Penkios vizualios parodų ekspozicijos, trys kūrybinės dirbtuvės, daugiau nei 10 fotografijos ribas praplečiančių paskaitų su parodų kuratoriais, menotyrininkais, meno istorikais ir kritikais, menininkų pristatymai bei teminiai filmai – tiek veiklų laukia 48-ąjį kartą vyksiančiame tarptautiniame fotografų simpoziume „NIDA. Sutikti fotografiją“.
KELIONĖ Į NIDĄ RUGSĖJĮ JAU TAPO TRADICIJA
Rugsėjo 15–21 dienomis Nidoje vyks tarptautinis fotografų simpoziumas „NIDA. Sutikti fotografiją“. „Kasmet pritraukiame ištikimus fotografijos profesionalus ir mėgėjus, kuriems jau tapo tradicija rugsėjo viduryje atkeliauti į Nidą. Simpoziumas tapo svarbia vieta Europos renginių žemėlapyje, kur gali sužinoti, kuo dabar gyvena fotografija, susipažinti tiek su Lietuvos, tiek su užsienyje žinomais menininkais, jų kūryba, pasisemti įkvėpimo, išgirsti aktualių paskaitų ar pamatyti ekspozicijas įvairiose Nidos erdvėse“, – pasakoja Vilma Samulionytė, simpoziumą organizuojančios Lietuvos fotomenininkų sąjungos vadovė.
Klasikinės fotografijos atstovas ir žinomas portretistas Algimantas Aleksandravičius pasidalins asmenine patirtimi kaip įamžinti žmogų, o menininkas Artūras Valiauga supažindins su natiurmorto fotografijos ir dokumentikos santykiu. Mindaugas Meškauskas papasakos kaip fotografijoje panaudoti dirbtinį intelektą – pagal sukurtą promptą bus ruošiamas skaitmeninis negatyvas ir gaminamas albumino atspaudas.
Net keturias dienas iš eilės (rugsėjo 17-20 d.) kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ simpoziumo dalyvių lauks aktualios ir įvairiatemės paskaitos. Į Nidą atvyks parodų kuratorė, įvairių tarptautinių fotografijos apdovanojimų komisijų narė Sonia Voss, kuri pristatys unikalų daugiau nei dešimtmetį trukusį fotografės Sibyllės Bergemann darbą apie Markso ir Engelso paminklo Berlyne statybas.
Briuselyje įsikūrusi meno istorikė Jana Johanna Haeckel atskleis kaip dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdai naudojami įvairių temų archyvams papildyti. Kristyna Müller, Švedijos organizacijos „Center for Photography“ direktorė, supažindins su šiuolaikine Švedijos fotografijos scena.
Net dvi paskaitos praplės simpoziumo dalyvių žinias apie kolekcionavimą. Šiuolaikinio meno rinkos ekspertė Justė Jonutytė apžvelgs meno kūrinių, tarp jų ir fotografijų, kolekcionavimo principus, o nepriklausoma kuratorė, rašytoja Laima Kreivytė tyrinės Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamą ekspoziciją „Tarp aušrų“ ir papasakos apie muziejinio kolekcionavimo politiką. Vizualumo ir kino tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė paskaitoje „Memorabilia: Juliaus Sasnausko fotografijos teorija“ analizuos gausią atvirukų ir fotografijų kolekciją sukaupusio kunigo, pranciškono Juliaus Sasnausko archyvą.
BUS PRISTATYTOS PENKIOS EKSPOZICIJOS
V.Samulionytė džiaugiasi, kad šiemet simpoziume bus pristatytos net penkios ekspozicijos, kurios išsidėstys skirtingose Nidos vietose.
Renginio atidarymo dieną, rugsėjo 16-ąją, ant rašytojo Thomo Manno muziejaus laiptų įsikurs simpoziumo rezidencijos dalyvės vokietės Corinos Gertz paroda „Apgręžtas portretas“. Jos fotografijose vaizduojamos moterys iš nugaros juodame monochrominiame fone, vilkinčios tradiciniais drabužiais ar kostiumais, taip permąstant fotografinio portreto kanoną.
Kuršių nerijos istorijos muziejuje naujausią parodą pristatys jaunosios kartos dokumentinės fotografijos atstovas ir 2024 m. Neringos mero premijos laureatas Tadas Kazakevičius. Jo paroda „Tarp dviejų krantų“ nukreips žvilgsnį į Baltijos jūros, skalaujančios vakarinį jos krantą, bei marių, atskiriančių šį siaurą žemės lopinėlį nuo žemyno. Būdamas tarp šių dviejų krantų žmogus niekada per daug nenutolsta nuo vienos ar kitos jungties – vieno ar kito kūrybinės energijos šaltinio.
Mizgirių menininkų namuose eksponuojama Aleksandro Ostašenkovo paroda „Iš seminaro archyvų (1979–2008)“ primins apie Nidos simpoziumo istoriją. „Artėjant simpoziumo jubiliejui, norisi atsigręžti atgal, kas įvyko per beveik penkis dešimtmečius. A. Ostašenkovo darbai atspindi renginio kismą ir autoriaus kūrybinio kelio vingius“, – sako V. Samulionytė.
Ketvirtoji ekspozicija bus pristatyta „Agiloje“ – tai Raimundo Urbono (1963–1999) ir Remigijaus Treigio „Paskolink man laiko „rėlę“… Jų fotografijose ne tiek dokumentuojamas, kiek artikuliuojamas laiko netolygumas.
Rugsėjo 18 d. taip pat „Agiloje“ įvyks menininko Pauliaus Ruko interaktyvi instaliacija „In Situ. Perteklinis dokumentas“, tyrinėjanti akimirkos nepakartojamumą ir jos santykį su vieta. Nuotrauka čia nėra atminties saugykla, o tik efemeriškas laiko atspaudas.
PRISIATATYS LIETUVOS IR UŽSIENIO MEISTRAI
Tradiciniuose menininkų prisistatymuose bus gausu tiek Lietuvos, tiek užsienio meistrų. Vienas vakaras bus skirtas tarptautiniuose kontekstuose vertinamam Deimantui Narkevičiui, jo kūrybai ir filmų peržiūrai. Kino kamera ar skaitmeninis įrašas jam suteikė galimybę tyrinėti skirtingai interpretuojamus istorinius pasakojimus, leido eksperimentuoti su laiko tėkmės potyriais. Menininko darbus yra įsigiję kelios dešimtys meno institucijų, tarp jų – MoMa Niujorke, „Tate Modern“ Londone, Nacionalinis karalienės Sofijos muziejus Madride ir kt.
Trijuose specialiuose menininkų pristatymų vakaruose pasirodys jau minėti C.Gertz, T.Kazakevičius, A. Aleksandravičius, o taip pat Artūras Raila, Volungė Aušra Griškonytė, broliai Černiauskai, Mykolas Juodelė ir argentinietė Sandra Rivero, Adomas Žudys. Savo kūrybą pristatys menininkas Sam Margevičius iš JAV, Katalonijoje gimusi ir Švedijoje gyvenanti Mercè Torres Ràfols, prancūzų tarpdisciplinininkė Isabellė Le Minh, fotomenininkai Laurie Griffiths ir Jonty Tacon iš Jungtinės Karalystės.
Fotografijos perspektyvas praplės trijų kino filmų seansai. Simpoziumą atidarys Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinę gervę“ laimėjęs trumpametražis filmas „Čia buvo Vilnius“ (rež. E. Doškus, 23 min., 2022). Filmą gyvai įgarsins multiinstrumentalistai Vygintas Kisevičius ir Paulius Kilbauskas.
Kiti du filmai bus rodomi specialiuose kino vakaruose. M. Meškausko „Archyvų detektyvas“ papasakos apie 2022-ųjų pavasarį Lietuvoje atrastą, daugiau nei 80 metų muziejaus archyvuose tūnojusį fotografijos lobį – 840 fotografo Antano Ingelevičiaus negatyvų. Dokumentinę sagą apie garsaus ukrainiečių fotografo Oleksandro Hliadelovo kūrybą ir vidinį pasaulį atskleis režisierės Ksenijos Kravtsovos filmas „Pro begalybės objektyvą“.
Parengta pagal Lietuvos fotomenininkų sąjungos informaciją.
Titulinė nuotrauka: „Iki kito seminaro“, A.Ostasenkovas, 1983 m.
