Šiauliuose toliau kuriama miesto istorijai skirta ekspozicija. Šiemet ji išsiplėtė į antrąjį pastato aukštą – čia įrengtos keturios naujos ekspozicinės kompozicijos, pristatančios XVIII–XIX a. Šiaulių raidą.
VIETA PASIRINKTA NEATSITIKTINAI
Prisikėlimo aikštės apžvalgos pastate toliau tęsiamas Šiaulių miesto istorijai skirtos ekspozicijos kūrimas. Kartu su 2025 metais įrengta pirmąja ekspozicijos dalimi čia plečiamas pasakojimas apie miesto augimą ir kaitą. Kompozicijose derinami skirtingų laikotarpių miesto planų reljefai ir pagal muziejinius eksponatus atkurti daiktų atspaudai. Ir planams, ir atspaudams kurti pasitelktos 3D technologijos, o jų formas išryškina integruotas apšvietimas.
Ekspozicijos vieta pasirinkta neatsitiktinai. Dabartinė Prisikėlimo aikštė ilgą laiką buvo Šiaulių prekybinio ir visuomeninio gyvenimo centras. Čia telkėsi turgus, susitikdavo gyventojai, vyko miestui svarbūs įvykiai. Miesto raidą pristatant šioje vietoje, istoriniai planai įgauna ryšį su šiandien matoma aikšte.
Keturiose naujosiose kompozicijose pristatomi pagal 1796, 1800–1801, 1842 ir 1860 m. Šiaulių miesto planus sukurti reljefai. Jie leidžia stebėti, kaip plėtėsi miestas, keitėsi jo gatvių tinklas, užstatymas ir centrinė dalis. Planus papildo istorinių daiktų atspaudai. Viena kompozicija pasakoja apie 1791 m. lapkričio 9 d. privilegiją, kuria Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis patvirtino Šiaulių laisvojo miesto teises ir herbą. Greta pateikiamas 1792 m. Šiaulių pavieto žemės teismo spaudo atspaudas.
Kitose kompozicijose galima išvysti olandiškos pypkės, 1831 m. sukilimo dalyvio diržo su Tado Kosciuškos atvaizdo sagtimi, 1863–1864 m. sukilimo dalyvio kepurės ženklo, 1879 m. Šiaulių žemės ūkio parodos medalio, puodelio ir 1874 m. vieno pfenigo monetos reljefinius atspaudus. Šios detalės papildo planuose matomą miesto vaizdą žmonių kasdienybės, valdymo ir istorinių įvykių ženklais.
EKSPOZICINĖ ERDVĖ KURIAMA ETAPAIS
Ekspozicijos turinys parengtas remiantis Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniais ir archyvine medžiaga. Prie betoninių sienų įrengti planai ir atspaudai tampa pastato erdvės dalimi. Apšvietimas išryškina jų linijas bei smulkias detales, o paaiškinimai lankytojams pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis.
Ekspozicinė erdvė kuriama etapais. Šiemet įrengta jos dalis jau atvira lankytojams, o tolesniais darbais siekiama istoriniam pasakojimui pritaikyti likusias pastato erdves. „Šiemet lankytojai jau gali apžiūrėti gerokai platesnę ekspozicijos dalį. Keturios naujos kompozicijos leidžia pamatyti, kaip keitėsi Šiauliai ir kokie miesto kasdienybės, valdymo bei istorinių sukrėtimų ženklai išliko. Viliamės, kad 2027 m. pavyks užbaigti visą ekspozicinę erdvę ir lankytojams pateikti vientisą Šiaulių miesto istorijos pasakojimą“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.
Šiauliams minint 790 metų sukaktį, ekspozicijos plėtra yra ilgalaikis jubiliejinių metų rezultatas. Naująsias kompozicijas galės atrasti ir tie, kurie į miestą atvyks jau pasibaigus šventiniams renginiams.
Prisikėlimo aikštės apžvalgos pastatas atviras nuo antradienio iki sekmadienio, 12.00–22.00 val.
Projektą finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė, o įgyvendina Šiaulių kultūros centras. Rengiant ekspozicinės erdvės projektą, konsultacijas dėl istorinio turinio ir eksponatų atrankos teikė Šiaulių „Aušros“ muziejus. Pagal parengtą projektą šiame ekspozicijos kūrimo etape UAB „3D Creative“ pagamino 3D ekspozicinius elementus, o UAB „ZET-A-ZET“ pagamino ir sumontavo ekspozicinius apšvietimo objektus bei vizualinius elementus.
Parengta pagal Šiaulių kultūros centro informaciją.
Titulinė nuotrauka: Šiaulių istorijos ekspozicija Prisikėlimo aikštėje. Foto: Rolando Parafinavičiaus.
Šiaulių istorijos ekspozicija Prisikėlimo aikštėje. Foto: R.Parafinavičiaus.
Šiaulių istorijos ekspozicija Prisikėlimo aikštėje. Foto: R.Parafinavičiaus.
Šiaulių istorijos ekspozicija Prisikėlimo aikštėje. Foto: R.Parafinavičiaus.
Šiaulių istorijos ekspozicija Prisikėlimo aikštėje. Foto: R.Parafinavičiaus.
Šiaulių istorijos ekspozicija Prisikėlimo aikštėje. Foto: R.Parafinavičiaus.
