Kaune atidaroma Kazimiero Sigito Straigio skulptūrų paroda „Medžio ritmas“. Vieno ryškiausių medžio skulptorių Lietuvoje kūryboje natūralus medžio gyvybingumas dera su modernios plastikos ieškojimais, poetiniais vaizdiniais ir lietuviško kultūrinio lauko atmintimi.
Spalio 23 dieną (ketvirtadienį) 17 val.Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaune) įvyks K.S.Straigio parodos „Medžio ritmas“ atidarymas. Parodoje pristatomi pastarųjų metų kūriniai, kuriuose autorius tęsia gyvo dialogo su medžiu ieškojimus. Per subtilų plastinės raiškos pajautimą šis dialogas virsta organišku judesiu, ritmu ir forma. Ekspozicijoje – įvairaus mastelio skulptūros ir jų serijos, kurias menininkas plėtoja jau daugelį metų. Straigio darbai nėra formalios kompozicijos – tai gyvo santykio su medžiu pėdsakai, kuriuose pati medžio prigimtis, jo formos, išlinkiai ir kiaurymės tampa ritmo dalimi. Menininkas neprimeta kūriniui dirbtinės formos, bet įsiklauso į medžio natūrą, leisdamas išryškėti jo vidiniam pulsui ir archajiškai simbolikai. Ekspoziciją papildo dokumentinė vaizdo apybraiža, atskleidžianti skulptoriaus kūrybinę aplinką, įkvėpimo šaltinius ir meninius pasirinkimus. Kadangi autoriaus kūrybinė biografija glaudžiai susijusi su Žaliakalnio erdve, parodos pristatymas autentiškoje Galaunių namų-muziejaus aplinkoje suteikia ekspozicijai papildomą lokalumo ir kultūrinės atminties kontekstą.
K.S.Straigio kūryba užima svarbią vietą Lietuvos XX a. II p. ir XXI a. I ketv. skulptūros lauke. Jo kūriniuose modernizmo paieškos persipina su tautinės tradicijos refleksija. Skulptūrose matome motyvus, atpažįstamus iš lietuviškos liaudies ornamentikos, baltiškos pasaulėjautos, tačiau jie vaizduojami ne tiesmukai, o pasirodo kaip užuominos, atminties ar paveldėto kodo fragmentai. Menininkui nėra artima realistinė raiška. Jo kūryboje galima įžvelgti paralelių su XX a. 7–8 deš. Lietuvos skulptorių siekiu derinti liaudišką simboliką su modernios formos ritmika (pvz., Antano Mončio plastiniais ieškojimais), bet S.Straigio braižas išlieka individualus – labiau orientuotas į organišką medžio kalbą.
Paroda kviečia įsiklausyti į medžio ritmą – tą universalią pulsaciją, kuri jungia šaknis ir spindulius, kelionę ir amžinybę, žmogų, žemę ir dangų. Parodos rengėjas: Galaunių namai-muziejus Parodos grafinis dizainas: Julija Tolvaišytė-Leonavičienė. Paroda „Medžio ritmas“ Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Galaunių namuose-muziejuje veiks iki 2026 metų vasario 28 dienos.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
