Kas neturite nuomonės Lukiškių aikštės klausimu – meskite į mane akmenį. Nenustebau, tylu… Štai ir Vilniaus meras R.Šimašius dar nespėjus suvynioti vasario šešioliktinių vėliavų paskelbė savo poziciją dėl Lukiškių aikštės: ji bus tikrai demokratiška, paprasta ir nebrangi.
1996-ųjų vasario 9-tąją skaitytojas sulaukė pirmojo lietuviško periodinio leidinio, “Arkitektas”, skirto išimtinai architektūrai. Taip, kad ir nedovanotinai atsiliekanti nuo visų Europos valstybių, prasidėjo lietuviškos architektūrinės spaudos istorija.
Antradienį patvinusia Nerimi plaukiantys ledai nuplėšė ties Baltuoju tiltu žiemai prišvartuotą baržą-restoraną ir grupę laivų bei sukūrė puikią progą parketinei isterijai apie laivavimo beprasmybę, nemokšas upeivius ir vėjais paleistą ugniagesių-gelbėtojų triūsą.
Jeigu reikėtųrasti temą, kurios garbei perpiltas didžiausias kiekis tuščio vandens,- neabejotinai tai būtų laivyba Lietuvos vidaus vandenyse. Galbūt todėl kiekvienas, net ir menkiausias, konkretus krustelėjimas šioje akvaurbanistinėje dykumoje yra vertas pagarbos ir dėmesio. Šiandieną jį su malonumu
Mokslo muziejai ir įvairaus pobūdžio centrai pasaulyje vis labiau tampa madingu įrankiu, priartinančiu mokslo ir technologijų aukštumas iki eilinio žmogaus ir, žinoma, vaiko. Mokslo populiarinimo flirtas ir Lietuvoje įgauna kūną – praeitą savaitę nutarta Kaune, Nemuno saloje
Jeigu kas nors Lietuvoje yra girdėjęs bent vieną architektūrinę pavardę – tai ta pavardė yra Nasvyčiai. Ši auksinė architektūrinė dviskaita tarsi nereikalavo vardų. Iki šiandien. Nes šiandieną vienas iš didžiųjų architektūros dvynių iškeliavo Anapilin: Vytautas Nasvytis.
Tai, apie ką kiti miestai gali tik pasvajoti, amžinai jaunatviškas ir savim patenkintas Kaunas jau turi – žinių visuomenė mieste sukurta. Be to, Kaunas pilnas kultūros. Todėl visai natūralu, kad mieste pradėta uždarinėti bibliotekas. Atsikratoma balasto. Vykdomas
[2015.12.21]Mūsų paveldo apsaugos sistema pasižymi aktyvia Tėvynės meile, kilniais ketinimais, atkaklumu ir rikiuotės darna. Tačiau paveldosaugą vis dar kankina ir viena kita sisteminė yda: perteklinis biurokratizmas, selektyvus reiklumas, ribota kompetencija ir nuoširdus susireikšminimas. Šis dorybių ir ydų
Tomo Grunskio ir Dariaus Čiutos dinaminė instaliacija su garsine tikrovės projekcija “Parametras – paraarchitektūrinė rykštė” savo metinę kelionę baigia Kaune. Architektai šį projektą dedikavo prieš metus mus palikusiam kolegai Valdui Ozarinskui.
Ką tik oficialiai pranešta, jog Kelių muziejaus pastato projekto ir jo teritorijos sutvarkymo koncepcijos konkursą laimėjo jauna ambicingų architektų komanda: Petras Išora, Linas Lapinskas ir Jonas Žukauskas, Davit Tsanava, Ona Lozuraitytė (R.G. studija). Autorių pasiūlyta koncepcija –
Praeitą savaitę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sudarė nuolatinę architektūrinę darbo grupę, kuri jam patarinės aktualiausiais urbanistiniais ir architektūriniais klausimais. Tokiu būdu Kauno Architektų namuose 9 metus veikusi Kauno Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba faktiškai prarado savo prasmę
Greičiausių miestų sąrašo viršūnėje – naujas lyderis: Neringa. Vos vakar Neringos savivaldybės tinklapis pakvietė diskutuoti dėl Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ projekto, o šiandieną diskusijų langelį jau užrakino. Nes ir taip viskas aišku – „Agilą“
Kęstutis Lupeikis, žinomas Sikono kartos architektas, virkdęs ne vieno architektūrinio konkurso komisiją – bekompromisinis konceptualistas. Tarkim, jo suprojektuotas Prokuratūrų pastatas Vilniuje net ir praėjus beveik dešimtmečiui vienus aktyviai džiugina, kitus karingai siutina… Natūralu – K.Lupeikio tapyba panašaus
Lietuvos architektūra neteko didelio žmogaus: šeštadienį, eidamas 87-uosius Kaune mirė akademinkas Algimantas Miškinis. Nuoseklus, išmintingas ir patriotiškas urbanistikos autoritetas atliko milžinišką darbą, kad Lietuvos erdvinė raida neprarastų tapatumo, neatitrūktų nuo istorinių šaknų, nepaskęstų smulkmenose ir trumpalaikėse kosmopolitinėse
Šiandieną Kauno įgulos karininkų ramovėjeatidaroma paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“. Parodos sumanytojas, prodiuseris ir mecenatas skulptorius Dainius Lanauskas sako, kad pradėjęs kolekcionuoti art deco stiliaus baldus ir interjero elementus – artdekinės gravitacijos neišvengiamai
Kaip žinia, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management” valdomas investicinis fondas „Lords LB Special Fund I“ sumanė pačiame Vilniaus centre pastatyti stambų biurų centrą Konstitucijos prospekte 18B. Parengtą projektą praeitą savaitę svarstė Lietuvos Architektų sąjungos Vilniaus skyriaus
Vilniuje laukiant sankryžoje žalios šviesos neretai priešais, tiesiog į sankryžos erdvę, užlenda koks storas-juodas-bumsintis BMW. Jam galima, nes jis taip mano. Visi niršta, bet tyliai. Todėl storas-juodas-bumsintis savo išskirtinumu mėgaujasi, naudojasi juo kasdien, kol… vienąkart tai tampa
Po kelių portalo PILOTAS.LT straipsnių apie akvaurbanistiškai destruktyvias YIT „Kausta“ statybas dešiniajame Nemuno ir Neries santakos krante – pastebimi pirmieji manevravimo ženklai. Žemsiurbė iš Neries akvatorijos dingo. Žiniasklaidoje nedrąsiai pasirodė piarinių pažadų apie Neries pakrantę kauniečių reikmėms…
Ponas YIT „Kausta“ generalinis direktoriau Kęstuti Vanagai, malonu, kad skaitote mūsų portalą PILOTAS.LT ir radote laiko susipažinti su mano rašiniu Parduotas krantas:Kauno santakos ateitis gula į betoninį melioracijos griovį. Panašu, kad mūsų samprata apie Kauno akvaurbanistinį vystymą
Paradinė Kauno deklaracija „atsukti miestą į upes“ kiekvienam, turinčiam bent minimalų supratimą apie realų gyvenimą ant kranto, seniai skambėjo, kaip tuščiavidurė biurokratinė skanduotė. Tačiau šiandien jau akivaizdu – infantilus popierinis krykštavimas akyse virsta niūriausio sapno reinkarnacija. Vilijampolės
Lietuvos architektų sąjunga paskelbė, jog drauge su dienraščiu „Lietuvos rytas“ ir naujienų portalu lrytas.lt pradeda organizuoti interjerų konkursą „Mano erdvė 2015“. Beje, prieš kelias savaites baigėsi kitas konkursas – „Metų interjeras / Auksinė paletė“, kurį jau dešimt
Delnų niežulys ir nerimstantys pirštai reiškia ne ką kitą, kaip pavasario pradžią. Kai noras statyti statistiniam lietuviui nustelbia kitą esminį instinktą – pavasario pradžia tampa oficiali. Pasipila statybiniai sumanymai, ketinimai, projektai, pareiškimai. Simptomatiška, kad būtent dabar ir
Rūsčios ir vis labiau merkantiliškos nacionalinės architektūros scenoje kasdien vis ryškesni kontūrai žymi kūrybinį fenomeną, vardu Arūnas Kavaliauskas. Vasarį jis dar gąsdino XVI-ąją tarptautinę Vilniaus Knygų mugę pirmąja savo knyga, o štai dabar – jau klastingai šypsosi
Kai 2007-aisiais į Karaliaus Mindaugo krantinę, visiškai greta Kauno centro, įsmigo masyvi „Akropolio“ komercinė bomba, tapo aišku, kad Kaunas nulaužtas. Jis nebebus toks koks buvo, nes pakeistas jo mentalitetas, mastelis ir lytis. Todėl ir šiuolaikinę Kauno architektūros
Centrinė Kauno viešoji erdvė, Vienybės aikštė, – staiga vėl atsidūrė skubių architektūrinių pertvarkų dienotvarkėje. Rytinę aikštės kraštinę formuojantį “Pramprojekto” biurų kompleksą įsigijus naujam savininkui imta rengtis rimtam architektūriniam konkursui, tačiau staiga persigalvota – konkurso nebus.
Daugiau kaip dešimt metų nenaudojami Vilniaus sporto ir koncertų rūmai, styrantys sostinės viduryje, galų gale buvo pastebėti Vyriausybės. Garsiai numatyta parengti „atitinkamas gaires“, siūlymus dėl projekto finansavimo šaltinių ir Vyriausybės nutarimo dėl rūmų įsigijimo projektą.
Grynosios architektūros turime nedaug. Ekomeninės architektūros beveik neturime iš viso. Gal dėl to, jog laikome ją nerimtu žaidimu? O gal ir dėl to, kad tampame pedantiškai racionalūs ir merkantiliški, jaučiantys pareigą parduoti kiekvieną kontoroje įdarbintą nuosavą minutę.
Vakar pavakare šį pasaulį staiga paliko architektas Valdas Ozarinskas. Nestandartinė, netelpanti į tradicinius architekto rėmus talentinga asmenybė. Paskutinis meistro darbas, praeitą šeštadienį Antano Mončio namuose Palangoje atidaryta fatališka paroda “Filtrai”, palieka aibę daugtaškių dvylikoje juodų stačiakampių…
Kaip jau buvome skelbę, Mažeikių arenos architektūrinį konkursą prieš mėnesį laimėjo projektas „Kalva“ (studija AEXN ir UAB „Tiksli forma“). Vakar Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys apdovanojo laureatus ir padėkojo už darbą, idėjas, žinias bei pastangas Mažeikių
Penktadienį Studentų miestelyje oficialiai atidarytas Kauno Technologijos universiteto Mokslo, studijų ir verslo centras, kurį neabejotinai galima laikyti vienu ryškiausiu Lietuvos mokslo architektūros įvykiu. Įspūdingas architektės G.Janulytės – Bernotienės studijos opusas užbaigė 50 metų statytą KTU Studentų miestelį
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001