, Jėzų Nazarietį Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kryžių ant Tėvo Stanislovo kapo šventoriuje, „Angelų kryžių“. Vienas geriausiai žinomų menininko kūrinių – Anykščių šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje 1981-1988 metais išdrožtos 15 Kryžiaus kelio stočių.
APIE GYVENIMĄ, MIRTĮ, DIEVĄ
„Cirkumfrakt“ – tai savamokslio medžio skulptoriaus smulkiosios prozos knyga. Rašyti pradėjo jau būdamas brandaus amžiaus, pats šią savo aistrą vadino „keistu apsėdimu“. Knygos tekstuose autorius tarsi susiliejęs su savo draugu, irgi savamoksliu menininku Stasiu Petrausku, panevėžiečių vadintu tiesiog Bitlu. Jiedu buvo bendraminčiai, kartais pasipykdavo, šiek tiek konkuravo, bet buvo neišskiriami. Tekstuose kartais sunku atsekti ribą tarp tiesos ir fantazijos, jie „Fluxus” prigimties – laisvi, netikėti, pilni humoro ir ironijos, neretai siurrealistiški, metaforiški. Tai apmąstymų knyga – apie gyvenimą, mirtį, Dievą.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje uždaromoje parodoje pristatoma apie 50 panevėžiečio menininko kūrinių, surinktų iš privačių kolekcijų. Ekspoziciją papildo videomedžiaga – Henriko Gulbino filmas „Idzelis“ (2023 m.), kuriame savamokslis kūrėjas kalbasi su draugais, atsiskleidžia kaip aštri, turinti savo požiūrio tašką, ironiška, visomis spalvomis žaižaruojanti asmenybė.
Parengta pagal Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: G.Kartano.
