Vladas Švipas – vienintelis žinomas lietuvis, tarpukaryje studijavęs avangardinėje Bauhauso mokykloje Veimare ir Desau. Jo gyvenimas ir kūryba pirmą kartą išsamiai bus pristatyti Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromoje parodoje.
BAUHAUZĄ PASIRINKO VIENINTELIS
Spalio 9 dieną (penktadienį) 17 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma architekto Vlado Švipo (1900–1965) gyvenimui ir kūrybiniam palikimui skirta paroda „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“.
Po karų, revoliucijų ir žlugusių imperijų atsikūrusiai nepriklausomai Lietuvos valstybei (1918-1940) labai trūko modernių specialistų. Valstybės stipendijos skatino jaunus žmones studijuoti Vakarų Europoje, tačiau avangardiškiausią to meto dizaino mokyklą – Bauhausą – pasirinko tik vienas stipendininkas iš Lietuvos. Vlado Švipo studijos ir profesinio kelio paieškos leidžia atidžiau pažvelgti į naujo tipo architekto modernisto tapsmą ir jo vaidmenį kuriant modernią valstybę.
1924-1926 m. Švipas studijavo Bauhause Vasilijaus Kandinskio monumentaliosios tapybos (Wandmalerei) dirbtuvėje, o 1928 m. atliko praktiką Bauhauso architektūros biure. Grižęs, tarpukario Kaune jis plėtojo racionalaus planavimo idėjas valstybės tarnyboje ir teoriniuose darbuose. Antrojo pasaulinio karo metais jam teko laviruoti tarp sovietų ir nacių okupacinių režimų. Karo pabaigoje pasitraukęs į Vakarus Švipas 1945-1949 m. toliau vystė architektūrines idėjas DP stovykloje Vokietijoje. Vėliau, padedamas buvusio Bauhauso direktoriaus Walterio Gropiaus, emigravo į JAV ir Niujorke pradėjo naują gyvenimo etapą.
Švipo palikimas leidžia į architekto profesiją pažvelgti plačiau – ne tik į individualią meninę kūrybą, bet pirmiausia į modernaus valstybės tarnautojo ir techninio eksperto darbą. Jo biografija kelia klausimus apie architekto modernisto troškimą racionaliai „sutvarkyti kraštovaizdį, vaidmenį politikoje, priverstinę migraciją ir profesinius ryšius diasporoje istorinių lūžių ir politinių režimų sąlygomis.
PRIEŠ PARODOS ATIDARYMĄ ĮVYKS SIMPOZIUMAS
Parodą rengia Kultūros projektų asociacija DOCUMENTUM. Kuratorė – dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas). Projekto vadovė – Lina Pranaitytė. Architektė ir dizainerė – Vika Pranaitytė (O-D-A . architecture studio).Fotografas ir tyrėjas – Lukas Mykolaitis. Maketų autorė – Urtė Šimkutė. Vaizdų redagavimas – Aust.studio. Parodos partneris – LNDM Nacionalinė dailės galerija. Parodos koordinatorius – Giedrius Gulbinas (NDG). Projekto partneris – Leidykla LAPAS. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
P.S. Tą pačią dieną, 15–16.30 val., prieš parodos atidarymą vyks tarptautinis simpoziumas, skirtas Baltijos šalių ir Bauhauso ryšiams tarpukariu aptarti. Pranešimus skaitys dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), dr. Anke Blümm (Erfurto universitetas) ir dr. Julia Secklehner (Masaryko universitetas Brno). Gabrielės Radzevičiūtės (NDG) moderuojamoje diskusijoje taip pat planuoja dalyvauti Bauhauso archyvo ir muziejaus Berlyne direktorė dr. Birgitte Franzen.
Parengta pagal NDG ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinis pav.: V.Švipo parengta spalvinė schema Vasilijaus Kandinskio namo ateljė interjerui, publikuota Gustavo Adolfo Platzo knygoje „Die Baukunst der neuesten Zeit“ (Berlin: Propyläen Verlag, 1927, Tafel XV).
