Šiauliuose ką tik pirminę išvaizdą ir spalvą įgavo Venclauskių namai, tarpukariu pagarbiai vadinti Baltaisiais rūmais. Pagal žinomo architekto Karolio Reisono projektą Vytauto g. pastatytas namas nūnai skirtas Šiaulių miesto istorijai eksponuoti.
SUPROJEKTAVO PATS KAROLIS REISONAS
Buvusiose Šiaulių priemiesčio žemėse (Vytauto g. 89) 1926-1927 metais pastatytas Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeimai priklausęs gyvenamasis namas tarpukariu vadintas Baltaisiais rūmais. Tai buvo pirmas architekto K.Reisono įgyvendintas architektūros projektas.
Pastatas yra dviejų aukštų su mansarda ir paaukštinta cokoline dalimi. Jo kompozicijoje dominuoja asimetriškas, į Vytauto gatvę atgręžtas fasadas. Pagrindinį fasadą dalija vertikalus laiptinės tūris, kairėje jo pusėje – terasa su arkomis, dešinėje – pusapvalis erkeris. Fasadai dekoruoti tvorelėmis, pastato kampus ir laiptinę rėmina rustuoti piliastrai, viršutinę dalį juosia karnizas, langai aprėminti profiliuotais apvadais. Pastato šone priblokuota didelė terasa, pirmame aukšte – uždara su arkomis, antrame – atvira.
Žinomas tarpukario architektas K.Reisonas Venclauskių namus suprojektavo taip, kad pereinamos patalpos pastato perimetru jungėsi aplink laiptinės tūrį. Pirmajame namo aukšte buvo įrengtas advokato praktika besiverčiančio K.Venclauskio darbo kabinetas, interesantų laukiamasis ir priimamasis, taip pat šeimininkų miegamieji, valgomojo ir svetainės kambariai. Pastato cokolyje buvo virtuvė ir skalbykla, pagalbinės patalpos bei Venclauskių globojamų našlaičių ir pamestinukų kambariai. Antrojo namo aukšto ir mansardos patalpos buvo nuomojamos savo būsto neturintiems miestiečiams.
PADOVANOJO ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJUI
Venclauskiai – žymūs lietuvių tautinio judėjimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo veikėjai, aktyvūs švietimo rėmėjai bei kultūros mecenatai, daugybės pamestinukų ir našlaičių globėjai, žydų gelbėtojai
Venclauskių šeimai pastatas priklausė iki 1944 metų. Antrojo pasaulinio karo metais S.Venclauskienė su dukromis savo namuose, cokolyje ir mansardoje įrengtose slėptuvėse, glaudė Šiaulių žydus. Nuo 1955 metų pastatas buvo perduotas naudoti Šiaulių „Aušros“ muziejui. 1991 metais Danutė ir Gražbylė Venclauskaitės savo tėvų namą padovanojo „amžinai naudoti muziejaus reikalams“. Restauruotame pastate bus įrengta Šiaulių „Aušros“ muziejaus Šiaulių miesto istorijos ekspozicija.
Venclauskų namuose atlikti kompleksiniai tvarkybos darbai: fasadų ir vidaus patalpų spalvinio sprendimo polichrominiai tyrimai, tvoros su vartais, pastato vidaus ir lauko sienų, lubų tinko, durų ir langų, balkonų ir terasos baliustrų tvorelių, patalpų planinės struktūros, sieninės tapybos, sienų dekoro elementų, mozaikinio betono laiptų restauravimas, stogo dangos ir medinių konstrukcijų remontas ir kt. „Aušros“ muziejus pastatui restauruoti ir pritaikyti daugiafunkcei muziejinei veiklai gavo 2,3 milijono eurų ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.
INTERJERAS ŽAVI DEKORATYVINE TAPYBA
Restauruotas ir atkurtas pastato interjeras žavi tautinio modernizmo stiliaus dekoratyvine tapyba, trafaretiniais dažymais, gausia ornamentika, sodriomis, intensyviomis spalvomis. Kambarių sienos dekoruotos skirtingais geometriniais ir augaliniais motyvais. Itin spalvingas ir raštais puošnus pirmasis aukštas, laiptinė, sienas puošia gėlių (tulpių, bijūnų, rožių, našlaičių jurginų) motyvai.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
Nuotraukos: KPD.
Kazimieras ir Stanislava Venclauskiai, Šiauliai, 1904 m. Foto: B.Zatorskis, Nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų
