Neringoje vyks renginiai, skirti Pasaulinei švyturių dienai paminėti. Tarp daugybės švyturių paveldui skirtų renginių – ir KPD organizuojama apskritojo stalo diskusija „Technikos paveldo išsaugojimas ir įveiklinimas. Lietuvos švyturių pavyzdys“.
APŽVELGS IR AKTUALIZUOS ŠALIES TECHNIKOS PAVELDĄ
Rugpjūčio 18–20 dienomis Neringoje bus minima Pasaulinė švyturių diena. Rugpjūčio 19 dieną (šeštadienį) 16.30 val. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Praktinio mokymo bazėje, Pervalkoje vyks diskusija „Technikos paveldo išsaugojimas ir įveiklinimas. Lietuvos švyturių pavyzdys“. Renginį moderuos KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyr. specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Po įžanginio KPD direktoriaus Vidmanto Bezaro žodžio klausytojų dėmesio lauks architektūros istorikės Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. Marijos Drėmaitės pranešimas „Pramonės, technikos ir inžinerijos paveldas Europoje ir Lietuvoje“.
KPD Kultūros paveldo tyrimų valdybos Statinių skyriaus vyresnioji paminklotvarkininkė Alina Borzenkaitė savo pranešime apžvelgs technikos paveldo situaciją, Kultūros vertybių registro duomenis. Farologas, švyturių istorijos tyrinėtojas Aidas Jurkštas įdomiais faktais dalinsis savo pranešime „Lietuvos švyturiai – praeitis, aktualijos, ateitis“. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys pranešimą „Marių švyturiai (Nidos 1874 m. ir Pervalkos 1900 m.): pragmatinės ir kultūrinės paralelės“.
SUOMIJOS PATIRTIS, PARODA IR ŠVYTURIŲ NAKTIES ŽYGIS
Diskusijoje bus aptarta ir Suomijos patirtis išsaugant ir įveiklinant švyturių kultūros paveldo objektus (Baltijos regiono paveldo komiteto Pakrančių paveldo darbo grupės pirmininko Hannu Matikka nuotolinis pranešimas). Apskritojo stalo diskusijoje paveldosaugininkai aptars ir pristatys visuomenei švyturių paveldo situaciją Lietuvoje: apskaitos, tvarkybos, pritaikymo problemos ir jų sprendimo būdus. Apskritojo stalo diskusijos partneriai – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras ir Neringos savivaldybės administracija.
Tą pačią dieną 19.30 val. lankytojams bus pristatyta Juozo Vincento Danio, garsaus lietuvių išeivijos hidrotechnikos inžinieriaus, suprojektavusio virš 50 Kanados švyturių, paroda. Vakarop lauks muzikinė liepsnos žibintų eisena, Pervalkos švyturio įžiebimas, Švyturių nakties žygis ir kiti renginiai.
Renginių „Švyturių naktis – 2023“ iniciatoriai ir organizatoriai – Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) lektorius, inžinierius Tomas Jačionis, Neringos savivaldybė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.
Šie metai Lietuvos švyturių istorijoje išskirtiniai – švenčiame 30-ąjį Lietuvos švyturių laisvės jubiliejų (Lietuvos Respublikos vyriausybė 1993 m. vasario 23 d. pavedė Susisiekimo ministerijai perimti švyturius iš Rusijos Federacijos, o jau spalio 22 d. buvo pasirašytas tai patvirtinantis turto priėmimo – perdavimo aktas).
NIDOS ŠVYTURYS – IŠSKIRTINIS
Šiomis dienomis Nidos švyturys lankytojams bus atviras iki 22 valandos. Šis inžinerinio paveldo objektas yra išskirtinis savo unikalia krištolinių Frenelio lęšių sistema, kuri dabar įjungiama ypatingomis progomis. Kai čia buvo sumontuoti šiuolaikiniai naujos kartos LED žibintai, inžinierius T.Jačionis įrodė, kad senojo besisukančio žibinto, skleidžiančio magišką šviesą, nurašyti nereikia, jį galima atgaivinti. Visame Baltijos jūros regione tik Nidos švyturys ir dar vienas kitas tokius retus žibintus teturi.
„Nė vienas modernus šviesos šaltinis negeba atkartoti tokio šviesos spektro, kokį skleidžia senovinė žemos įtampos, pastoviosios srovės kaitrinė lempa. Deja, šie dalykai yra sunkiai aprašomi kaip vertingosios Nidos švyturio inžinerinės savybės. Jų netekęs, jau ne vienas švyturys pasaulyje primena tik prekybos centro reklamos iškabos blyksnį. Taip jau sutapo, kad visų Lietuvos jūrinių švyturių likimai sprendžiasi būtent šiuo metu. Nidos, Juodkrantės, Šventosios švyturiai yra perduoti savivaldybėms, puoselėjami planai juos atverti visuomenei. Dabar yra tas metas, kai galima nepataisomai suklysti, prarasti ar negrįžtamai išdraskyti bet kurio iš Lietuvos švyturių pastatų kompleksų vientisumą“, – sakė T.Jačionis. Švyturių diena siekia atkreipti dėmesį į šio inžinerinio paveldo svarbą.
Parengta pagal Kultūros paveldo departamento informaciją.
Titulinė nuotrauka: Nidos švyturys. Foto: Domanto Kanclerio.
