images_phocagallery_4844_patri_inte_1610_4844_tit3

VILNIUS PRARANDA KRYPTĮ: Teigia keturi architektūros patriarchai

Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais, verčia manyti, kad Vilnius esmingai keičia urbanistinį kursą, rinkdamasis liberaliau cirkuliuojančio kapitalo akvatorijas. Pradėkime nuo dešiniojo Neries kranto libeskindizacijos. Šį atvejį paprašėme įvertinti keturių nacionalinės architektūros patriarchų: Vytauto Brėdikio, Vytauto Dičiaus, Algimanto Mačiulio ir Algimanto Nasvyčio.

Miestas yra gyvas organizmas, nuolat augantis ir nuolat kintantis. Kaip labiausiai patyrę architektai vertina Lietuvos sostinės raidą pastarojo penkiasdešimtmečio perspektyvoje?

Algimantas Nasvytis: Mes, po Antrojo pasaulinio karo, suvažiavę į Vilnių iš skirtingų Lietuvos vietovių studijuoti  architektūros, visi vieningai siekėme bendrų tikslų: ne tik prikelti Vilnių  naujam gyvenimui, atstačius sugriautą senamiestį, bet ir padėti kurti naują ateities miestą  – Lietuvos sostinę…Jos atkūrimu tikėjo ir to siekė dauguma  naujųjų Vilniaus  gyventojų!  Kiekvienas tai darė pagal galimybes ir savo  sugebėjimus…

Kaip jūsų po karo pradėta formuoti sostinė atrodo šiandien? Kaip vertinate urbanistinę ir architektūrinę Vilniaus raidą? 

Vytautas Brėdikis:Pabandykime išsiaiškinti kuo mes šiandien  tikime,  ko siekiame ir ar kas nors iš esmės pasikeitė į gerą? Kaip mes suvokiame savo veiklą, pilietines teises ar asmenines pareigas gyvendami jau laisvoje Lietuvoje. Šiandien stebint augantį Vilnių ir vis dažniau jame pasireiškiantį biznio ir miesto valdžios diktatą – ignoruojantį architektūros kokybę ir suderintus urbanistinės erdvės formavimo principus – natūraliai iškyla makabriškas klausimas: ar tikrai tai dar savas, o ne svetimas  miestas?

Kas labiausiai iš aktualių projektų šiandieną disonuoja su vilnietišku kontekstu?

Algimantas Mačiulis: Vilniaus miestas pasižymi gamtos ir architektūros darna, reljefo savitumu. Žalios kalvos, juosiančios miesto centrą, apglėbia Senamiestį, bažnyčių bokštai – architektūrinės dominantės sukuria nepakartojamą miesto siluetą ir panoramas. Tačiau neatsakingai vykdant statybas ši darna gali būti negrįžtamai pažeista. Vietomis ji jau pažeista…

Algimantas Nasvytis:Kaip turėtume vertinti dešiniajame Neries krante iškilusius aukštybinius pastatus? Tai galėtų būti šiuolaikinio centro naujos kokybės centras. Architektai atliko šios teritorijos detalias studijas, paruošė eilę projektų. Galiojant dabartiniam bendrajam planui teritorija aukštybinių pastatų statybai buvo konkretizuojama rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir studijas.

Vytautas Dičius:Papildysiu. Paskutinė iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“– arch. S.Motieka, M.Grabauskas). Joje nustatyti pagrindiniai kalvos formavimo principai – abipus Lvovo gatvės iš vakarų nuo Linkmenų gatvės link viršūnės – Europos verslo centro kylantis užstatymas, nuo viršūnės staigiai nusileidžiantis iki savivaldybės pastato. Pietiniame šlaite, esančiame piečiau Konstitucijos prospekto nenumatyta teritorija aukštybinių pastatų statybai.

Atrodytų, kad urbanistinė Vilniaus raida projektuojama pakankamai rūpestingai…?

Vytautas Dičius:Deja deja… Jau tapo tradicija, kad kai kuriems „vystytojams“ Vilniaus miesto centrinės dalies ir ne tik centrinės, apgalvota urbanistinė strategija nieko nebereiškia – pastarieji jųpasiūlymai neturi nieko bendro su numatytais erdvės formavimo principais.

Pačiame urbanistinės kalvos parterio centre – Baltojo tilto ašyje tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės – bendrovė „Lords LB“nusprendė „pakoreguoti“ Vilniaus bendrąjį planą planą ir 64 arų sklype pastatyti apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto multifunkcinį kompleksą, nors ankštame Naujajame Vilniaus centre nebėra erdvės ir vietos tokių parametrų pastatui. Nežiūrint, kad multifunkcinio projekto statybai jau pritarta Vilniaus m. savivaldybės taryboje, įmonė AKG pateikia biurų pastato projektinius pasiūlymus ir aukštybinių pastatų  kalvos išvystymo projektinius pasiūlymus. Kad operacija atrodytų tikroviškai ir būtų išlaikyti formalumai, AKG parengia sklypo Konstitucijos pr. 18B urbanistinę–paveldosauginę–architektūrinę studijąir pateikia  Architektūros – urbanistikos ekspertų tarybai.Deja, pateiktam projektui ekspertai pareiškė daug pastabų ir projektui nepritarė.

Vytautas Brėdikis: Nenorėdami „gaišti laiko“ „Lordai BS“ skelbia multifunkcinio komplekso K18B, iškilsiančio Konstitucijos prospekte ties Baltuoju tiltu, tarptautinį architektūrinį  konkursą, kurį laimi Daniel Libeskind studija „Studio Libeskind“. Antrąją vietą, kaip žinia, laimėjo lietuvių „Architektūros kūrybinė grupė“, trečioji atiteko „Studio Fuksas“ pasiūlymams. Kaip ir tikėtasi „Studio Libeskind“ kaip ir kiti laureatai, sprendė ne urbanistines – architektūrines problemas, o užsakovo problemą – kaip oficialiai įteisinti 64 arų sklype apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto, multifunkcinio komplekso statybą.

Algimantas Mačiulis: Konkurso medžiaga tik patvirtino archtarybos abejones: aukščiausias pastatas statomas kalvos žemutinėje terasoje, įspraustas Baltojo tilto ašyje esančio pėsčiųjų trakto, vedančio link Europos centro ankštoje užstatytoje erdvėje netelpa sklype. Savo gabaritais ir aukščiu nedera urbanistiniame kontekste, tampadominuojančiu ne tik dešiniajam krante, užgožiančiu Europos aikštę, bet ir agresyvus ir išsišokantis.

Vytautas Dičius:Pastato architektūrinis sprendimas  iššaukiantis. Ypač šokiruojantys vaizdai nuo Vilniaus g. ir Senamiesčio, kai į vieną kadrą susiprojektuoja ant šalia upės esančių vieno aukšto istorinių  pastatų visa savo grožybe iškilęs multikompleksas ir šv. Rapolo bažnyčia.

Kas D.Libeskindo „Lordų“ projekte kelia didžiausią nerimą ir pavojų Vilniaus tapatumui?

Vytautas Brėdikis: Stebina atkaklus ir nežabotas noras į sklypą iškreiptu būdu sukišti jame netelpantį tūrį, pastatas projektuojamas lyg plyname lauke. Urbanistiniu-architektūriniu-paveldosauginiu aspektu nėra komunikacijos nei su gretimu užstatymu, nei su  Senamiesčiu.  Man visiškai aišku, kad ir konkurso sąlygos, ir rengiamas projektas prieštarauja Vilniaus Bendrajam planui (pažeidžia įstatymą), ignoruoja specialistų įdėtą darbą ir realizaciją natūroje, paskutinį iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos urbanistinių parametrų studiją“. Blogiausia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesugeba užtikrinti Vilniaus Bendrojo plano relizacijos ir jau priimtus sprendimus leidžia keisti keliems įžūliems savanaudžiams „vystytojams“. Manau, kad privalome kreiptis į visuomenę, kad būtų pirmoje eilėje būtų atšaukti konkurso rezultatai ir įvertinta mero veikla šiuo atveju.

Vytautas Dičius: Deja, tai ne pirmas miesto valdžios ir priveligijuotų užsakovų bendros veiklos atvejis, kai komercinių struktūrų naudai keičiami urbanistiniai projektai, pažeidžiami miesto bendrojo plano sprendimai, teisiniai aktai – turima omenyje statiniai skirti kūno kultūrai ir sportui, pirmiausiai Nacionalinis stadionas…

Dėkui už pokalbį. Prie Nacionalinio stadiono reikalų dar grįšime. [ Laukite tęsinio ]

Kalbėjosi Audrys Karalius

Komentarai

  1. Kodėl metrai tyli apie Konstitucijos pr. – Lvovo g. administracinio-komercinio komplekso urbanistinį architektūrinį jovalą? Ko verta aikštė prie prospekto tarp savivaldybės ir Europos prekybos centro? Kokias funkcijas ji sprendžia? O kadastro statiniai atskirti gatvės per kurią zuja interesantai ieškodami kur palikti automobilį. Kur šiuolaikiškas daugiasluoksnis projektavimas, kelių lygių erdvės, elememtarus funkcionalumas? Ar ši vienas prieš kitą išsišokti bandančių statinių sangrūda ir yra ta išsvajota architektūrinė kalva? Teisingai kritikuodami Libeskindo projektą aiškiai bijome pripažinti ko prisidirbome patys!

  2. Taip, „vystytojai“, atseit, monstrai, naikina miestą. Kas kita buvo Tarybų valdžia, leidusi metrams projektuoti, ko jų širdys geidė. Keistos kalbos, keista perspektyva. Neginu dabartinės mūsų architektūros, mano supratimu, ji daugiausia baisi arba nyki, retkarčiais – nebloga. Bet ritinti bačką ant dabartinės ekonominės sistemos…

  3. Na ir ką? Manau,“objektyviausi žiniasklaidos organai“ ir toliau liaupsina tuos,kuriems į esamą aplinką,kontekstą nusispjauti…Matyt,užsisakai ten reklamą,ir pasiskelbi -Lietuvos „geriausias“,“žymiausias“,“įdomiausias“ ir t.t. Tylūs kontekstualūs darbai kartais tiesiog nepastebimi.

  4. Mano manymu,siūlyti griauti tokius pastatus,kaip buvusi Kelių policiją,yra didžiulė klaida,demonstruojanti kultūrinio išsilavinimo stoką.Kaip ir Bangos restorano griovimas Palangoje.

  5. O ar gali būti kitaip, kai valdo tie, kuriems asmens laisvės yra svarbesnės už bendrąjį gėrį? Ir jie ne iš dangaus mums nuleisti …

  6. mūsų vyr. architektai prieš investuotojus nebent patys save gali susimažint ir plotu, ir aukščiu. kad tik sulįsti..

  7. Vyr. architektas remdamasis BP gali išreikalaut vystytojų , kad pastatą sumažintų ir plotu ir aukščiu.

  8. Pilote parasai komentara tai iskart patalpina, o archsajungos puslapi daro ka nori, nori ides, nori istrins. Ot demokratija…O kokie stebuklai vyksta su panevezio konkursais, matyt savivaldybe ir emesi patirties is archsajungos darbo metodu.

  9. O kas yra Vilniaus vyriausiasis architektas?

  10. Po 1990m. Lietuvoje stipriausia jėga tapo pinigai. Ir visose srityse, ne tik architektūroje. Viskas pajungta pinigų darymui. Kažkada visi manėme, kad atsiradus pelno faktoriui, viskas pajudės reikiamu greičiu ir reikiama kryptimi. Pajudėjo. Tik ne ta kryptimi. Daug kas Lietuvoje įgavo pačias pigiausias formas skirtas tenkinti žemiausius žmogaus inkstinktus. Viskas suprimityvėjo, įgavo vienadienes formas, gyvenimo tempas išaugo iki maksimumo, o prasmės tame – jokios.

  11. labai teisingos metru pastabos, reikia pripazinti

  12. Projektuotų lordus archsojuzo žmogus – būtų tylu gražu…

  13. Kazkaip visi tyli apie teritorija prie sporto rumu??? Neidomu butu pasidometi kaip ten siauteja Avulis???Viduri miesto centro daro kartonini haosa. Ir tai viskas padaryta po arch. sajungos veliava kitaip sakant paneles blondines kuriai visi pavaldus. GEDA!

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

uosta_kl_240700_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLEČIASI: Pietinėje dalyje suformuos ir įveiklins 100 ha teritoriją

2024 liepos 22Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdos uostas žengia dar vieną žingsnį įgyvendinant vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuojant ir įveiklinant naują 100 hektarų apimančią teritoriją. Naujos sausumos teritorijos pietinėje Klaipėdos

architekturine-kalva

NAUJOS FORMAVIMO GAIRĖS: Darnins Konstitucijos prospekto „Architektūrinę kalvą“

2024 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Abipus sostinės Konstitucijos prospekto išsidėstę aukštybiniai pastatai sudaro vadinamąją „Architektūrinę kalvą“ – tai vienas iš skiriamųjų šiuolaikinio Vilniaus bruožų. Siekiant, kad ši centrinė miesto teritorija

1-aketuri-architektai_bendruomeniu%cc%a8-miestelis-1

„LAUNAGIAI“ ĮGAUNA PAVIDALĄ: Paaiškėjo 3 architektūros konkursų nugalėtojai

2024 liepos 16Be komentarųPILOTAS.LT

Neseniai paaiškėjo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotų trijų architektūros konkursų, skirtų pirmiesiems dviem naujojo rajono „Launagiai“ Vilniaus pietinėje dalyje etapams, laimėtojai. SIŪLĖ SCENARIJUS

Muziejaus saugykla Rumšiškėse

MUZIEJAUS VERTYBIŲ SAUGYKLA RUMŠIŠKĖSE: Projekto konkurse varžosi 12 pasiūlymų

2024 birželio 101 KomentarasPILOTAS.LT

Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru pastato atvirame urbanistinio-architektūrinio projekto konkurse varžosi 12 pasiūlymų. Susipažinti su ekspozicija galima darbo dienomis, nuo 9 iki

launa_vn_240600_e01_xxx

URBANISTINIS GŪSIS VILNIUJE: „Darnu Group“ pristatė 71 ha teritorijos užstatymo planus

2024 birželio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Daugiausiai šalyje investuojanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pristatė 71 ha teritorijos Vilniaus pietinėje dalyje vystymo planus. Numatoma, kad tarp Eišiškių plento ir P.Joniko

ssva_bp_240500_e01_xxx

BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMO GAIRĖS: SSVA parengė aktualią sprendinių santrauką

2024 gegužės 9Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) parengė Lietuvos Respublikos bendrojo plano (LRBP) sprendinių santrauką, padėsiančią rengti ir vertinti savivaldybių bendruosius planus. ATLIKO ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĘ Lietuvos

Gargždų centro detalusis planas

KEIS GARGŽDŲ CENTRO VEIDĄ: Patvirtintas detalusis planas ir jo įgyvendinimo programa

2024 gegužės 7Be komentarųPILOTAS.LT

Žengtas dar vienas svarbus žingsnis, keičiant Gargždų centro veidą – patvirtintas detalusis planas ir jo įgyvendinimo programa, numatanti, kaip miesto centras vystysis artimiausią dešimtmetį. Tai

lviv_vn_240500_e01_xxx

POKYČIAI ŠNIPIŠKĖSE: „ID Vilnius“ rengia Lvivo ir Krokuvos gatvių vizijos pristatymą

2024 gegužės 6Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniečiai kviečiami susipažinti su Lvivo ir Krokuvos gatvių pokyčių vizija. Susitikimo metu bus pristatomi „ID Vilnius“ parengti gatvių priešprojektiniai pasiūlymai, dalyviai galės užduoti klausimus ir

pakal_po_231000_e01_xxx

URBANISTINĖ PLĖTRA KLAIPĖDOS REGIONE: Problemos, iššūkiai ir Vilniaus patirtis

2024 balandžio 18Be komentarųMindaugas Pakalnis

Praėjusią savaitę kartu su SSVA (Statybos sektoriaus vystymo agentūra) kolegomis lankėmės Klaipėdos rajone. Skaičiau pranešimą savivaldybės tarybos narių ir administracijos darbuotojų mokymuose teritorijų planavimo ir

tanki_pl_240400_e01_xxx

URBANISTINĖ REGENERACIJA: Architekto-urbanisto D.Baltrušaičio virtuali paskaita

2024 balandžio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas sveikintinų žingsnių tankinant miestą – apleistų teritorijų regeneracija. Tačiau šių ar kitų miesto teritorijų gaivinimas sėkmingas bus tik atsižvelgus į daugybę faktorių, ne vien

Vilniaus oro uostas

LIETUVOS ORO UOSTAI KYLA: Parengtas ambicingas 30 metų plėtros planas

2024 sausio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė

ssva

IEŠKOMI URBANISTIKOS ASAI: Mindaugas Pakalnis buria kompetentingą urbanistų komandą

2023 gruodžio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) ieško urbanistikos asų. Urbanistikos specialistų laukiama neseniai įkurtame specialiame Urbanistikos padalinyje, kuriam vadovauja buvęs Vilniaus vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. „Augančio

GIS

TARPTAUTINĖ GIS DIENA: Geodizainas tampa dabartinių miestų metodu

2023 lapkričio 15Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be skaitmeninių žemėlapių, kurių pagalba galime rasti mums reikalingą maršrutą, konkrečią vietą ir kitaip orientuotis aplinkoje bet kurioje pasaulio vietoje. Jų sudarymui

Mindaugas Pakalnis

SSVA PLANUOJA BŪSIMĄ VEIKLĄ: Teiks pagalbą miestų planavimo klausimais

2023 lapkričio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) teiks metodinę pagalbą savivaldybėms miestų planavimo klausimais. SSVA perduodamos Lietuvos bendrojo plano stebėsenos ir jo įgyvendinimo savivaldybių bendruosiuose planuose funkcijos

forum_vn_231100_e01_xxx

DAUGIAU TEISIŲ PLANUOJANT ATEITĮ: Vilniuje vyksta Urbanistikos forumas

2023 lapkričio 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien vykstančiame XVII Lietuvos urbanistiniame forume, kurį organizuoja Aplinkos ministerija, Vilniaus ir Tauragės merai, žinomi šalies architektai, urbanistai, statybininkai, nekilnojamojo turto vystytojai, mokslininkai, ekspertai, bendruomenių

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

TVARIOS LIETUVOS VIZIJA: Vilniuje rengiamas XVII Lietuvos urbanistinis forumas

2023 lapkričio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija rengia XVII Lietuvos urbanistinį forumą „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“. Šių metų forume bus aptarta tvarios Lietuvos vizija, kaip ji

uosta_kl_231000_e01_xxx

KLAIPĖDOS UOSTAS PLĖSIS: Imsis pietinės dalies 100 ha sausumos teritorijos

2023 spalio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Išlikti konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius bei pritraukti investuotojų Klaipėdos uoste ketinama vystant naują sausumos teritoriją pietinėje jo dalyje. Su atlikta pietinės uosto

pakal_po_231000_e01_xxx

BE DARBO NEUŽTRUKO: Mindaugas Pakalnis imasi naujo urbanistinio iššūkio

2023 spalio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kiek daugiau nei prieš porą mėnesių sostinės vyriausiojo architekto postą palikęs Mindaugas Pakalnis ilgai be darbo neišbuvo. 5 metus itin karštame Vilniaus savivaldybės poste išsilaikęs ir

Rail Baltica stotis

„RAIL BALTICA“ STOTIS PANEVĖŽYJE: Naujos perspektyvos urbanistinei plėtrai

2023 rugpjūčio 171 KomentarasPILOTAS.LT

Šiuo metu Aukštaitijos sostinės visuomenei pristatomos 3 europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio plėtros alternatyvos. Kaip prioritetinė įvardijama galimybė Panevėžio tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį įrengti miesto

Užusienis

PLANUOJA „SAVARANKIŠKĄ“ RAJONĄ: „Darnu Group“ Vilniuje įsigijo 65 ha teritoriją

2023 balandžio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ užbaigė sklypų įsigijimo sandorius sostinės pietinėje dalyje, Užusienyje. Čia 65 ha teritorijoje tarp Eišiškių pl. ir P.Joniko gatvės įmonė

vasil_vn_230400_e03_xxx

ŽAIDŽIANT VILNIŲ: Bravūriški A.Vasiliausko „urbanistiniai paišdykavimai“ akina susimąstyti

2023 balandžio 213 KomentaraiPILOTAS.LT

Idėjų nestokojantis jaunos kartos fotomenininkas Adas Vasiliauskas neseniai pradėjo įgyvendinti naują projektą – „Žaidžiu Vilnių“. Visuomenės susidomėjimo greitai susilaukusiame savo fotomontažų projekte žinomus Vilniaus pastatus

pasta_vn_230307_tit_xxx

UŽĖMĖ VILNIAUS CENTRINĮ PAŠTĄ: Įsikūrė  ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

2023 kovo 7Be komentarųPILOTAS.LT

Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. ISM atstovai teigia, kad

Stokholmas

DARNŪS IR GYVYBINGI MIESTAI: Aktualus pranešimas ir parodos atidarymas Klaipėdoje

2023 kovo 3Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvos architektų sąjungos Kauno apskrities organizacijos (LASKAO) salėje rengiamas parodos „Darnūs Šiaurės šalių miestai“ atidarymas bei urbanistų studijos PUPA ⁄ Life over space pranešimo

Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold

ATVYKSTA MIESTŲ LYDERIAI: Vilnius rengia tarptautinę čempionų konferenciją

2023 sausio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Kitą savaitę į Vilnių rinksis Europos miestų merai, lyderiai ir ekspertai – sostinės savivaldybė organizuoja tarptautinę konferenciją „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“. Vilniaus 700-ojo

sovietmečio daugiabučiai

SOVIETMEČIO DAUGIABUČIAI: Transformacijos kompleksinių strategijų pristatymas

2022 gruodžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Firmos „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ urbanistai nesenai atliko sovietmečio daugiabučių urbanistinę ir architektūrinę analizę bei parengė transformacijos strategijų viziją. Su atliktu darbu bus galima