Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma tarptautinė paroda, kurioje pristatomi Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos šiuolaikinių menininkų kūriniai. Šias šalis vienija ne tik bendra praeitis ir gyvenimas nuolat jaučiant Rusijos įtaką, bet ir ten išlikusi, kadaise sovietinei karo, gavybos, technologijų ir kitokio pobūdžio pramonei skirta infrastruktūra.
ĮVYKIAI ŽYMI SVARBIUS POSOVIERINIO REGIONO PROCESUS
Kovo 31 dieną (penktadienį) 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaroma tarptautinė paroda „Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“. Parodoje dalyvauja: Tekla Aslanishvili ir Giorgi Gago Gagoshidze, Mariyam Medet, Yevgenia Belorusets, eeefff, Anna Engelhardt, fantastic little splash, Uladzimir Hramovich, The Museum of Stones redakcinis kolektyvas, Oleksiy Radynski, Alicja Rogalska, Sabīne Šnē, Nomeda ir Gediminas Urbonai, XYANA.
Daugiau nei metus trunkantis karas Ukrainoje, nuo 2020-ųjų vykdomos represijos prieš protestuotojus Baltarusijoje, pastarojo meto masiniai protestai Kazachstane ir Sakartvele žymi svarbius politinius ir socialinius posovietinio regiono procesus. Ant senųjų gamyklų, kasyklų, mokslo centrų, karinių bazių griuvėsių šiandien kuriasi šiuolaikinė informacinių technologijų (IT) ir gamybos pramonė. Praeityje skirta Sovietų Sąjungos galiai auginti, šiandien ši infrastruktūra funkcionuoja pagal kapitalistinius principus, tačiau taip pat yra veikiama kolonijinių santykių su Rusija, neproporcingo išteklių, pigios darbo jėgos naudojimo ir kitų ekonominių, socialinių įtampų.
Kaip posovietinių šalių visuomenės šiandien gali pasitelkti šiuolaikines technologijas ir senąsias infrastruktūras ir kurti naujas ekonomines, socialines vizijas, peržengiančias posovietinę praeitį?
Parodos idėjos autoriai, baltarusių kilmės kuratoriai Antonina Stebur ir Aleksei Borisionok sako, kad „atrakinti“ šioje parodoje pristatomas temas ir kūrinius padeda sutrikdymo ir pertrūkio sampratos. Tokios infrastruktūros kaip geležinkeliai, dujotiekiai, interneto šviesolaidžiai, „Telegram“ kanalai, vaizdo stebėjimo sistemos mūsų gyvenime lieka neapčiuopiami, o jas esant dažniausiai pajaučiame tik įvykus gedimui ar pertrūkiams. Todėl parodos pavadinimas ir nurodo į procesą, kai trikdžio metu infrastruktūros egzistavimas ne tik tampa akivaizdus, bet ir išryškina joje sutelktą politinę galią.
PARODĄ LYDI EKSKURSIJA IR PASKAITOS
Be politinio infrastruktūrų pasitelkimo, kuris ypač išryškėjo per karą Ukrainoje, parodoje pristatomais kūriniais taip pat apmąstoma, kaip šiuolaikinės skaitmeninės technologijos ir socialiniai tinklai gali skatinti aktyvizmą, savanorystę ir piliečių susitelkimą. Anoniminiai pokalbių kanalai, debesija, pokalbių robotai tapo kertinėmis priemonėmis organizuojant alternatyvios komunikacijos, savitarpio pagalbos tinklus tarp protestuojančiųjų ir nepritariančiųjų Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Sakartvele, Armėnijoje ir Ukrainoje.
Parodos atidarymą lydės kuratorių ekskursija (kovo 31 dieną 19 val. anglų k.) ir simpoziumas (balandžio 1 d. nuo 11 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje). Renginyje paskaitas skaitys baltarusių mokslininkė, Europos humanitarinio universiteto profesorė Almira Ousmanova ir ukrainiečių tyrėjas, rašytojas, menininkas Olexii Kuchanskyi. Diskusijoje dalyvaus parodos menininkai: Tekla Aslanishvili, Mariyam Medet, Anna Engelhardt ir kolektyvas fantastic little splash ir parodos kuratoriai: Aleksei Borisionok ir Antonina Stebur.
Parodos architektė Gabrielė Černiavskaja
Grafikos dizaineris Valentin Duduk
Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki šių metų birželio 18 d.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Parodos partneris – Europos humanitarinis universitetas (EHU). Rėmėjai: Goetheʼės institutas*, „Exterus“, „Fundermax“, „Hostinger“, „Funky Beans“. Informacinis rėmėjas – „Artnews.lt“
Parengta pagal NDG informaciją.