images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais, verčia manyti, kad Vilnius esmingai keičia urbanistinį kursą, rinkdamasis liberaliau cirkuliuojančio kapitalo akvatorijas. Pradėkime nuo dešiniojo Neries kranto libeskindizacijos. Šį atvejį paprašėme įvertinti keturių nacionalinės architektūros patriarchų: Vytauto Brėdikio, Vytauto Dičiaus, Algimanto Mačiulio ir Algimanto Nasvyčio.

Miestas yra gyvas organizmas, nuolat augantis ir nuolat kintantis. Kaip labiausiai patyrę architektai vertina Lietuvos sostinės raidą pastarojo penkiasdešimtmečio perspektyvoje?

Algimantas Nasvytis: Mes, po Antrojo pasaulinio karo, suvažiavę į Vilnių iš skirtingų Lietuvos vietovių studijuoti  architektūros, visi vieningai siekėme bendrų tikslų: ne tik prikelti Vilnių  naujam gyvenimui, atstačius sugriautą senamiestį, bet ir padėti kurti naują ateities miestą  – Lietuvos sostinę…Jos atkūrimu tikėjo ir to siekė dauguma  naujųjų Vilniaus  gyventojų!  Kiekvienas tai darė pagal galimybes ir savo  sugebėjimus…

Kaip jūsų po karo pradėta formuoti sostinė atrodo šiandien? Kaip vertinate urbanistinę ir architektūrinę Vilniaus raidą? 

Vytautas Brėdikis:Pabandykime išsiaiškinti kuo mes šiandien  tikime,  ko siekiame ir ar kas nors iš esmės pasikeitė į gerą? Kaip mes suvokiame savo veiklą, pilietines teises ar asmenines pareigas gyvendami jau laisvoje Lietuvoje. Šiandien stebint augantį Vilnių ir vis dažniau jame pasireiškiantį biznio ir miesto valdžios diktatą – ignoruojantį architektūros kokybę ir suderintus urbanistinės erdvės formavimo principus – natūraliai iškyla makabriškas klausimas: ar tikrai tai dar savas, o ne svetimas  miestas?

Kas labiausiai iš aktualių projektų šiandieną disonuoja su vilnietišku kontekstu?

Algimantas Mačiulis: Vilniaus miestas pasižymi gamtos ir architektūros darna, reljefo savitumu. Žalios kalvos, juosiančios miesto centrą, apglėbia Senamiestį, bažnyčių bokštai – architektūrinės dominantės sukuria nepakartojamą miesto siluetą ir panoramas. Tačiau neatsakingai vykdant statybas ši darna gali būti negrįžtamai pažeista. Vietomis ji jau pažeista…

Algimantas Nasvytis:Kaip turėtume vertinti dešiniajame Neries krante iškilusius aukštybinius pastatus? Tai galėtų būti šiuolaikinio centro naujos kokybės centras. Architektai atliko šios teritorijos detalias studijas, paruošė eilę projektų. Galiojant dabartiniam bendrajam planui teritorija aukštybinių pastatų statybai buvo konkretizuojama rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir studijas.

Vytautas Dičius:Papildysiu. Paskutinė iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“– arch. S.Motieka, M.Grabauskas). Joje nustatyti pagrindiniai kalvos formavimo principai – abipus Lvovo gatvės iš vakarų nuo Linkmenų gatvės link viršūnės – Europos verslo centro kylantis užstatymas, nuo viršūnės staigiai nusileidžiantis iki savivaldybės pastato. Pietiniame šlaite, esančiame piečiau Konstitucijos prospekto nenumatyta teritorija aukštybinių pastatų statybai.

Atrodytų, kad urbanistinė Vilniaus raida projektuojama pakankamai rūpestingai…?

Vytautas Dičius:Deja deja… Jau tapo tradicija, kad kai kuriems „vystytojams“ Vilniaus miesto centrinės dalies ir ne tik centrinės, apgalvota urbanistinė strategija nieko nebereiškia – pastarieji jųpasiūlymai neturi nieko bendro su numatytais erdvės formavimo principais.

Pačiame urbanistinės kalvos parterio centre – Baltojo tilto ašyje tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės – bendrovė „Lords LB“nusprendė „pakoreguoti“ Vilniaus bendrąjį planą planą ir 64 arų sklype pastatyti apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto multifunkcinį kompleksą, nors ankštame Naujajame Vilniaus centre nebėra erdvės ir vietos tokių parametrų pastatui. Nežiūrint, kad multifunkcinio projekto statybai jau pritarta Vilniaus m. savivaldybės taryboje, įmonė AKG pateikia biurų pastato projektinius pasiūlymus ir aukštybinių pastatų  kalvos išvystymo projektinius pasiūlymus. Kad operacija atrodytų tikroviškai ir būtų išlaikyti formalumai, AKG parengia sklypo Konstitucijos pr. 18B urbanistinę–paveldosauginę–architektūrinę studijąir pateikia  Architektūros – urbanistikos ekspertų tarybai.Deja, pateiktam projektui ekspertai pareiškė daug pastabų ir projektui nepritarė.

Vytautas Brėdikis: Nenorėdami „gaišti laiko“ „Lordai BS“ skelbia multifunkcinio komplekso K18B, iškilsiančio Konstitucijos prospekte ties Baltuoju tiltu, tarptautinį architektūrinį  konkursą, kurį laimi Daniel Libeskind studija „Studio Libeskind“. Antrąją vietą, kaip žinia, laimėjo lietuvių „Architektūros kūrybinė grupė“, trečioji atiteko „Studio Fuksas“ pasiūlymams. Kaip ir tikėtasi „Studio Libeskind“ kaip ir kiti laureatai, sprendė ne urbanistines – architektūrines problemas, o užsakovo problemą – kaip oficialiai įteisinti 64 arų sklype apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto, multifunkcinio komplekso statybą.

Algimantas Mačiulis: Konkurso medžiaga tik patvirtino archtarybos abejones: aukščiausias pastatas statomas kalvos žemutinėje terasoje, įspraustas Baltojo tilto ašyje esančio pėsčiųjų trakto, vedančio link Europos centro ankštoje užstatytoje erdvėje netelpa sklype. Savo gabaritais ir aukščiu nedera urbanistiniame kontekste, tampadominuojančiu ne tik dešiniajam krante, užgožiančiu Europos aikštę, bet ir agresyvus ir išsišokantis.

Vytautas Dičius:Pastato architektūrinis sprendimas  iššaukiantis. Ypač šokiruojantys vaizdai nuo Vilniaus g. ir Senamiesčio, kai į vieną kadrą susiprojektuoja ant šalia upės esančių vieno aukšto istorinių  pastatų visa savo grožybe iškilęs multikompleksas ir šv. Rapolo bažnyčia.

Kas D.Libeskindo „Lordų“ projekte kelia didžiausią nerimą ir pavojų Vilniaus tapatumui?

Vytautas Brėdikis: Stebina atkaklus ir nežabotas noras į sklypą iškreiptu būdu sukišti jame netelpantį tūrį, pastatas projektuojamas lyg plyname lauke. Urbanistiniu-architektūriniu-paveldosauginiu aspektu nėra komunikacijos nei su gretimu užstatymu, nei su  Senamiesčiu.  Man visiškai aišku, kad ir konkurso sąlygos, ir rengiamas projektas prieštarauja Vilniaus Bendrajam planui (pažeidžia įstatymą), ignoruoja specialistų įdėtą darbą ir realizaciją natūroje, paskutinį iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos urbanistinių parametrų studiją“. Blogiausia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesugeba užtikrinti Vilniaus Bendrojo plano relizacijos ir jau priimtus sprendimus leidžia keisti keliems įžūliems savanaudžiams „vystytojams“. Manau, kad privalome kreiptis į visuomenę, kad būtų pirmoje eilėje būtų atšaukti konkurso rezultatai ir įvertinta mero veikla šiuo atveju.

Vytautas Dičius: Deja, tai ne pirmas miesto valdžios ir priveligijuotų užsakovų bendros veiklos atvejis, kai komercinių struktūrų naudai keičiami urbanistiniai projektai, pažeidžiami miesto bendrojo plano sprendimai, teisiniai aktai – turima omenyje statiniai skirti kūno kultūrai ir sportui, pirmiausiai Nacionalinis stadionas…

Dėkui už pokalbį. Prie Nacionalinio stadiono reikalų dar grįšime. [ Laukite tęsinio ]

Kalbėjosi Audrys Karalius

Komentarai

  1. Kodėl metrai tyli apie Konstitucijos pr. – Lvovo g. administracinio-komercinio komplekso urbanistinį architektūrinį jovalą? Ko verta aikštė prie prospekto tarp savivaldybės ir Europos prekybos centro? Kokias funkcijas ji sprendžia? O kadastro statiniai atskirti gatvės per kurią zuja interesantai ieškodami kur palikti automobilį. Kur šiuolaikiškas daugiasluoksnis projektavimas, kelių lygių erdvės, elememtarus funkcionalumas? Ar ši vienas prieš kitą išsišokti bandančių statinių sangrūda ir yra ta išsvajota architektūrinė kalva? Teisingai kritikuodami Libeskindo projektą aiškiai bijome pripažinti ko prisidirbome patys!

  2. Taip, „vystytojai“, atseit, monstrai, naikina miestą. Kas kita buvo Tarybų valdžia, leidusi metrams projektuoti, ko jų širdys geidė. Keistos kalbos, keista perspektyva. Neginu dabartinės mūsų architektūros, mano supratimu, ji daugiausia baisi arba nyki, retkarčiais – nebloga. Bet ritinti bačką ant dabartinės ekonominės sistemos…

  3. Na ir ką? Manau,“objektyviausi žiniasklaidos organai“ ir toliau liaupsina tuos,kuriems į esamą aplinką,kontekstą nusispjauti…Matyt,užsisakai ten reklamą,ir pasiskelbi -Lietuvos „geriausias“,“žymiausias“,“įdomiausias“ ir t.t. Tylūs kontekstualūs darbai kartais tiesiog nepastebimi.

  4. Mano manymu,siūlyti griauti tokius pastatus,kaip buvusi Kelių policiją,yra didžiulė klaida,demonstruojanti kultūrinio išsilavinimo stoką.Kaip ir Bangos restorano griovimas Palangoje.

  5. O ar gali būti kitaip, kai valdo tie, kuriems asmens laisvės yra svarbesnės už bendrąjį gėrį? Ir jie ne iš dangaus mums nuleisti …

  6. mūsų vyr. architektai prieš investuotojus nebent patys save gali susimažint ir plotu, ir aukščiu. kad tik sulįsti..

  7. Vyr. architektas remdamasis BP gali išreikalaut vystytojų , kad pastatą sumažintų ir plotu ir aukščiu.

  8. Pilote parasai komentara tai iskart patalpina, o archsajungos puslapi daro ka nori, nori ides, nori istrins. Ot demokratija…O kokie stebuklai vyksta su panevezio konkursais, matyt savivaldybe ir emesi patirties is archsajungos darbo metodu.

  9. O kas yra Vilniaus vyriausiasis architektas?

  10. Po 1990m. Lietuvoje stipriausia jėga tapo pinigai. Ir visose srityse, ne tik architektūroje. Viskas pajungta pinigų darymui. Kažkada visi manėme, kad atsiradus pelno faktoriui, viskas pajudės reikiamu greičiu ir reikiama kryptimi. Pajudėjo. Tik ne ta kryptimi. Daug kas Lietuvoje įgavo pačias pigiausias formas skirtas tenkinti žemiausius žmogaus inkstinktus. Viskas suprimityvėjo, įgavo vienadienes formas, gyvenimo tempas išaugo iki maksimumo, o prasmės tame – jokios.

  11. labai teisingos metru pastabos, reikia pripazinti

  12. Projektuotų lordus archsojuzo žmogus – būtų tylu gražu…

  13. Kazkaip visi tyli apie teritorija prie sporto rumu??? Neidomu butu pasidometi kaip ten siauteja Avulis???Viduri miesto centro daro kartonini haosa. Ir tai viskas padaryta po arch. sajungos veliava kitaip sakant paneles blondines kuriai visi pavaldus. GEDA!

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Martynas Budraitis

NACIONALINIO KALIBRO PREMJERA: Sezoną atidarė spektakliu naujoje LNDT salėje

2021 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko pirmoji premjera po 3 metus trukusios rekonstrukcijos. Teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis prieš susirinkusius padėkojo šviesaus atminimo architektui Algimantui Kančui

Latvijos nacionalinė koncertų salė

LATVIJOS NACIONALINĖ KONCERTŲ SALĖ: Rasti vietą padeda lietuvių urbanistai

2021 rugpjūčio 19Be komentarųPILOTAS.LT

Jau 3 dešimtmečius Latvijoje verda diskusijos: vieningai sutariant, kad šaliai reikalinga reprezentatyvi nacionalinė koncertų salė, kategoriškai nesutariama ir nesusitariama, kurioje vietoje ji turėtų iškilti. Į kunkuliuojančią

Edmundas Benetis

VIENAS LAUKE KARYS: E.Benetis nesulaukia LAR paramos dėl Lietuvos bendrojo plano problemų

2021 liepos 274 KomentaraiPILOTAS.LT

Žinomas pajūrio architektas Edmundas Benetis kreipėsi į e-žurnalo Pilotas.LT redakciją dėl pagalbos. Architektui nesiseka bendrauti su Architektų rūmais visuomenei itin svarbiu klausimu. Gal kalti vasaros

Vilniaus centrinis paštas

VILNIAUS PAŠTE ĮSIKURS ISM: Universitetas ieškojo verslo aplinkos

2021 birželio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus centrinio pašto pastate įsikus Vadybos ir ekonomikos universitetas. Pagal Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektą XX a. viduryje rekonstruotame pastate jau nuo kito rudens bus

Ąžuolyno giraitė

ĄŽUOLYNO GIRAITĖ: Klaipėdoje užbaigtas 8,5 ha teritorijos tvarkymo projektas

2021 kovo 19Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje ką tik užbaigtas 8,5 ha Ąžuolyno giraitės teritorijos tvarkymo projektas. Tarp Kauno ir Paryžiaus Komunos gatvių prieš 40 metų įrengtame parke buvo naujai suformuotos

stoti_ko_210300_e01_xxx

SKELBIAMAS TARPTAUTINIS KONKURSAS: Vilniui reikia ikoniškos geležinkelio stoties idėjų

2021 kovo 48 KomentaraiPILOTAS.LT

Stoties rajoną iš esmės pertvarkyti ketinantis Vilnius, kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG), ką tik paskelbė tarptautinį architektūros konkursą geriausiam pasiūlymui atrinkti. Tokio kompleksiškumo konkursas, kai

NEOM

URBANISTINĖ LINIJA: Dykumoje kuriamas 170 kilometrų ilgio miestas

2021 sausio 189 KomentaraiPILOTAS.LT

Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas neseniai pristatė itin ambicingą koncepciją per 100 mylių ilgio linijinio miesto, pavadinto „The Line“ (liet. „Linija“). Tai bus

Ąžuolyno giraitė

KLAIPĖDOJE ATGIJO PARKAS: Užbaigti Ąžuolyno giraitės atnaujinimo darbai

2021 sausio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos Ąžuolyno giraitėje ką tik baigti atnaujinimo darbai. Atnaujinant parką, įrengtos įvairios sporto aikštelės, o vakarinėje teritorijos dalyje šalia tvenkinio buvo sukurta pasyvaus poilsio zona.

Kauno Naujamiestis

KAUNO NAUJAMIESČIO KODAS: Urbanistinių kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas

2020 gruodžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Šį rudenį Kaune surengtos urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“. Rytoj rengiamame šių dirbtuvių rezultatų pristatyme bus pristatytos jose gimusios urbanistinės gairės Kauno Naujamiesčiui. Gruodžio 17

Merkinė

LIETUVOS URBANISTINIS FORUMAS: Apie iššūkius saugomose teritorijose

2020 gruodžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija rengia XIV Lietuvos urbanistinį forumą. Šiemetinė tema – „Urbanizacijos iššūkiai saugomose teritorijose: kaip atrasti interesų darną?“. Forumas vyks nuotoliniu būdu. Gruodžio 18 dieną

Šančiai

KURS ŠANČIŲ VIZIJĄ: Pirmą kartą Lietuvoje projektą inicijuoja bendruomenė

2020 lapkričio 271 KomentarasPILOTAS.LT

Šančiai – išskirtinė Kauno miesto teritorija, kurią, pasak šančiškių, reikia išsaugoti ir puoselėti, tačiau ir pritaikyti šiandienos gyventojų poreikiams. Dėl šios priežasties Žemųjų Šančių gyventojai

Panevėžys

PANEVĖŽIO REGIONO JUNGTIS: Įsteigta regiono plėtros taryba

2020 lapkričio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio regionas planuoja sinchronizuoti plėtrą – tam jau įsteigta regiono plėtros taryba. Pirmas numatomas jos darbas – bendrojo regioninio plėtros plano patvirtinimas. Pirmininkaujant Panevėžio miesto

after_su_201100_tit2_xxx

LIETUVIŠKA DĖLIONĖ SUOMIJOJE: „After Party“ duetas pildo šalies architektūros istoriją

Jaunas ir ambicingas architektų Giedriaus Mamavičiaus ir Gabrielės Ubarevičiūtės duetas neseniai įspūdingai papildė lietuvių dalyvavimo užsienio architektūros konkursuose istoriją. Pasitelkę kelis kolegas iš užsienio, jie šį mėnesį

Atvirasis urbanistikos muziejus

GYVOSIOS ERDVĖS: Atvirąjį urbanistikos muziejų pristatanti paroda

2020 spalio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje atidaroma Tomo S. Butkaus paroda „Gyvosios erdvės“. Tai 7 skirtingo ilgumo pasakojimai, apimantys skirtingus laikotarpius, miestovaizdžius ir urbanistines struktūras.

AEXN

PIRMAUJA „HANZA“: Komisija surikiavo „Laivitės“ teritorijos pirmojo namo prizininkus

2020 spalio 21Be komentarųPILOTAS.LT

Verslo centro Klaipėdoje, buvusioje „Laivitės“ teritorijoje, architektūriniame konkurse pirmauja projektas „Hanza“. Iš viso šiam konkursui buvo pateikta 13 projektinių idėjų. Oficialūs nugalėtojai bus paskelbti po

Vilniaus stoties teritorija

STOTIES TERITORIJOS KONCEPCIJA: Rengiamasi aptarti viešai

2020 spalio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ pakvietė visuomenę susipažinti su Geležinkelio stoties ir aplinkinės teritorijos detaliojo plano koncepcija. Pagal ją bus toliau rengiami

pasaulinė architektūros diena

PASAULINĖ ARCHITEKTŪROS DIENA: Du dedikuoti pareiškimai

2020 spalio 51 KomentarasPILOTAS.LT

Kaip žinia, Pasaulinė Architektūros diena švenčiama pirmąjį spalio pirmadienį, kaip 1985-aisiais nusprendė UIA (Pasaulinė Architektų sąjunga), sinchronizuodama architektūrą su Jungtinių Tautų Pasauline Būsto diena. Ta

Lietuvos bendrasis planas

ARCHITEKTŲ RŪMAI: Rengiamas LT Bendrasis planas turi esminių trūkumų

2020 spalio 51 KomentarasPILOTAS.LT

Baigiamas rengti Lietuvos respublikos teritorijos bendrasis planas – urbanistinė konstitucija, pagal kurią valstybė gyvens 25 metus (maždaug). Deja, esminis nacionalinio mastelio projektas į galutinę stotelę

Bendrasis planas

LIETUVOS BENDRASIS PLANAS: Keli konkretūs klausimai Plano rengėjams

2020 spalio 5Be komentarųEdmundas Benetis

„Gero laiko“ periodas rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (LR BP) baigėsi. Praeityje liko bemaž keturi darbo metai, devyni LR BP forumai, daugybė kitokių susitikimų,

Memelio miestas

MEMELIO MIESTO VARTAI: Klaipėdos verslo centro konkurse – 13 koncepcijų

2020 rugsėjo 241 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdoje Verslo centro N.Uosto g. 3 atvirajam projekto konkursui pateikta 13 architektūros koncepcijų. Manoma, kad šis konvertuojamos „Memelio miesto“ teritorijos pastatas, taps savotiškais vartais, reprezentuojančiais

Laisvės alėja

NAUJAMIESČIO KODAS: Rengiamos Kauno centro urbanistinės kūrybinės dirbtuvės

2020 rugsėjo 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šį rudenį Kaune rengiamos urbanistinės kūrybinės dirbtuvės „Naujamiesčio kodas“. Atrinktos 4 dalyvių komandos jose parengs vieną bendrą Kauno Naujamiesčio urbanistinę strategiją. NAUJAMIESČIO VIZIJĄ KURS BENDRAI Spalio

Eigulių istorijos

MATERIALŪS PASAKOJIMAI: Eigulių rajono istorijos ir kūrybinės dirbtuvės

2020 rugpjūčio 25Be komentarųPILOTAS.LT

Prasideda Architektūros fondo renginiai, skirti tyrinėti architektūrą ir ją supančių istorijų santykį. Pirmosios ciklo „Materialūs pasakojimai“ istorijos dedikuotos Kauno Eigulių rajonui. Kaip pasakojimai ir vaizduotė

Kaunas palaidojo žymiausią miesto urbanistą Alvydą Steponavičių.

ALVYDAS PRANAS STEPONAVIČIUS: Gyvenimas pašvęstas Kauno urbanistikai

2020 liepos 33 KomentaraiAudrys Karalius

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną, Kaunas palaidojo žymiausią miesto urbanistą – Alvydą Praną Steponavičių (1943 – 2020). Stepas (taip A.Steponavičių vadino kolegos, o ilgainiui

©PILOTAS.LT

KAMŠYS TEISINES SPRAGAS: Teritorijų planavimo įstatymui pribrendo pataisos

2020 birželio 81 KomentarasPILOTAS.LT

Teritorijų planavimo įstatymo spragos sudaro sąlygas miestų driekai bei teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ar jų pakeitimus viešinti tik formaliai. LR Vyriausybė ką tik pritarė Aplinkos

Memelio miestas

POINDUSTRINĖ KLAIPĖDA: Memelio miesto detalųjį planą svarstys internetu

2020 gegužės 181 KomentarasPILOTAS.LT

Klaipėdoje parengtas per 16 ha poindustrinės teritorijos tarp Danės upės žiogių ir Kuršių marių užstatymo projektas. Šios kadaise viešojo gyvenimo centru mieste buvusios teritorijos detaliojo