Moterys menininkės

NAUJAS MENININKĖS TIPAŽAS: A.Andriulytės paskaita apie kūrybingą tarpukario moterį

2021-12-03
PILOTAS.LT

Po Didžiojo karo moters vaidmuo visuomenėje ėmė keistis, išpopuliarėjo naujos moters tipažas, įkūnijęs modernią, nepriklausomą, mobilią, išsilavinusią ir kūrybingą moterį. Plačiau apie tai – Lietuvos XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės dailės istorijos ir vizualiosios kultūros tyrinėtojos Algės Andriulytės paskaitoje.

Gruodžio 7 dieną (antradienį) 18 val. NDG auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks viešų paskaitų ciklo „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“ dr. A.Andriulytės paskaita „Tarpukario Vilniaus moterų dailė: tarp lūkesčių ir galimybių“. Renginio lektorė klaus, kodėl menininkės tarpukariu rinkosi Vilnių ir kodėl iki šiol taip mažai žinome apie jų kūrybą. Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija. Paskaita bus tiesiogiai transliuojama „Youtube“. Dalyviams Konferencijų ir kultūros renginių salėje reikia turėti galimybių pasą ar ES skaitmenį COVID pažymėjimą, dėvėti nosį ir burną dengiančią apsauginę veido kaukę.
Naujos moters idealas susiformavo XIX a. pabaigoje ir XX a. 3–4 dešimtmečiais tapo globaliu reiškiniu. Tarpukario Vilniuje, kaip ir visoje Europoje, moterys aktyviai siekė išsilavinimo, įsitraukė į dailės draugijų veiklą. Nuo 1919 m., kai buvo atkurtas Vilniaus universitetas, pavadintas Stepono Batoro vardu, moterims čia pirmą kartą atsivėrė galimybės studijuoti dailę aukštojoje mokykloje. Tai buvo aktualus reiškinys: pavyzdžiui, Miuncheno, Vienos, Krokuvos meno akademijos moteris pradėjo priimti tik nuo 1920 metų.
Vilniaus universitete mokėsi įvairių tautybių studentės, daugiausia lenkės bei žydės, taip pat lietuvės, ukrainietės, rusės, būta ir sakartvelietės. 1919–1939 m. moterys sudarė beveik pusę visų Dailės fakulteto studentų ir studenčių. Vyresnės kartos menininkės, išsilavinimą dar prieš karą įgijusios Vakarų Europoje, Rusijos imperijoje ar privačiose vietos studijose, neretai tęsė mokslus Vilniaus universitete arba kūrė savarankiškai, tačiau dėstyti dailės disciplinų nebuvo kviečiamos. Paskaitoje pristatomos moterų menininkių istorijos, aptariami jų sukurti darbai. Keliamas klausimas, kodėl menininkės rinkosi Vilnių ir kodėl iki šiol taip mažai žinome apie jų kūrybą.
Dr. Algės Andriulytės pagrindinė tyrinėjimų sritis yra Lietuvos XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės dailės istorija ir vizualioji kultūra, modernizacijos procesai, Vilniaus kultūra. Savo tyrinėjimus mokslininkė yra paskelbusi Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose, 2018 m. išleido monografiją Ferdynandas Ruszczycas: Civis vilnensis sum. 2008–2018 m. koordinavo periodinio mokslinio leidinio Acta Academiae Artium Vilnensis leidybą, nuo 2017 m. žurnalo redakcinės kolegijos narė. 2005 m. tapo Lietuvos dailės istorikų draugijos nare, 2016–2019 m. buvo draugijos pirmininkė. A. Andriulytė nuo 1998 m. dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, yra Šiuolaikinės dailės skyriaus vedėja. Nuo 2021 m. – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja tyrimams ir leidybai.
Parengta pagal VDA informaciją.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

„Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“

TRIKDŽIAI IŠRYŠKINA GALIĄ: Posovietinio regiono menininkų paroda NDG

2023 kovo 30Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma tarptautinė paroda, kurioje pristatomi Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos šiuolaikinių menininkų kūriniai. Šias šalis vienija ne tik bendra

W.Syrtowtas

PRIKELS TARPUKARIO NAMĄ: Žadama rekonstruoti Lenkijos vartotojų kooperatyvo būstinę

2023 kovo 21 KomentarasPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Unique properties“ per artimiausius porą metų planuoja rekonstruoti kelis dešimtmečius apleistą unikalios tarpukario architektūros administracinį pastatą – buvusio Lenkijos vartotojų kooperatyvo

Šeškinės visuomeninis prekybos centras

PO SOCIALISTINIO MODERNIZMO: Ekskursija Šeškinėje ir tyrėjo iš Ukrainos paskaita

2023 vasario 15Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos nacionalinio dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Ukrainos nacionaliniu dailės muziejumi, organizuoja ekskursija po Šeškinės visuomeninės prekybos centrą bei Oleksandro Anisimovo (Ukraina) paskaitą „Po socialistinio modernizmo

Magdalena Avietėnaitė

VALSTYBĖS ĮVAIZDŽIO KŪRĖJA : Paroda apie tarpukario spaudos biuro vadovę M.Avietėnaitę

2023 vasario 9Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“. Tai bene vienintelė moteris, tarpukariu

keist_me_230200_e01_xxx

MENO EDUKACIJOS KULMINACIJA: Projekto paaugliams katalogo pristatymas NDG

2023 vasario 8Be komentarųPILOTAS.LT

Vienintelis toks Baltijos šalyse edukacinis projektas paaugliams „Kažkoks keistas menas“, prasidėjęs karantino metu, 2021 metų vasarį, virto dalyvių patirtį apibendrinančiu katalogu. Leidinys pristatomas šį sekmadienį

Evangelikų reformatų bažnyčia

TVARKYS „MAŽĄJĄ SESĘ“: Siūloma atkurti ir K.Reisono bažnyčios bokšto viršutinę dalį

2023 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Ketinama imtis tvarkyti žymiosios Kauno Prisikėlimo bažnyčios „mažąją sesę“ – Evangelikų reformatų bažnyčią, tarpukariu Žaliakalnio papėdėje suprojektuotą to paties inžinieriaus Karolio Reisono. Numatyta bažnyčios fasadų

Ribos ir paraštės katalogas

SOCIALINĖ KRITIKA TARPUKARIU: Dailės katalogo pristatymas Nacionalinėje dailės galerijoje

2023 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Kalbėti ir rašyti apie socialinės kritikos reiškinį Lietuvos tarpukario dailėje, o ir platesniame socialinės bei  kultūros istorijos lauke, nėra lengvas uždavinys. Jo ėmėsi menotyrininkė Gabrielė

karei_kl_230507_e01_xxx

KLAIPĖDOS ATVADAVIMAS: Vizualinis pasakojimas apie vieną svarbiausių XX a. Lietuvos įvykių

2023 sausio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Uostamiestyje atidaroma paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Istorinis vizualinis pasakojimas skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. RETROSPEKTYVUS ŽVILGSNIS Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ

Kazbėjų tiltas

REMONTUOS KAZBĖJŲ TILTĄ: Prikels visuomenės išsaugotą tarpukarinį tiltą per Vokę

2022 gruodžio 221 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybė imasi į Kultūros paveldo registrą įrašyto Kazbėjų tilto remonto. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai, tikimasi, kad gyventojai tiltu saugiai vėl galės naudotis po

Paulius Galaunė

PRO MENOTYRININKO OBJEKTYVĄ: Pauliaus Galaunės fotografijų paroda Kaune

2022 gruodžio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos kultūros istorijoje Pauliaus Galaunės pavardė pirmiausia siejama su Lietuvos menotyros, muziejininkystės, dailėtyros, grafikos, ekslibriso istorija. Ir tik labai mažai kam žinomas faktas, kad P.Galaunė

migracija dailėje

MIGRACIJA-MENAS-MUZIEJUS: Tarptautinė mokslinė konferencija Vilniuje

2022 lapkričio 30Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija, skirta aptarti įvairiems požiūriams į diasporos dailę, migruojančio meno procesus, taip pat kūrėjų, kūrinių ir idėjų migraciją,

Olga Dubeneckienė-Kalpokienė

MOTERS KŪRĖJOS RECEPCIJA: Paskaita apie išskirtinį O.Dubeneckienės-Kalpokienės atvejį

2022 lapkričio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos profesionalaus baleto pradininkė ir šokio pedagogė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė – neabejotinas fenomenas Lietuvos kultūros ir meno padangėje. Išskirtinį šios tarpukario asmenybės atvejį viešojoje paskaitoje šiandien apžvelgs doc.

Jonas Karolis Chodkevičius

LDK DIDYSIS ETMONAS: Paskaita apie J.K.Chodkevičiaus tapatumą portrete

2022 lapkričio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius žinomas kaip bene talentingiausias LDK karvedys. Tačiau dauguma jo portretų buvo sukurta jau po mirties – XVIII–XIX a., o ankstyviausi

Helmutas Šabasevičius

AKTUALIOJI DAILĖTYRA: Istorija ir fikcija Lietuvos operų scenovaizdžiuose

2022 lapkričio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos teatro, dailės, scenografijos, choreografijos istorijos tyrinėtojas Helmutas Šabasevičius šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje apžvelgs Lietuvos istorijos tematiką operos scenoje. Renginys – viešų paskaitų ciklo „Aktualioji

Brigitos Adomonienės minkštieji svetainės baldai ir kavos staliukas-Lygijos Marijos-Stapulionienės sukurta sekcija

LIETUVOS DIZAINO ISTORIJA: Paskaita apie išnykusius ir išlikusius dizaino objektus

2022 spalio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje tęsiamas viešųjų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“. Artėjančioje paskaitoje dailininkė, dizainerė, dailėtyrininkė Rasa Janulevičiūtė apžvelgs Lietuvos dizaino istoriją bei išnykusius ir išlikusius jos

gucev_pl_220900_e01_xxx

AKTUALIOJI DAILĖTYRA: Paskaita apie architekto Lauryno Gucevičiaus namus ir kaimynus

2022 rugsėjo 27Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademija toliau tęsia didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra“, kuriame dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytojai, absolventai, VDA Dailėtyros instituto

Sėdinčios moters aktas, L.Strolis, 1930–1933

MOTERS VAIZDAVIMAS TARPUKARIU: Kauno meno mokyklos grafikos tradicija

2022 rugsėjo 12Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma paroda „Moters atvaizdas Kauno meno mokyklos grafikoje“. Parodoje eksponuojama daugiau nei šimtas mokyklos mokytojų ir mokinių tarpukario laikotarpio kūrybos pavyzdžių,

Sudėtingos praeitys. Susiję pasauliai

SUDĖTINGOS PRAEITYS: Nemokamas parodos uždarymo savaitgalis NDG

2022 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Paskutinis rugpjūčio savaitgalis – paskutinė proga aplankyti parodą „Sudėtingos praeitys. Susiję pasauliai“ Nacionalinėje dailės galerijoje. Šioje šiuolaikinio meno parodoje Lietuvos ir užsienio menininkai tyrinėja ir

NDG

NDG VASARA: Laisvalaikio įvaizdžiai ir architektūros eksperimentai

2022 liepos 11Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaromos dvi parodos: „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX–XXI a. Lietuvos dailėje“ ir „Erdviškumai“. Parodos vasarotojams pristatys istorinius dailės kūrinius ir naujas

grindinys

SURASTAS TARPUKARINIS GRINDINYS: Istorinės gatvės likimą nuspręs paveldosaugininkai

2022 birželio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Rekonstruojant Vilniaus Neries krantinę, Povilo Vileišio gatvėje rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą. Kaip

Dmytro Solovjov

MODERNIZMAS UKRAINOJE: Nuotolinė D.Solovjovo paskaita apie gyvenamuosius rajonus

2022 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Fotografas, architektūros tyrinėtojas, paveldosaugos aktyvistas ir gidas iš Ukrainos Dmytro Solovjovas rengia paskaitą apie sovietmečiu pastatytus Ukrainos gyvenamuosius rajonus ir kodėl juos reikėtų išsaugoti bei

Aleksandras Gliadelovas

UŽ TUOS, KURIE NEBEGALI PRABILTI: Aleksandro Gliadelovo fotografijų paroda NDG

2022 gegužės 17Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinėje dailės galerijoje pristatoma kilnojamoji Ukrainos fotografo Aleksandro Gliadelovo fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“. Fotografo tikslas – pasakoti už tuos, kurie jau nebegali prabilti.

Putinas taikinys

KARO NUOJAUTOS: Šiuolaikinio Lietuvos meno atvejis

2022 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Jau trečiąjį mėnesį skaičiuojame karo Ukrainoje dienas, bet karo nuojauta šiuolaikiniame Lietuvos mene pastebima jau anksčiau, ypač po Krymo okupacijos. Menotyrininkė, nepriklausoma kuratorė, menininkė, rašytoja

Romuva

TARPUKARINĖ „ROMUVA“ SUGRĮŽTA: Skelbiamas naktinis filmų maratonas

2022 balandžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune po ilgai trukusios rekonstrukcijos pagaliau atidaromas tarpukarinis kino teatras „Romuva“. Atidarymo metu kviečiama pažinti modernistines kino teatro erdves, pamatyti čia eksponuojamą parodą, aplankyti kino

Gundula Schulze Eldowy

NERAMŪS KŪNAI: Rytų Vokietijos fotografija 1980-1989

2022 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Po Berlyno sienos griūties praėjo daugiau kaip 3 dešimtmečiai. Ką žinome apie Rytų Vokietijos fotografiją? Paroda „Neramūs kūnai. „Rytų Vokietijos fotografija 1980-1989“ siūlo į paskutinįjį