Rugsėjo 18 diena bus auksu įrašyta į Kauno istoriją – šią dieną Kauno modernizmo architektūra priimta į išsvajotąjį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kauno tarpukario modernizmo architektūra tapo 5-ąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį UNESCO statusą.
Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančioje 45-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje rugsėjo 18 dieną svarstomos įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą paraiškos, tarp kurių – ir Kauno. Neseniai paaiškėjo, jog antrojo šalies miesto lūkesčiai išsipildė – Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ patvirtinta! Nuo šiol Kauno tarpukario pastatai bei jų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje yra reikšminga vertybe visai žmonijai. UNESCO Komiteto nariai Kauno modernizmą įvertino kaip didelį vertybinį atradimą pasaulinio modernizmo paveldo kontekste.
Kauno modernizmo architektūra įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, pritarus Pasaulio paveldo komiteto šalims narėms ir atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas. „Komiteto nariai įvertino Kauno modernizmą kaip didelį vertybinį atradimą pasaulinio modernizmo paveldo kontekste. Puikiai parengtoje, išsamioje nominacijoje atskleistas ir pademonstruotas Kauno modernizmo išskirtinumas, pristatytas konceptualus optimizmo architektūros naratyvas. Kauno modernizmo indėlis į visuotinę modernizmo istoriją yra neabejotinas. Kauno modernizmas mums padeda suvokti modernizmo koncepciją platesniame lauke – jo socialinę, kultūrinę, ekonominę prigimtį, sandarą ir organizaciją“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Pasak kultūros ministro, tai yra didelė garbė, bet kartu ir atsakomybė užtikrinant ilgalaikę vertybes apsaugą net tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Pasaulio paveldo komitetas įvertino Lietuvos pastangas ir įdirbį, bendradarbiaujant su tarptautiniais ekspertais. Taip pat šis rezultatas yra puikus Lietuvos institucijų bendradarbiavimo pavyzdys rengiant, pristatant ir ginant paraišką. Šiame ilgame procese aktyviai dalyvavo Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Kauno miesto savivaldybė ir ekspertai iš Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų.
Atsižvelgdama į ekspertų nuomonę, Lietuva patikslins Kauno paraiškos techninius aspektus. Tą Pasaulio paveldo komitetas įpareigojo atlikti iki 2025 m. pabaigos. Visų pirma – parengti Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą. Čia bus ypač reikšmingas Kultūros paveldo departamento ir Kauno savivaldybės vaidmuo.
Kauno žygis link UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo diskusijomis prasidėjo prieš beveik 10-metį. Šiam siekiui Kauno miesto taryba pritarė vienbalsiai. Prieš trejus metus pagaliau buvo pasiektas pirmais reikšmingas rezultatas – LR Kultūros ministerija gavo UNESCO Pasaulio paveldo centro patvirtinimą, kad Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus. Sėkmingai parengiamieji paraiškos rengimo darbai buvo tęsiami ir 44-ojoje Paveldo komiteto sesijoje. Vis dėlto vėliau dėl Rusijos sukelto karo visus metus teko gyventi nežinioje – 45-oji Paveldo komiteto sesija turėjo vykti dar pernai metų birželio 19-30 dienomis Rusijos federacijos Kazanės mieste, tačiau buvo atidėta. Galiausiai, dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą buvo nuspręsta ją surengti šių metų rugsėjį Saudo Arabijos sostinėje Rijade, ką tik tapusiame reikšminga vieta ir Kaunui.
Parengta pagal LR Kultūros ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: Almanto Bružo.
Lietuvos delegacija 45-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje: ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, ekspertai Marija Drėmaitė, Renata Kepežinskienė, Sigita Puodziukaite, Saulius Rimas. Foto: Marijos Drėmaitės.
mnmn
( 2023-09-18 )
!!!