Kaunas imasi įgyvendinti grandiozinį projektą, kuris turėtų visam laikui pakeisti miestovaizdį ties Nemuno ir Neries santaka. Kaip praneša Kauno savivaldybė, rastas ką tik rangovas vadinamojo Kėdainių tilto statyboms tarp Marvelės ir Vilijampolės krantų. Naujasis statinys per Nemuną sujungs Brastos ir Užnemunės gatves, o jo statybos paruošiamieji darbai turėtų prasidėti jau šių metų pabaigoje.
TILTO SUMANYMAS VERTINAMAS KONTROVERSIŠKAI
Ties Nemuno ir Neries santaka bei Kauno senamiesčiu suprojektuotas Kėdainių tiltas žada gerokai pakeisti ne vien transporto cirkuliaciją, bet ir unikalias vietos panoramas. „Šioje vietoje naujas tiltas, sujungsiantis Užnemunės ir Brastos gatves, numatytas dar 2013–2023 metų Kauno miesto bendrojo plano sprendiniuose. Toks objektas ilgainiui ne tik sukurs patogesnį ir greitesnį susisiekimą aplenkiant miesto centrą, bet ir ženkliai pakeis Kauno veidą. Iki šiol piko metu daugelis senamiesčio prieigas naudoja kaip jungtį pasiekti kitus mikrorajonus. Įgyvendinus projektą, centrinės miesto gatvės ir senamiesčio arterijos nebeturės didelio tranzito. O būtent tokį tikslą keliame jau ne vienerius metus“, – teigia Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis. Kauno savivaldybė tikisi, jog pastačius Kėdainių tiltą, pagerės Vilijampolės rajono transportiniai ryšiai su kitomis miesto dalimis ir sumažės Senamiesčio transportinis apkrovimas bei pasiekiamumas iš įvairių miesto dalių bei užmiesčio.
Vis dėlto šį Kauno savivaldybės sumanymą architektų bendruomenė bei visuomenė vertina kontroversiškai. Sprendimą prie pat Nemuno ir Neries santaka statyti Kėdainių tiltą ne kartą kritikavo urbanistikos ir architektūros žinovai (architektai J.R.Palys, A.P.Steponavičius ir kt.) bei dėl Kauno istorinės dalies panoramų vientisumo būgštaujantys miestiečiai, paveldosaugininkai, mat tiltas fragmentiškai patenka į Senamiesčio vizualinės apsaugos zoną. Dar vienas šio drastiško sumanymo kritikų argumentas – jog unikalų kraštovaizdį įtakosiantis tiltas statyti sumanytas sovietmečiu, kai Kaunas buvo sparčiai augantis miestas ir reikėjo spręsti transporto nukreipimo nuo istorinės miesto dalies problemą. Šiuo metu Kaune, kaip ir kituose šalies miestuose, išskyrus sostinę, gyventojų skaičius mažėja.
ARCHITEKTAI ATRAMĄ PROJEKTAVO IT SALĄ
Kėdainių tilto projektą parengė architektūros idėjų konkursą prieš 6 metus laimėję „Processoffice“ architektai iš Vilniaus, bendradarbiaudami su „Kelprojekto“ inžinieriais. Pagal architektų sumanymą, tilto asimetrinė konstrukcija tarsi sklendžia simboliškai pratęsdama upių vagas. Gelžbetonio konstrukcijos centrinė tilto atrama – „sala“ – čia savotiškai žymi susiliejančius Nemuno ir Neries vandenis.
Teigiama, jog naujasis Kauno tiltas per Nemuną suprojektuotas vertinant Nemuno upės laivybos kelio (E 41) parametrus, išlaikant žemiausius galimus aukščius, vizualiai ploninant pagrindinę tilto perdangą. Taip siekiama daryti kuo mažesnę įtaką miestovaizdžiui.
Remiantis projektu, 417 metrų ilgio Kėdainių tilto per Nemuną 23,2 m plotyje išsiteks 4 eismo juostos ir pėsčiųjų bei dviračių eismui skirtos zonos. Statinys išsiskirs išvystyta dviračių eismo ir pėsčiųjų promenada su amfiteatru rytinėje pusėje, nuo kurios atsivers Santakos ir Kauno senamiesčio panorama.
Tilto prieigose taip pat suprojektuotos dvi sankryžos. Brastos gatvės pusėje – žiedinė dviejų eismo juostų, o Užnemunės gatvės nepertraukiamą eismą užtikrins viadukas. Abipus šių arterijų taip pat yra numatytos triukšmą mažinančios užtvaros.
Planuojama, kad paruošiamieji Kėdainių tilto statybų darbai galėtų prasidėti dar šių metų pabaigoje.
TILTO STATYBŲ KAINĄ IŠAUGO BEVEIK 4 KARTUS
Kaunas viešą konkursą naujojo tilto statyboms paskelbė praėjusių metų liepą. Tąkart jis neįvyko dalyviams pasiūlius didesnę kainą nei buvo numatyta maksimali galima šių darbų vertė.
Pranešama, kad tarp dviejų konkurso dalyvių mažiausią konkurso kainą pateikė rangos konkursus Visvaldo Matijošaičio valdomame mieste nuolat laiminti bendrovė „Autokausta“. Beveik 115 mln. eurų su PVM siekiančios sutarties terminas – 57 mėnesiai. Tačiau rangos darbus tikimasi atlikti greičiau – maždaug per pusketvirtų metų nuo statybų pradžios. Beje, rengiant tilto architektūros konkursą, buvo skelbiamas vos 30 mln. eurų statybos biudžetas.
Transporto srautus matuojantys specialistai tikina, kad toks objektas nuo spūsčių išvaduos Karaliaus Mindaugo prospektą, Šv. Gertrūdos, Birštono ir Jonavos gatves. Skaičiuojama, kad įprastai Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos g. sankirtoje per parą pravažiuoja apie 70.000 automobilių. Daugiau kaip pusę jų sudaro būtent tranzitinis transportas. Naujas tiltas pasitarnaus ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų gyventojams – žada pagerėti susisiekimas tarp Šilainių, Vilijampolės ir kitapus Nemuno esančių Marvelės, Aleksoto bei Žemosios Fredos mikrorajonų.
Pastaruoju metu Kaunas pastebimai susirūpino naujų tiltų per Nemuną ir Nerį statyba. Kiek anksčiau čia pastatytas pėsčiųjų tiltas iš Karaliaus Mindaugo pr. į Nemuno salą (arch. „KILD architektai“), vedantis baigiamo statyti Mokslo ir inovacijų muziejaus „Mokslo sala“ (arch. „SMAR Architecture studio“, „G.Natkevičius ir partneriai“) link. Artimiausiu metu tikimasi pradėti statyti dar du pėstiesiems ir dviratininkams skirtus tiltus. Vienas – iš Nemuno salos į Žemąją Fredą (arch. „KILD architektai“), o kitas – per Nerį (arch. Š.Kiaunės projektavimo įmonė), netoli esamo P.Vileišio tilto tarp Senamiesčio ir Vilijampolės.
Parengta pagal Kauno savivaldybė ir PILOTAS.LT informaciją.
Kėdainių tiltas per Nemuną Kaune (arch. „Processoffice“).
Kėdainių tiltas per Nemuną Kaune (arch. „Processoffice“).
Kėdainių tiltas per Nemuną Kaune (arch. „Processoffice“).
Kėdainių tiltas per Nemuną Kaune (arch. „Processoffice“).
Kėdainių tiltas per Nemuną Kaune (arch. „Processoffice“).
