AUKŠTAS LATVIJOS ĮVERTINIMAS://ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMAS LIETUVIAMS!

Dievai žino, kiek mūsų architektūrinis gyvenimas būtų voliojęsis tarp dviejų kraštutinumų – neadekvataus gyrimosi “laiką lenkiančiais” stiklainiais ir mazochistinės saviplakos, bučiuojant šlepetes kiekvienam libeskindui – jeigu ne objektyvus signalas iš šalies. Šįkart – iš Rygos. Latvija vakar oficialiai paskelbė: lietuvių architektūra yra gera – aukščiausio lygio!

Šiandien šis aukštas pažymys skirtas lietuvių architektų biurams “Processoffice” ir "Andrius Skiezgelas Architecture" bei jų partneriams SIA "Arhitektoniskās izpētes grupa" už Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Rygoje rekonstrukcijos ir išplėtimo projektą ir realizaciją.

NUSKINTAS LATVIJOS ARCHITEKTŪROS “GADA BALVA”

Tai objektyvus ir labai aukštas mūsų architektų darbo įvertinimas, ypač, turint omeny solidžią Latvijos architektūros apdovanojimų Gada balva (Metų prizas) dvidešimtmetę istoriją, minimalią kaimyninių santykių temperatūrą ir labai rimtus 50konkurentų šių metų architektūriniame turnyre.

Už lietuviškų nugarų liko meistriškas Liepojos “Lielais dzintars” (Didysis gintaras) koncertinis kompleksas, kurį suprojektavo austrų akustinių salių architektūros lyderis Folker Ginke (architektūriniai partneriai “Jaunromāns un Abele") bei Maltos vidurinės mokyklos rekonstrukcija (SIA "Saals"), kuria apdovanoti mažaisiais Latvijos architektūros 2016 metų prizais.

Latvijos architektūros 2016 metų diplomais apdovanoti poilsiniai objektai Jūrmaloje “Villa Rota” (SIA “Vincents” ir “Kado Karim” (Karin Rashid ir SZK). Taip pat – Latvijos universiteto Aplinkos pažinimo centro pastatui (SIA “Sestais stils”). Latviai tradiciškai apdovanoja ir žiniasklaidos atstovus už architektūrinę sklaidą. Šiemet diplomai atiteko diskusinėms TV laidoms “Adresai”, “VFS Filmai” ir “Šiaurės kryptis”.

Šeštus metus savo Architektūrinį prizą – “Žirnį”, paskiria Latvijos vaikai. Šiemet “Žirnis” kliuvo Jūrmalos kompleksui “Kado Karim”.

SUDĖTINGAS PROJEKTAS PAKLUSO JAUNOMS GALVOMS

Nacionalinio Latvijos meno muziejaus rekonstrukcijos architektų komandos – („Processoffice“) Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Giedrius Špogis, Ježi Stankevič, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė, Giedrė Datenytė, Mantas Petraitis, Sandra Dumčiūtė, Povilas Marozas, Sandra Šlepikaitė ir („Andrius Skiezgelas Architecture“) Andrius Skiezgelas, Gilma Teodora Gylytė, Rasa Mizaraitė – profesionalus ir nuoseklus triūsas šiandieną įvertintintas garsiai ir oficialiai.

Visą Latviją apskriejo naujienų agentūros LETA žinia, grindžianti pagrindinį ir svarbiausią Latvijos architektūros metų apdovanojimą: “Meistriškai ir šiuolaikiškai išplėstas senasis muziejaus pastatas, atidengiant ir subtiliai eksponuojant istorinius elementus. Naujos rūsio erdvės yra ne vien funkcionalios ir pragmatiškos, bet ir simboliškai žyminčios kultūros nenutrūkstamumą, kas muziejams yra ypatingai svarbu. Sumanus ir išmintingas architektūrinių medžiagų naudojimas suteikia objektui subtilų, niuansuotą veidą, grįstą ne vien vietine praktika, bet ir giliu Šiaurės Europos tradicijos pažinimu, derinant stiklą, medį ir akmenį”.

Kaip žinia, kasmet vykstantys Latvijos architektūros Gada balva apdovanojimai – yra svarbiausias ir pagrindinis šalies architektūrinis įvykis. Jį organizuoja Latvijos architektų sąjunga ir Kultūros ministerija. Latvijos architektų sąjungos sudaryta Nacionalinė žiuri atrenka konkurso pusfinalininkus (šiemet 51), o jau tarptautinė vertinimo komisija atrenka finalininkus, lanko objektus natūroje ir, galiausiai, paskirsto apdovanojimus. Šiemet tarptautinę Latvijos architektūros vertinimo komisiją sudarė: Tamara Shafira (Izraelis/Olandija), Peter Loo (Estija), Eva Kuriloviča (Lenkija) ir Marius Šaliamoras (Lietuva). 

ŽYGIS Į LIVONIJĄ TRUKO 6 METUS

Jauno ir ambicingo Vilniaus architektų biuro „Processoffice“ žygis į Livoniją prasidėjo prieš 6 metus, kai buvo laimėtas tarptautinis architektūros konkursas rekonstruoti Latvijos meno muziejų. Kaip tuomet pažymėjo konkurso komisija, lietuvių architektai pademonstravo unikalų ir jautrų požiūrį: projekte senasis pastatas traktuojamas kaip vertybė, jame kiekvienam kvadratiniam metrui skiriamas didžiulis dėmesys. Architektų idėja šiuolaikinį muziejaus priestatą paslėpti po žeme ir į jį perkelti muziejaus archyvus, restauracijos dirbtuves bei pagalbines patalpas, o pagrindiniame istoriniame pastate įkurti ekspozicijų erdves – Rygoje buvo sutikta ovacijomis.

Muziejaus rekonstrukcijos projektas rengtas ir derintas 2011–2012 metais. Pasak autorių, projektą pavyko parengti sklandžiai, be didesnių trikdžių, jaučiant Latvijos valdžios palaikymą. Anot, Vytauto Biekšos, didžiausias projekto iššūkis buvo užtikrinti sklandų proceso dalyvių darbą: įgyvendinant projektą pasitelkta itin daug statybos, restauravimo, inžinerinių tinklų ir technologijų specialistų. V.Biekša netruko išmokti latvių kalbos ir, anot šaltinio, gana lengvai bendrauja statybiais ir architektūriniais klausimais.

Muziejus, kurio rekonstrukcijos projektą sukūrė „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai, – yra išskirtinis. Tai pirmasis meno muziejaus pastatas Baltijos šalyse, statytas tikslingai muziejaus reikmėms. Architekto Vilhelmo Neimanio 1905 metais realizuotas statinys yra vienas svarbiausių Latvijos architektūros paminklų.

Skelbiama, kad muziejaus rekonstrukcijos projektas kainavo daugiau kaip 30 mln. eurų. Rekonstrukciją realizavo žymi latvių statybos bendrovė RE&RE.

Šaltiniai: Latvijos naujienų agentūra LETA, Latvijos architektų sąjunga.