Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu tęsia paskaitų ciklą „Istorijos miestui ir pasauliui“. Šį ketvirtadienį dėmesio centre Vilniaus architektūra – architektūros istorikė Marija Drėmaitė supažindins su tarpukario gyvenamųjų namų ypatumais.
Kovo 25 dieną (ketvirtadienį) 18 val. prof. dr. Marija Drėmaitė skaitys paskaitą „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“. Renginio eksponatas: tipinio namo, skirto dviem šeimoms, projektas (autorius Juliuszas Kłosas, 1924 m.). Eksponatą pristato Ikonografijos rinkinių skyriaus vyr. muziejininkė Evelina Bukauskaitė.
Tarpukario Europos miestų modernizacijai didelę įtaką turėjo būsto modernizacija. O kaip šiame kontekste atrodė Vilnius? Kiek ir kokių naujų būstų statydinosi vilniečiai, kiek šiuose procesuose dalyvavo savivaldybė, kokia buvo socialinio būsto padėtis, kas būstą projektavo? Galima kelti klausimą, ar ir Vilniuje būsto modernizacija tapo architektūrinio modernizmo varomąja jėga, ar čia susiformavo nauji būsto standartai ir naujos formos. Kaip statybas Vilniuje veikė modernūs procesai, vykę Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose? Ką dar negirdėto ir įdomaus galime sužinoti apie iki šiol mokslininkų beveik neliestą tarpukario Vilniaus gyvenamosios architektūros temą? Apie visą tai – architektūros istorikės prof. dr. M.Drėmaitės paskaitoje.
Parengta pagal Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto informaciją.
Tipinio namo, skirto dviem šeimoms projektas (autorius Juliuszas Kłosas), 1924 m.
