images_phocagallery_4041_lanau_inte_1510__tit_art deco kaunas

KAUNIETIŠKAS ART DECO://PARYŽIAUS BŪTA KIEKVIENAME STILINGAME INTERJERE

Šiandieną Kauno įgulos karininkų ramovėjeatidaroma paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“. Parodos sumanytojas, prodiuseris ir mecenatas skulptorius Dainius Lanauskas sako, kad pradėjęs kolekcionuoti art deco stiliaus baldus ir interjero elementus – artdekinės gravitacijos neišvengiamai buvo atvestas į Kauną.

Pilotas.LT: Tenka prisipažinti, kad pirmas klausimas išgirdus apie parodą „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“ yra – kur jūs buvote anksčiau? Kodėl „auksinio Kauno“ interjerų paroda surengta tik dabar…?

Dainius Lanauskas: Negaliu atsakyti… Aš pats anksčiau gyvenau Vilniuje, buvau įsteigęs kelis verslus, tame tarpe dailės reikmenų parduotuvėlę „Dailu“ priešais Šv. Onos bažnyčią. Art deco stiliaus baldus ir interjero detales pradėjau kolekcionuoti gana atsitiktinai.

Lankydamas draugą Žaliakalnyje, tarpukario name, priklausiusiame jo močiutei, pamačiau man labai gražų šviestuvą  ir spontaniškai paprašiau jį parduoti. Draugas sutiko, tačiau iškėlė sąlygą – kad nupirkčiau ir miegamojo baldus. Aš juos nupirkau ir užsikrėčiau kolekcionavimo idėja. O šviestuvas – mano kolekcijos pradžia – bus eksponuojamas ir parodoje.

Pilotas.LT: Kaip pavyksta rasti art deco objektų? Ar Kaunas juos vertina?

Prasidėjo pažintys su kolekcionieriais, savarankiškos baldų paieškos. Du foteliai, kurie eksponuojami parodoje (įsigijau iš sendaikčių supirkėjo) – turi savitą istoriją. Antikvaras pasakojo, jog foteliai stovėjo „Stumbro“ gamyklos direktoriaus kabinete. Sunku pasakyti, ar tai tik legenda, tačiau logiškai pamąsčius – jie iš tiesų galėjo stovėti tokio lygio kabinete.

Beje, persikėlęs gyventi į Kauną ir pradėjęs lankytis muziejuose, kauniečių butuose, įsitikinau, kad mano kolekcija (su kolegų pagalba) – nėra nevertinga. Nutariau tai parodyti visuomenei.

Juo labiau, kad art deco baldai buvo tarsi dėmesio nuošalyje, „nepastebėti“. Jau nekalbant apie to paties stiliaus architektūrą kuriai buvo skirtas šimtus kartų didesnis dėmesys. Tiesa, M.K.Čiurlionio parodų rūmuose buvo surengta įspūdinga „Smetonos laikų“ art deco pramoninio dizaino paroda, tačiau baldai ten tikrai „negriežė pirmu smuiku“. O jie yra to verti.

Ši paroda yra pirmoji tokios tematikos – tai tik kelio pradžia. Yra minčių apie knygą, kitą tarpukario baldų meistrų atminimo sklaidą. Gali būti, kad panašios tematikos paroda galėtų įvykti ir kitais metais. Gal net taptų tradicine, cikline.

Pilotas.LT: Ar art deco kolekcijai įtakos turėjo gyvenimas žymaus tarpukario architekto Stasio Kudoko name? Ar gyvenate aplinkoje, kurioje yra daug art deco ženklų?

Kaip nebūtų keista, viskas buvo atvirkščiai. Įsigijęs pirmuosius baldus ir interjero detales kurios jau netilpo mano tuometiniame bute – pradėjau ieškoti jiems tinkamos vietos. Sąmoningai ieškojau art deco kolekcijai tinkamų namų Kaune, pirmiausia Žaliakalnyje.

Labai džiaugiuosi, kad išsiplidė svajonė įsigyti butą tarpukario  name ir dar tokiame žymiame. Nuostabu, kad jame pavyko rasti išsaugotas Kudokų šeimos istorines detales, nuotraukas. Be abejo, S.Kudoko namuose yra savotiška aura…

Dabar name gyvena trys šeimos, tačiau teko laimė susitikti su namo gyventoja, kuri į šį namą įsikraustė pokariu. Garbaus amžiaus moteris pasakojo istorijas apie savo vaikystę, kai Kudokų paliktas namas dar buvo pustuštis – vaikai jame žaisdavo teatrą, slėpynes. Sakė, kad į namą net buvo vedamos ekskursijos – parodyti, koks „buržuaziniais metais“ buvo nenormalus gyvenimas – atseit namo naudingas ir nenaudingas plotas buvo vienodi…

Tačiau netrukus Kudoko namų žavesį suprato partiniai bei nomenklatūriniai LTSR darbuotojai, ir jis buvo pradėtas perstatinėti. Pasakojama, kad iš Rusijos atvykusioms „veikėjų“ žmonoms sunkiausia buvo suprasti, kaip čia vonioje yra pastatyti du „tualetai“ – tai yra, bide. Vis dėlto džiugu, kad S.Kudoko namas buvo išsaugotas, jis net „suvaidino“ filme „Raudonmedžio rojus“.

Pilotas.LT: Kiek Kaune pavyko atrasti Jono Prapuolenio dizaino objektų? Kiek panaudojote, įdarbinote  parodoje?

Be abejo, iš tarpukario Kauno baldų meistrų žymiausi yra Jono Prapuolenio darbai. Juos pavyko rasti ne tik pas kelis privačius kolekcininkus, su kuriais bendradarbiauta rengiant parodą, bet ir Kauno muziejuose. Beje, įspūdingas baldas yra Vilniaus Dailės akademijos rektoriaus kabinete. J.Prapuolenis paskutiniais tarpukario Respublikos metais dirbo labai intensyviai, vis dėlto deramo įvertinimo jo art deco darbams vėliau, ypač sovietmečiu, nebuvo galima tikėtis.

Pilotas.LT: Ar daug yra išlikę Kaune art deco interjerų? Baldų, kitų pramoninio dizaino objektų?

Mano vertinimu, pilnus, gerai išlikusius art deco komplektus galima suskaičiuoti ant pirštų. Kas kita atskiri baldai, interjero detalės. Jų esame atradę ne taip mažai, bet esu įsitikinęs kad daug malonių staigmenų sulauksime ir ateityje.

Beje, ekspozicijoje matysite vieną kėdutę, kuri 1937-aisiais pelnė aukso medalį Taikomojo meno parodoje Paryžiuje.

Pilotas.LT: Ar be Jono Prapuolenio galėtute paminėti kitus Kauno art deco dizainerius (nors tuomet tokio žodžio apyvartoje dar nebuvo)? Kuo Kauno art deco jums įdomus?

Kauno art deco pasaulis išskirtinis tuo, kad jis ne tik buvo įtakotas Paryžiaus madų, bet ir buvo susiliejęs, persipynęs su tautiškuoju stiliumi. Tarkim, J.Prapuolenis pats atsirinkdavo baldams kokybiškiausią beržo, skroblo medieną. Kaunietiškojo stiliaus viršūne buvo laikomi juodojo ąžuolo baldai, inkrustuoti gintaru.

Žinoma, Kauno baldininkystės ištakas ir siečiau su Amatų mokyklą baigusio Jono Prapuolenio 1930-taisiais įsteigta pirmąja jo baldų dirbtuve. Ir, aišku, su J.Prapuolenio studijomis Taikomosios ir dekoratyvinės dailės mokykloje Paryžiuje, kur jis patyrė paties art deco korifėjaus Emilio Žako Ruhlmanno įtaką.

Vis dėlto baldus sparčiai augančiam ir žydinčiam Smetonos laikų Kaunui projektavo ne vien J.Prapuolenis. Aktyviai dirbo ir menotyrininkas Paulius Galaunė, ir architektas Vytautas Landsbergis – Žemkalnis, ir dailininkas grafikas Gerardas Bagdonavičius (tai pačiai Karininkų Ramovei), ir inžinierius Jonas Kovalskis – Kova, dailininkai Antanas Gordevičius ir  Antanas Gudaitis, skulptorius Bernardas Bučas, dailininkė Sofija Pacevičienė…

Žodžiu, art deco autorinių objektų paieškoms erdvės dar daug.

Pilotas.LT: Ar tarpukario dizainerius nesunku identifikuoti, nustatyti gaminių autorystę? Kas daugiausiai gamino autorinius baldus?

Autorinius baldus, be J.Parapuolenio dirbtuvių, Kaune gamino Rapolo Skipičio, Jono Vainausko dirbtuvės, Kosto Petriko baldų fabrikas. Tačiau, turiu pripažinti – sudėtinga absoliučiai tiksliai nustatyti autorystę, kadangi nebuvo tokios tradicijos, jog baldininkai pasirašytų ant savo kurtų daiktų.

Kas yra baldo autorius, kokiose dirbtuvėse jis buvo pagamintas atsekti, deja, ne visada įmanoma. Pavyzdžiui, G.Bagdonavičiaus projektus realizavo neįvardinti amato meistrai iš Šiaulių. Bėda ta, jog art deco baldų kūrėjai nevertino savęs kaip menininkų ir nepasirašydavo ant sukurtų daiktų.

Visgi, šiandieną galime būti tikri – jų darbai išlaikė istorijos testą, yra išskirtinai vertingi.

Pilotas.LT: Ką matysime parodoje „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“?

Parodoje nerasite „Baldų rojaus“ gausos. Art deco stiliaus baldų nėra išlikusių daug, todėl norėta parodyti tai, kas vertingiausia ir gražiausia. Laikiausi principo, jog geriau mažiau eksponatų, bet  įspūdingesnių. Taip parodoje atsirado jos flagmanas – trys išlikę pilni svetainės baldų komplektai. Tačiau ekspozicijoje matysite ir atskirus baldus: bufetukas, patefonas, kredensas, knygų spinta, baro stalas, staliukas gelėms, rašomasis stalas su krėslu. Bus ir interjero detalių – šviestuvų, vazų, art deco stiliaus laikrodžių.

Džiaugiuosi, kad parodoje matysime ir kauniečio dailininko Deivio Slavinsko tapybą, kurioje Kaunui ir jo architektūrai skiriama daug dėmesio.

Pilotas.lt: Kuo įdomus jums Laikinosios sostinės periodas, sutapęs su art deco epocha?

Kaune jaučiuosi kaip namuose. Domėjausi savo šeimos istorija ir nustačiau, jog penkios mano šeimos kartos gyveno čia. Domiuosi tarpukario architektūra, baldais, interjero elementais, meno kūriniais, todėl Laikinojoje sostinėje išgyvenu atradimų džiaugsmą.

Kuomet art deco parodos eksponatus atvežiau į Kauno įgulos karininkų ramovės salę – atrodė, lyg jie sugrįžtų į namus…

Kalbėjosi Audrys Karalius

TRUMPAI: Nuo spalio1 dienos paroda „Art Deco Kaune 1919 – 1940. Namų jausmas“ veikia viename iškilmingiausių Kauno tarpukario pastatų – architekto Stasio Kudoko Kauno įgulos karininkų ramovėje (A.Mickevičiaus g. 19). Paroda veiks iki gruodžio 27 d.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

ekspe_fi_240500_e01_xxx

AUKSINĖ LIETUVOS DIENA: P.V.Jankūno parodos „Gera diena“ pristatymas Kaune

2024 gegužės 6Be komentarųPILOTAS.LT

Pop-up eksperimentinėje architektūros galerijoje A-XY, Kaune atidaroma architekto Povilo Vincento Jankūno paroda „Gera diena“. Parodoje eksponuojamas trumpametražis eksperimentinis filmas AŠIMI TAPO IKONIŠKA KARO MUZIEJAUS VERTIKALĖ

tarpu_vn_240400_e01_xxx

SULAUKĖ REKONSTRUKCIJOS: Tarpukarinis tiltas per Vokės upę išlaikys autentiškumą

2024 balandžio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų

Kauno modernizmas

AUKSINĖ DIENA KAUNUI IR LIETUVAI: Kauno modernizmas įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 rugsėjo 181 KomentarasPILOTAS.LT

Rugsėjo 18 diena bus auksu įrašyta į Kauno istoriją – šią dieną Kauno modernizmo architektūra priimta į išsvajotąjį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kauno tarpukario modernizmo

Nidos sklandymo mokykla

LIETUVOS OREIVYSTĖS PRADININKAI: Nida minės sklandymo mokyklos 90-metį

2023 rugsėjo 5Be komentarųPILOTAS.LT

Šešias vasaras veikusi Nidos sklandymo mokykla padėjo tvirtus pagrindus oreivystei Lietuvoje. Šioje mokykloje mokėsi ir ją baigė daug žymių sklandytojų, garsinusių Lietuvos vardą visame pasaulyje.

V.Skučaitės archyvas

KAUNIEČIŲ ATOSTOGOS TARPUKARIU: Nuo maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų

2023 gegužės 12Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Istorinės LR Prezidentūros sodelyje atidaroma fotografijų paroda „Kauniečių atostogos tarpukariu: nuo Kauno maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų“. Tai jau 17-oji lauko

Gerardas Bagdonavičius

MODERNIZMO „MEDINUKAS“ ATSIVERIA: Šiauliuose įrengė G.Bagdonavičiaus ekspoziciją

2023 balandžio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas išraiškingiausių medinių tarpukario modernizmo statinių Šiauliuose – dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) namas. Šiaulių „Aušros“ muziejus dalyje šio namo patalpų įrengė memorialinę dailininkui skirtą ekspoziciją.

Kino teatrų paroda Kaune

SLĖPTUVĖ NUO GYVENIMO: Keliaujanti istorinė kino teatrų paroda pasiekė Šiaulius

2023 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) savo kelionę per Lietuvą. Jūriniame konteineryje įrengta paroda šiandien

W.Syrtowtas

PRIKELS TARPUKARIO NAMĄ: Žadama rekonstruoti Lenkijos vartotojų kooperatyvo būstinę

2023 kovo 21 KomentarasPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Unique properties“ per artimiausius porą metų planuoja rekonstruoti kelis dešimtmečius apleistą unikalios tarpukario architektūros administracinį pastatą – buvusio Lenkijos vartotojų kooperatyvo

Magdalena Avietėnaitė

VALSTYBĖS ĮVAIZDŽIO KŪRĖJA : Paroda apie tarpukario spaudos biuro vadovę M.Avietėnaitę

2023 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“. Tai bene vienintelė moteris, tarpukariu

Evangelikų reformatų bažnyčia

TVARKYS „MAŽĄJĄ SESĘ“: Siūloma atkurti ir K.Reisono bažnyčios bokšto viršutinę dalį

2023 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Ketinama imtis tvarkyti žymiosios Kauno Prisikėlimo bažnyčios „mažąją sesę“ – Evangelikų reformatų bažnyčią, tarpukariu Žaliakalnio papėdėje suprojektuotą to paties inžinieriaus Karolio Reisono. Numatyta bažnyčios fasadų

Ribos ir paraštės katalogas

SOCIALINĖ KRITIKA TARPUKARIU: Dailės katalogo pristatymas Nacionalinėje dailės galerijoje

2023 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Kalbėti ir rašyti apie socialinės kritikos reiškinį Lietuvos tarpukario dailėje, o ir platesniame socialinės bei  kultūros istorijos lauke, nėra lengvas uždavinys. Jo ėmėsi menotyrininkė Gabrielė

karei_kl_230507_e01_xxx

KLAIPĖDOS ATVADAVIMAS: Vizualinis pasakojimas apie vieną svarbiausių XX a. Lietuvos įvykių

2023 sausio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje atidaroma paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Istorinis vizualinis pasakojimas skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. RETROSPEKTYVUS ŽVILGSNIS Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

Amsterdamo mokyklos muziejus. Foto: K.Banio ir P.Gaidamavičiaus.

PRISTATYS AMSTERDAMO MOKYKLĄ: K.Banys ir P.Gaidamavičius Kaune atidaro antrą muziejų

2022 gruodžio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Prieš kelerius metus „Art Deco“ muziejų  įkūrę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius Kauno centre atidaro dar vieną. Architekto Jokūbo Pero suprojektuotame įspūdingame tapukariniame Vytauto prospekto

Paulius Galaunė

PRO MENOTYRININKO OBJEKTYVĄ: Pauliaus Galaunės fotografijų paroda Kaune

2022 gruodžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros istorijoje Pauliaus Galaunės pavardė pirmiausia siejama su Lietuvos menotyros, muziejininkystės, dailėtyros, grafikos, ekslibriso istorija. Ir tik labai mažai kam žinomas faktas, kad P.Galaunė

Olga Dubeneckienė-Kalpokienė

MOTERS KŪRĖJOS RECEPCIJA: Paskaita apie išskirtinį O.Dubeneckienės-Kalpokienės atvejį

2022 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos profesionalaus baleto pradininkė ir šokio pedagogė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė – neabejotinas fenomenas Lietuvos kultūros ir meno padangėje. Išskirtinį šios tarpukario asmenybės atvejį viešojoje paskaitoje šiandien apžvelgs doc.

grindinys

SURASTAS TARPUKARINIS GRINDINYS: Istorinės gatvės likimą nuspręs paveldosaugininkai

2022 birželio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Rekonstruojant Vilniaus Neries krantinę, Povilo Vileišio gatvėje rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Kaip

Geismo architektūra

GEISMO ARCHITEKTŪRA: 5 metus trukusio tyrimo projekto paroda „Panemunėje“

2022 gegužės 6Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, buvusio kino  „Panemunė“ patalpų antrame aukšte atidaroma paroda „Geismo architektūra“. Tai baigiamoji 5 metus trukusio tyrimo projekto paroda. NEATRASTO GEISMO KUPINAS MIESTO AUDINYS Gegužės

Romuva

TARPUKARINĖ „ROMUVA“ SUGRĮŽTA: Skelbiamas naktinis filmų maratonas

2022 balandžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune po ilgai trukusios rekonstrukcijos pagaliau atidaromas tarpukarinis kino teatras „Romuva“. Atidarymo metu kviečiama pažinti modernistines kino teatro erdves, pamatyti čia eksponuojamą parodą, aplankyti kino

Istorinė prezidentūra

RŪMŲ ISTORIJOS: Matoma, girdima, liečiama ir net užuodžiama istorija

2021 gruodžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje atidaroma ekspozicija „Rūmų istorijos“. Naujosios ekspozicijos autoriai kviečia pamatyti, išgirsti, paliesti ir net užuosti paskutinių dviejų

Moterys menininkės

NAUJAS MENININKĖS TIPAŽAS: A.Andriulytės paskaita apie kūrybingą tarpukario moterį

2021 gruodžio 3Be komentarųPILOTAS.LT

Po Didžiojo karo moters vaidmuo visuomenėje ėmė keistis, išpopuliarėjo naujos moters tipažas, įkūnijęs modernią, nepriklausomą, mobilią, išsilavinusią ir kūrybingą moterį. Plačiau apie tai – Lietuvos

Paminklas ateitininkams

ISTORIJOS SIMBOLIS: Restauruotas Marijampolės ateitininkų paminklas

2021 spalio 22Be komentarųPILOTAS.LT

Senosiose Marijampolės kapinėse neseniai baigtas restauruoti žinomoms krašto asmenybėms tarpukariu ateitininkų 1930 metais pastatytas paminklas. Šis paminklas – svarbus Marijampolės ir visos Lietuvos istorijos simbolis.

Pažangos rūmai

LAIKO ŠVYTUOKLĖ: „Ekskursas“ kviečia atrasti, pažinti ir patirti Kauno modernizmą

2021 rugsėjo 8Be komentarųPILOTAS.LT

Visuomeninė iniciatyva „Ekskursas“ vėl kviečia atrasti, pažinti ir patirti Kauno modernizmą gyvai. Nemokamas rudens ekskursijų ciklas jungiasi su vienos dienos festivalio formatu ir rugsėjo 12

istor_vn_210300_e04_xxx

VILNIEČIŲ NAMAI TARPUKARIU: Architektūros istorikės M.Drėmaitės paskaita

2021 kovo 24Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu tęsia paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Šį ketvirtadienį dėmesio centre Vilniaus architektūra – architektūros istorikė

UNESCO Kaunas

KAUNO MODERNIZMO NOMINACINĖ BYLA: Dar vienas žingsnis link UNESCO sąrašo

2021 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Solidi 500 puslapių Nominacinė byla „Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939“ iškeliavo į UNESCO būstinę Paryžiuje. Lietuva žengė dar vieną didelį žingsnį savo moderniosios architektūros