KELYJE Į UNESCO SĄRAŠĄ: Ar Kauno modernizmas atsistos šalia Bauhauzo?

Kultūros ministerija ką tik gavo UNESCO Pasaulio paveldo centro patvirtinimą, kad Kauno modernizmo architektūros nominacinės bylos projektas atitinka administracinius paraiškai keliamus reikalavimus. Tai reikšmingas žingsnis Kaunui, artėjant prie UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo.

Gautasis patvirtinimas atveria kelią tobulinti ir iki kitų metų vasario 1-osios pateikti galutinę paraiškos versiją tarptautinių ekspertų ir UNESCO Pasaulio paveldo komiteto vertinimui, siekiant Kauno modernizmo architektūrai suteikti UNESCO Pasaulio paveldo statusą.
Nominacinės bylos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ (angl. Modern Kaunas: Architecture of Optimism) projektas parengtas Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. Šiame projekte nustatyta ir apibrėžta Kauno modernizmo architektūros išskirtinė visuotinė vertė, atlikta lyginamoji analizė, parengtas vietovės valdymo plano projektas. Paraišką rengė ekspertų grupė, kurios darbui lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė. Grupei nuo šių metų pradžios vadovauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Marija Drėmaitė.
Kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta kultūros viceministrės Ingridos Veliutės vadovaujama Tarpinstitucinė priežiūros grupė, kuri stebėjo paraiškos rengimo procesą, sprendė strateginius klausimus.
Sulaukus teigiamo UNESCO Pasaulio paveldo centro administracinės patikros įvertinimo, penktadienį planuojamas paskutinis šios kadencijos Tarpinstitucinės priežiūros grupės posėdis. Šis nominacinės bylos rengimo etapas užbaigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane įrašyto veiksmo „Siekimas įtraukti Kauno modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“ įgyvendinimą.
Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūros įrašymui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 m.
Kauno UNESCO grupės vadovė profesorė Marija Drėmaitė sakė portalui Pilotas.LT: „Ilgą laiką buvau gana skeptiška dėl UNESCO paraiškos „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ reikalingumo, tačiau dabar manau, kad Kaunui – tai puiki proga sustiprinti identitetą ir išpuoselėti tikrai gražų bei patogų gyventi miestą. Be to, tai – nuostabi galimybė pažinti savo istoriją, architektūros paveldą ir išmokti jį valdyti“.
Anot profesorės, šiuolaikiniame pasaulyje UNESCO išlieka kultūros paveldo puoselėjimo intelektualiniu centru.
„UNESCO labai protingai formuluoja užduotis šalims, ketinančioms teikti objektus į Pasaulio paveldo sąrašą. Visų pirma, šalys turi atlikti išsamų tyrimą ir suformuluoti pagrindines vertes, kurios parodytų nominuojamo objekto išskirtinumą pasauliniu mastu“,– sakė M.Drėmaitė. Anot profesorės, siekiama sukurti plačiajuostį pasakojimą apie Kauno moderniosios architektūros išskirtinumą.
Kauno UNESCO pasakojimas, anot M.Drėmaitės, paremtas dviem ašimis – nepaprastai sparčia ir sutelkta naujos sostinės statyba (apie 10.000 pastatų per 15 metų) bei kokybiška moderniosios architektūros įvairove, leidžiančia praplėsti pasaulinę modernizmo sampratą.
„Vis labiau tikiu, kad Modernizmas, kaip pasaulinis reiškinys, turėtų atstovauti ne tik tokiems architektūros telkiniams kaip Bauhauzas, bet ir daugybei regioninių interpretacijų“, – sakė portalui Pilotas.LT M.Drėmaitė.
Parengta pagal LR Kultūros ministerijos ir PILOTAS.LT informaciją.
Titulinė nuotrauka: Kauno centrinis paštas (arch. F.Vizbaras). Foto: ©PILOTAS.LT