Kaunas neseniai iškilmingai pažymėjo oficialią 417 metrų ilgio 23,2 m pločio Santakos tilto per Nemuną statybų pradžia. Pagal architektų firmos „Processoffice“ projektą statomas tiltas – didžiausias pastarojo laikmečio projektas Kaune. Jautriame Laikinosios sostinės miestovaizdyje ties Nemuno ir Neries santaka bei Senamiesčiu tiesiamas objektas nevienareikšmiškai vertinamas tiek kraštovaizdžio specialistų, tiek ir visuomenės.
STRATEGINĖS REIKŠMĖS OBJEKTAS REGIONE
Pasveikinti miestą su naujų statybų pradžia atvyko ir kaimyninių savivaldybių atstovai – Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis bei Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna. Visi ceremonijos dalyviai parašais simboliškai įtvirtino laišką ateities kartoms. Šis, įdėtas į kapsulę, buvo įbetonuotas būsimų tilto pagrindų vietoje. Statybų aikštelę pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.
Bendras tilto ilgis sieks 417 metrų, o plotis – 23,2 m. Jame išsiteks 4 eismo juostos ir 6,9 m pločio zonos pėsčiųjų bei dviračių takams. Bendra statybų vertė sieks 115 mln. eurų su PVM. Rangovai skaičiuoja, kad vien aukštos kokybės plieno statybų procese prireiks apie 100 geležinkelio vagonų. Būsimas tiltas turės didžiausius tarpatramius, kurie sieks nuo 72 iki 120 metrų. Tilto aukštis, nuo kolonos apačios iki tilto viršaus, sieks 35 metrus.
Santakos tiltas laikomas strateginės reikšmės objektu visam Kauno regionui. Prireikus, jo techniniai parametrai leistų šį kelią virš Nemuno pasitelkti kaip alternatyvų maršrutą krašto gynybai.
Būsimasis tiltas per Nemuną sujungs Marvelę ir Vilijampolę – nuo Brastos iki Užnemunės gatvės. Abipus krantų įrengtos darbų aikštelės, būsimų atramų vietose įrengti pylimai statybų technikai. Lygiagrečiai vykdoma elektros ir vandentiekio tinklų rekonstrukcija.
SUPROJEKTAVO ARCHITEKTŪROS KONKURSĄ LAIMĖJĘ VILNIEČIAI
Dar 2018 metais Kauno savivaldybė sudarė sutartį projektavimo darbams su architektūrinės idėjos konkursą laimėjusia architektų komanda „Processoffice“ iš Vilniaus. Pasak jos vadovo architekto Vytauto Biekšos, projekte pavyko užfiksuoti tilto specifiškumą – stengtasi, kad statinys ne tik sujungtų krantus, bet ir atvertų subtilias miesto panoramas.
„Bandėme integruoti krantines, kad susijungtų ir pėsčiųjų, ir dviratininkų infrastruktūra. Šis tiltas – didžiulė galimybė miesto centrui ir Karaliaus Mindaugo prospektui. Vos tik tiltas sujungs krantus, bus galima galvoti apie dar didesnį miesto pritraukimą prie upės pačiame centre. Iš čia puikiai matyti sutekančios upės, atsiveria vaizdinga senamiesčio panorama“, – tikina architektas V.Biekša, pateikęs siūlymą ateityje objektą Kėdainių tiltu įvardinamą objektą vadinti Santakos tiltu.
Tiltą stato rangos konkursą laimėję „etatiniai“ Kauno mero Visvaldo Matijošaičio statybininkai – Juozo Kriaučiūno vadovaujama „Autokausta“.
„Kapsulės tiltų statybai įkasamos ne kasdien. Šiai dienai jau padaryta apie 20 procentų darbų. Teko susidurti ir su iššūkiais – stipria Nemuno tėkme. Reikėjo suvaldyti srovę, sukalti pagalbinius špuntus. Tiltas statomas ant penkių atramų. Penktosios polius jau turime, ketvirtoji – procese, likusios dar ruošiamos. Aukštis nuo kolonos apačios iki tilto viršaus sieks 35 metrus“, – apie įsibėgėjusius darbus ir tilto parametrus pasakoja kone visus didžiausius statybinius užsakymus Kaune pasiimančios „Autokaustos“ generalinis direktorius.
BUS TREČIAS PAGAL ILGĮ KAUNE
Tilto konstrukcijoms rangovai panaudos virš 6.000 tonų aukštos kokybės plieno, apie 10.000 m³ aukštos klasės betono ir apie 3.000 tonų armatūros. Vykdant darbus bus rekonstruota per 2 km vandentiekio trasų, paklota beveik tiek pat naujos kelio dangos bei 16 km elektros linijų.
Santakos tiltas Kaune savo ilgiu (417 m) nusileis tik M.K.Čiurlionio (475 m) ir Č.Radzinausko – Lampėdžių (446 m) tiltams. Jo prieigose suprojektuotos dvi sankryžos. Brastos gatvės pusėje – žiedinė dviejų eismo juostų, o Užnemunės gatvėje nepertraukiamą eismą užtikrins prietilčio viadukas. Čia pat numatyta vandens siurblinė, 30 m ilgio ir 18 m pločio tunelis. Abipus šių arterijų numatytos ir triukšmą slopinančios sienelės.
Objektas ilgainiui sukurs patogesnį ir greitesnį susisiekimą aplenkiant miesto centrą, ypač prisidės sumažinant transporto srautus ties senamiesčiu. Skaičiuojama, kad per parą Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžoje pravažiuoja apie 70.000 automobilių ir bent pusė jų pravažiuoja šią vietą tranzitu, judėdami į kitus miesto mikrorajonus.
Tiltas taip pat pasitarnaus ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų gyventojams – pagerės susisiekimas tarp Šilainių, Vilijampolės ir kitapus Nemuno esančių Marvelės, Aleksoto bei Žemosios Fredos mikrorajonų.
KAUNE IŠKILS 3 NAUJI TILTAI IR VIENAS VIADUKAS
Pernai Kaunas užsibrėžė tikslą pastatyti 3 tiltus ir vieną viaduką. Jau ryškėja ir naujo pėsčiųjų bei dviratininkų tilto vieta tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos (arch. P.Išora, I.Ksnelashvili, D.Daunys) krantų. Čia įrenginėjamos vietos būsimoms atramoms. Ateityje nuo 258 metrų ilgio tilto atsivers vaizdinga miesto panorama. Tai bus šeštoji jungtis su Nemuno sala, tačiau pirmoji vedanti H. ir O. Minkovskių gatvės bei Aleksoto link.
Dar vieno pėsčiųjų tilto (projektuotojai – „SRP projektas“, architektai – Š.Kiaunės studija) statyba suplanuota tarp Vilijampolės ir Senamiesčio – iš Brastos gatvės link Kauno pilies.
Ašigalio gatvėje, greta magistralės A1, numatytas viadukas – patogus išvažiavimas iš Kauno Klaipėdos kryptimi ir tuo pačiu įvažiavimas į miestą iš Vilniaus pusės.
Parengta Kauno savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: Kauno savivaldybės.
mnmn
( 2024-06-14 )
idomu, ar Autokaustos Kriauciunas dar su firmine apykoje?