Rekonstruojant Vilniaus Neries krantinę, Povilo Vileišio gatvėje rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Kaip praneša Vilniaus savivaldybė, artimiausiu metu visa surinkta informacija bus perduota Kultūros paveldo
Kaune po ilgai trukusios rekonstrukcijos pagaliau atidaromas tarpukarinis kino teatras „Romuva“. Atidarymo metu kviečiama pažinti modernistines kino teatro erdves, pamatyti čia eksponuojamą parodą, aplankyti kino teatro užkulisius bei išbandyti naująsias kino sales. Vyks naktinis filmų maratonas. Architekto
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje LR Prezidentūroje atidaroma ekspozicija „Rūmų istorijos“. Naujosios ekspozicijos autoriai kviečia pamatyti, išgirsti, paliesti ir net užuosti paskutinių dviejų šimtmečių istoriją. REALIZUOJA KELERIŲ METŲ SUMANYMĄ Istorinėje LR Prezidentūroje, Kaune nuo gruodžio
Po Didžiojo karo moters vaidmuo visuomenėje ėmė keistis, išpopuliarėjo naujos moters tipažas, įkūnijęs modernią, nepriklausomą, mobilią, išsilavinusią ir kūrybingą moterį. Plačiau apie tai – Lietuvos XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės dailės istorijos ir vizualiosios
Senosiose Marijampolės kapinėse neseniai baigtas restauruoti žinomoms krašto asmenybėms tarpukariu ateitininkų 1930 metais pastatytas paminklas. Šis paminklas – svarbus Marijampolės ir visos Lietuvos istorijos simbolis. Kaip praneša LR Kultūros paveldo departamentas (KPD), itin blogos būklės paminklą restauruoti
Visuomeninė iniciatyva „Ekskursas“ vėl kviečia atrasti, pažinti ir patirti Kauno modernizmą gyvai. Nemokamas rudens ekskursijų ciklas jungiasi su vienos dienos festivalio formatu ir rugsėjo 12 dieną pasiūlys tiek naujai parengtas ekskursijas, tiek ir seniau lankytus pastatus: iš
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu tęsia paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Šį ketvirtadienį dėmesio centre Vilniaus architektūra – architektūros istorikė Marija Drėmaitė supažindins su tarpukario gyvenamųjų namų ypatumais. Kovo 25 dieną (ketvirtadienį)
Karantino metu „Ekskurso“ komanda pasiūlė nutolti nuo įprasto ekskursijų formato ir modernizmo pastatų duris atvėrė virtualiai. Projekte „Ekskursas 2.0“ sukurta medžiaga bei 7 suskaitmenizuotų knygų rinkiniu nekomerciniais tikslais galima naudotis nemokamai. Sumaniai parengti maršrutai pastatuose leidžia aplankyti
Tarpukariu statyta, tačiau daugiau kaip dešimtmetį neveikusi ir nykusi, Kurnėnų pagrindinė mokykla vėl atgavo pirminę išvaizdą. Šis Amerikos lietuvio suprojektuotas ir padovanotas pastatas prie Alytaus-Simno kelio – puikus tarpukario mecenatystės pavyzdys. VEIKS AMATŲ CENTRO FILIALAS Kurnėnų pagrindinė
Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ kviečia atrasti provokuojančią tarpukario dailę. Parodoje „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“ – daugiau nei 100 eksponuojamų darbų: tapyba, grafika, periodika, skulptūros, o taip pat – ir nuotraukos, baldai ir kt. SKATINA PASIDIDŽIAVIMĄ VALSTYBE Trečioji „Tartle“
Kauno miesto muziejus pratęsia menininkės Gerdos Liudvinavičiūtės-CELSIUS 273 darbų parodos „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“ eksponavimą. Tai dvi betono juvelyrikos kolekcijos, įkvėptos XX a. architektūros srovių. Kaunas po Pirmojo pasaulinio karo išgyveno laisvės pojūtį, jautėsi ryški
Šiauliuose ką tik pirminę išvaizdą ir spalvą įgavo Venclauskių namai, tarpukariu pagarbiai vadinti Baltaisiais rūmais. Pagal žinomo architekto Karolio Reisono projektą Vytauto g. pastatytas namas nūnai skirtas Šiaulių miesto istorijai eksponuoti. SUPROJEKTAVO PATS KAROLIS REISONAS Buvusiose Šiaulių priemiesčio žemėse
Rygos jugendo centro muziejuje atidaroma paroda „Kauno modernizmo architektūra tarpukariu“. Tai Kauno modernizmo asmenybės, projektai bei šiuolaikinio šokio teatro „Aura“ vaizdo projektas jo interjeruose. Nuo kovo 7 dienos (šeštadienio) 10 val. iki balandžio 19-osios Rygos jugendo centro
Smalininkuose naujai veiklai prikeliama nuo 1930-ųjų iki 1939 metų veikusi lietuviška pradžios mokykla, pastatyta pagal prancūzų architekto projektą. Ši mokykla buvo gera pradžia Skalvijos šiaurės lietuvinimui. Bendrame miesto vaizde savo architektūra išsiskiriantis pastatas į Kultūros vertybių registrą
Kaip praneša Kultūros ministerija, toliau vyksta Kauno modernizmo architektūros paraiškos rengimo UNESCO paveldo sąrašui darbai. Neseniai įvyko jau 5-asis Kauno modernizmo architektūros paraiškos parengimo įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą priežiūros grupės posėdis. LR Kultūros ministerijos teigimu,
Kultūros paveldo departamentas pradėjo tikrinti Kauno modernizmo architektūrą reprezentuojančius pastatus, pažymėtus Europos paveldo ženklu. Pirmiausiai apžiūrėti architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio suprojektuoti buvusieji Prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD), visą vasario mėnesį truksiančių
Prieš 100 metų, 1920-aisiais, atidaryti Aukštieji kursai tapo svarbiausiu žingsniu kuriant Lietuvos universitetą, kuriame pirmajame buvo dėstoma lietuvių kalba. Jubiliejaus proga Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kur įvyko Aukštųjų kursų iškilmingas atidarymas, organizuojamas minėjimas – atviros dėstytojų pamokos
Organizacija „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dar kartą skelbs filmo apie Kauno tarpukario architektūrą sukūrimo konkursą. Busimojo filmo apie Kauno tarpukario architektūrą premjera planuojama 2022 metais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Kaip praneša organizacija „Kaunas
Architektūros [pokalbių] ciklas „Gražu/negražu“ šį rudenį siūlė padiskutuoti architektūros kritikos tema. Paskutiniame šio ciklo pokalbyje kaunietis architektūros istorikas Vaidas Petrulis žada atlikti Lietuvos architektūros kritikos istorinį pjūvį. Spalio 30 dieną (trečiadienį) 20 val. MO muziejuje (Pylimo g.
Minint Bauhauzo šimtmetį, Klaipėdos miesto savivaldybės paveldosaugos skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija organizuoja renginius, skirtus iš arčiau pažinti Klaipėdos tarpukario architektūrą. DISKUTUOS APIE KLAIPĖDOS MODERNIZMĄ Trečią rugsėjo savaitgalį, 20–22 dienomis Klaipėdoje vyks Europos
„Art deco“ ir tarpukario Kaunas – jau emblema tapęs žodžių derinys. Jį suprantame kaip modernybės sinonimą, nacionalinės dailės, architektūros ir dizaino kokybės simbolį. Meno istorikės Giedrės Jankevičiūtės paskaitoje bus galima sužinoti, kada atsirado ir ką reiškia terminas
Lenkijos architektūros tyrinėtojai 1919–1939 metų Vilniaus atvejį neretai laiko menkaverte periferijos apraiška, mano, kad tuo metu statybinė veikla buvo apskritai apmirusi, o Lietuvoje šio laikotarpio Vilniaus architektūra dažnai vis dar vertinama kaip svetimos valstybės palikimas. Balandžio 2
A. ir P. Galaunių namai Kaune, pasiilgusius filmų apie Laikinąją sostinę, kviečia ketvirtadienio kino vakarui. Šįkart bus parodyti 2 filmai apie žymųjį tarpukario architektą Vytautą Landsbergį-Žemkalnį bei jo kūrybą iš ciklo „Laikinosios sostinės fenomenas“. Kovo 28 dieną
Augantis susidomėjimas tarpukario laikotarpio moderniąja architektūra neišvengiamai verčia lyginti du miestus – Vilnių ir Kauną. Ar tikrai Vilnius tuo metu taip beviltiškai atsiliko nuo Kauno bus galima sužinoti architektūros istorikės Marijos Drėmaitės paskaitoje, Vilniaus rotušėje. Spalio 23
Kaune, „Pienocentro“ rūmuose atidaroma paroda „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas“. Šiai parodai specialiai atkuriama autentiška „Pienocentro“ rūmų trečio aukšto planinė struktūra – buvusi valdybos posėdžių salė, pasitarimų kambarys, pirmininko, technikos direktoriaus ir buhalterijos kabinetai. Rugsėjo 7 dieną (penktadienį)
Prieš 85-erius metus Kuršių nerijos kraštovaizdis tapo be galo svarbus ir šalies sklandytojams. Garbingą 6 vasaras veikusios mokyklos istoriją šiandien pasakoja likę dokumentai, Sklandytojų kopa ir arka ant buvusio angaro pamatų. Neringos kurortas vasarą palydės rugpjūčio 31-ąją
Palangoje ką tik pradėjo veikti paroda „Laisva neprigulminga Lietuva!“ Ši spalvingų, neįprastų ir retų senųjų plakatų paroda perteikia XX a. pradžios Lietuvos politinį, socialinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros
Vilniaus dailė ir architektūra, pasiekusios mus iš 1919–1939 metų, neretai lieka mokslo, kultūros ir plačiosios visuomenės interesų užribyje, todėl yra tarsi nematomos, nepažinios. Vilniaus tarpukario dailininkų, architektų, dailės ir architektūros restauratorių bei konservatorių sukurti darbai – tai
Kauno menininkų namuose rengiama vieša diskusija „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“. Dalyvauja architektūrologai, menotyrininkai, istorikai. Birželio 19 dieną (antradienį) 17 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio 56, Kaunas) įvyks vieša diskusija „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta
Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Istorinės Prezidentūros sodelyje lankytojus pasitiks moderniosios Lietuvos šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“. O gegužės 19-ąją, Europos muziejų naktį, ši paroda taps kelrode žvaigžde orientacinio žaidimo „Triumfo
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001