ŽYGIMANTAS IR BARBORA: Dekoratyvinės skulptūros konkurso žiuri apžavėjo aukso kaukolių idėja

Ką tik pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Jo vertinimo komisijos vienbalsiu sprendimu, 1-oji vieta atiteko skulptoriui Gediminui Piekurui, pateikusiam gana neįprastą šios smarkiai romantizuojamos lietuviškos meilės istorijos meninę interpretaciją. Dekoratyvinės skulptūros idėjos konkursą organizavo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Kaip praneša Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas sutraukė didelį menininkų būrį: konkursui idėjos eskizus pateikė 16 autorių bei jų du kūrybinių duetų. Buvo pateikti 25 pasiūlymai, kai kurie –kelių variantų.
Jiems įvertinti buvo suburtos dvi specialios komisijos: vienoje, sudarytoje iš Bibliotekos darbuotojų, dirbo 5, kitoje, specialistų-ekspertų, – 7 nariai. Konkurso organizatoriai komisijos narių pavardžių nepateikia.
Galutinis sprendimas buvo parengtas gruodžio 10 dieną surengtame baigiamajame posėdyje. Pranešama, kad komisijos nariai vienu balsu 1-ąją vietą paskyrė skulptoriui Gediminui Piekurui. 2-ąją vietą konkurse užėmė Vidmantas Gylikis, o 3-čiąją – Jonas Gencevičius.
Vienas iš specialistų-ekspertų komisijos narių, kultūros žurnalistas Valdas Puteikis, taip apibūdino nugalėtojo darbą: „Iš visų konkurse dalyvaujančių kūrinių Gedimino Piekuro interpretuojamas Barboros Radvilaitės ir Žygimanto įvaizdis pasiekia pačią universaliausią meno kūrinio idėją, nes autorius itin įtaigiai, šviežiai, novatoriškai ir be skulptūrinių klišių kalba apie mirtį ir nemirtingumą. Jis tarsi transformuoja šekspyriškąjį Romeo ir Džuljetos mitą, Barboros ir Žygimanto likimu primindamas meilę ir mirtį bei tarp jų tarpusį gyvenimą. Visų konkurso dalyvių kontekste Gedimino Piekuro darbas išsiskiria drąsa kalbėti apie amžinybę. Ir apie tai kalbėti universaliai. Kalbėti pakiliai, bet be patoso, be egzaltacijos ir be didybės štampo. Valdovas ir žmogus šioje skulptūroje turi lygiavertes reikšmes. Pagaunama valstybiškumo ir intymumo vienovė. Kūrinys po lygiai turi ir nacionalinio, ir kosmopolitinio charakterio bruožų. Jis iš pirmo žvilgsnio provokuoja, užduoda daugybę klausimų, todėl ir vilniečiams, ir sostinės svečiams, neabejoju, žadintų smalsumą, intriguotų, tačiau tuo pačiu šis darbas darytųsi suprantamas ir lietuviui, ir prancūzui, ir brazilui, ir japonui – o tai jau meno kūrinio išliekamosios vertės bruožas, kaip ir jo atsparumas laikui ir istoriškumui. Akivaizdu, kad darbas nesunkiai atlaikytų laiko cenzą.“
Naujoji skulptūra „Žygimantas ir Barbora“ numatyta Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelyje (T.Vrublevskio g.).
Prieš beveik 500 metų įsiplieskęs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Žygimanto Augusto (1520-1572) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės ir Lenkijos Karalienės Barboros Radvilaitės (1520-1551) tragiškos meilės romanas iki šiol gaubiamas paslapčių bei gausiai romantizuojamas. Vos kelis metus trukusi jų nepakartojama meilės istorija šimtmečiams įkvėpė menininkus – rašytojus, dailininkus, dramaturgus, tapytojus ir kt Tai garsiausia ir bene labiausiai romantizuota meilės istorija Lietuvoje.
Parengta pagal Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinis pav.: dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ konkursinės idėjos fragmentas, G.Piekuras, 1-oji vieta.

Dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ konkursinė idėja, G.Piekuras, 1-oji vieta.

Dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ konkursinė idėja, G.Piekuras, 1-oji vieta.

Dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ konkursinė idėja, V.Gylikis, 2-oji vieta.

Dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ konkursinė idėja, V.Gylikis, 2-oji vieta.

Dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ konkursinė idėja, J.Gencevičius, 3-oji vieta.

Dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ konkursinė idėja, J.Gencevičius, 3-oji vieta.