Vienas išraiškingiausių medinių tarpukario modernizmo statinių Šiauliuose – dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) namas. Šiaulių „Aušros“ muziejus dalyje šio namo patalpų įrengė memorialinę dailininkui skirtą ekspoziciją.
APLANKYTI GALIMA DARBO DIENOMIS
Namą Aušros al. 84, Šiauliuose suprojektavo žymus tarpukario architektas Karolis Reisonas bei pats G.Bagdonavičius. Privatus dailininko namas (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas), kurį jis paliko valstybei, 2018 metais buvo restauruotas, sutvarkytas., o 2020 metų pradžioje jame įsikūrė Kultūros paveldo departamento (KPD) Šiaulių teritorinis skyrius. Šiaulių „Aušros“ muziejus, kaip pagrindinis dailininko kūrybinio palikimo saugotojas, siekdamas puoselėti jo atminimą, šiemet įrengė memorialinę G.Bagdonavičiui skirtą ekspoziciją (finansavo Šiaulių miesto savivaldybė). Ekspoziciją aplankyti galima KPD darbo dienomis (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10 iki 16 val., penktadieniais iki 15 val.). Norintys apsilankyti turėtų kreiptis į Šiaulių turizmo informacijos centrą, kuris sudaro lankytojų grupes. Pavieniai lankytojai, siekiant užtikrinti ekspozicijos saugumą, nepriimami. Išankstinė registracija: telf.: +370 41 523 110 arba el. paštu ekskursijos@visitsiauliai.lt. Apie organizuojamas ekskursijas bus skelbiama Šiaulių turizmo interneto svetainėje , socialiniuose tinkluose.
PATS PARENGĖ NAMO ESKIZUS
Šiauliuose G.Bagdonavičius su mama apsigyveno 1920 m. Pirmojo pasaulinio karo metais, traukdamasi nuo artėjančio fronto, šeima buvo išvykusi į Rusijos gilumą, kur mirė Gerardo tėvas. Su mama grįžęs į Lietuvą įstojo į Kauno meno mokyklą, kurią baigęs visą gyvenimą atidavė dailei ir fotografijai: 1930–1944 m. dirbo piešimo mokytoju mokytojų seminarijoje, vidurinėje amatų mokykloje, 1934–1939 m. prekybos mokykloje ir kt. G.Bagdonavičius pats nupiešė eskizus ir savo vieno aukšto namui, kuris buvo pastatytas apie 1930 m. tuometinio miesto pakraštyje, naujai suformuotoje Aušros alėjos atkarpoje. Prie šoninio įėjimo buvo priblokuota išraiškinga, rustuoto gelžbetonio kolonų laikoma lodžija su balkonu. Dailininkas su motina gyveno namo mansardoje, kur buvo įsirengę gyvenamąsias patalpas ir kūrybines dirbtuves. G.Bagdonavičiaus butas buvo stilingai įrengtas, interjerą puošė mediniai ažūriniai, kaip manoma, paties dailininko kurti pjaustiniai, glazūruotų koklių krosnys, name buvo daug skulptūrėlių ir liaudies menininkų drožinių, ant sienų kabėjo paties menininko dailės bei fotografijos darbai. Tapetus savo namo kambariams G.Bagdonavičius nusipiešė pats.
G.Bagdonavičius yra sukūręs daug vertingų etnografinių, architektūrinių piešinių, pavyzdžiui, Lietuvos sinagogoms skirtą seriją, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumą, taip pat sukūrė daug plakatų, iliustracijų knygoms. Jis yra vienas iš ekslibrisų pradininkų Lietuvoje, sukūręs jų per 200. Dailininkas kūrė ir teatro dekoracijas, kostiumus spektakliams. Pagal jo projektus 1937 m. pagaminti baldų komplektai Kauno karo muziejui ir Karininkų ramovei. Dailininkas apipavidalino daugelio visuomeninių pastatų vitrinas, sukūrė iliustracijas Šiaulių „Rūtos“ fabriko gaminiams, įvairių prekių etiketes, pramoninių ir maisto prekių pakuotes. Dalis jų išlikę ir yra eksponuojami. Pirmajame Bagdonavičių namo aukšte buvo įrengti du nuomojami butai. Kaip prisimena dailininko amžininkai, jo motina Rūta Bagdonavičienė buvo labai reikli, kėlė didelius reikalavimus būsimai marčiai (ji privalėjo mokėti kelias užsienio kalbas, būti meniškos sielos ir pan.). Kadangi nė viena mergina jai neįtiko, dailininkas mamai gyvai esant taip ir nevedė.
EKSPOZICIJAI PARINKO PUOŠNIAUSIĄ NAMŲ DALĮ
Šiaulių „Aušros“ muziejus, įrengdamas memorialinę dailininko ekspoziciją, jai pasirinko puošniausią namų dalį (ekspoziciją įrengė UAB „Ekspobalta“). Šias patalpas puošia krosnys su glazūruotu reljefinių koklių dekoru, o jų akcentas – ažūrine sienele atskirta poilsio erdvė, kur stovėjo pianinas. Gana nedidelėje autentiškoje erdvėje siekta perteikti dailininko asmenybės įvairiapusiškumą, daugiašakę jo kūrybą, pomėgius. Kiekviena ekspozicijos detalė pasakoja apie dailininko veiklų įvairovę ir jo asmenybės išskirtinumą. Ekspozicijoje ne tik gausu dailininko piešinių, fotografijų, tapybos darbų skaitmeninių kopijų, bet ir įrengta privati erdvė-kabinetas, kurioje didžioji eksponatų dalis yra memorialiniai. Iš muziejaus fondų čia atkeliavo dailininkui priklausę daiktai: baldai, knygos, gaidų aplankai, buities reikmenys ir kt. Dar viena nedidelė erdvė skirta G. Bagdonavičiui kaip fotografijos entuziastui. Tai fotografo darbo vieta, kuriai žavesio ir tikrumo suteikia fotolaboratorijose naudotas raudonos spalvos apšvietimas, sukuriantis jausmą, tarsi dailininkas, išryškinęs fotografijas ir dar drėgnas sukabinęs ant virvutės, trumpam išėjo į kitą kambarį.
FOTOGRAFIJĄ TRAKTAVO KAIP MENĄ
G.Bagdonavičius daug fotografavo. Nuo 1932 m. fiksavo prieškario ir pokario metais Šiaulių dramos teatre pastatytus spektaklius, miesto vaizdus, gatves, turgų, aikštę, architektūrą, žmones, gamtą. G.Bagdonavičius 1930–1940 m. dalyvavo „Aušros“ muziejaus organizuojamose ekspedicijose, rinko eksponatus muziejui, piešė, fotografavo vertingus eksponatus, pastatus, kraštovaizdį, žmones. 1966 m. Šiauliuose įsikūrus fotoklubui, o vėliau ir fotomeno draugijos Šiaulių skyriui, noriai dalijosi savo fotografijos patirtimi. Penzeliuku vadinamas G.Bagdonavičius buvo vienas mylimiausių miesto žmonių. Į fotografiją žiūrėjęs kaip į meną, G.Bagdonavičius paliko apie šimtą peizažų, prieškario miesto vaizdų. Kūrybinis G.Bagdonavičiaus palikimas saugomas vienuolikoje Lietuvos muziejų, daugiausiai – Šiaulių „Aušros“ muziejuje (apie 4.000).
Parengta pagal KPD informaciją.
Titulinė nuotrauka: KPD.
Gerardo Bagdonavičiaus namas tarpukariu (inž. K.Reisonas, dail. G.Bagdonavičius). Foto: PILOTAS.LT archyvas.
