Architektūros kokybės vystymo asociacija tęsia paskaitų ciklą subalansuoto miesto tankinimo tema. Šio ciklo 4-ąją paskaitą skaitys Vilniaus universiteto sociologė, miesto tyrėja, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska.
Ciklo „Subalansuotas miestų tankinimas“ tema 4-ąją paskaitą balandžio 11 dieną (ketvirtadienį) 11 val. skaitys Vilniaus universiteto sociologė, miesto tyrėja, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska. Paskaita (nemokama) vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Paskaitą moderuos architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis. Registruotis būtina.
Paminėjus „miesto tankinimas“, dažnai išgirsti: „Jie per amžius tankėjo. Tai – natūralus procesas“. Sunku būtų užginčyti, bet natūralus procesas nuo planuojamo skiriasi. Kaip ir mastai. Nuo XIX a. vidurio tankumas tapo instrumentu analizuojant urbanistinę aplinką ar ją planuojant. Su laiku augo žinios ir suvokimas, kad tankumas lemia miestų, atskirų jų dalių gyvybingumą. Miesto tankinimą imta sieti su ekonominiais, infrastruktūros, socialiniais, gamtinės aplinkos ir kt. faktoriais. Faktoriais, per kuriuos veikiamas mūsų gyvenimas, mūsų potyriai. Visa tai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Įvairius urbanistinės aplinkos tankinimo aspektus apžvelgia įvairūs specialistai, skaitantys nuotolines paskaitas.
Dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska: „Miesto tankumas, dar 1938 m. miesto sociologijos klasiko Louiso Wirtho, įvardytas kaip vienas miestą apibrėžiančių bruožų, – pastebi ji, – miesto planavimo istorijoje patyrė ne vieną virsmą.“ Anot lektorės, XIX a. pab.–XXa. I. p. miestų planavimo teorijos siūlė sykiu mažinti miestų tankumą planuojant priemiesčius ir didinti įgyvendinant funkcionalistinio miesto vizijas. Abiem būdais siekta keisti istorinį miestų audinį ir su juo siejamą miesto tankumą, kaip pagrindinį miestų problemų šaltinį. Šiandien miestų tankinimas, sumani plėtra, kompaktiškas miestas tampa populiaria miesto planavimo vizija. D.Čiupailaitė-Višnevska akcentuoja, kad šiame kontekste svarbu kelti klausimus, kaip suprantamas ir įgyvendinamas tankumas, ar tai priemonė ar tikslas savaime, kokie jo socialiniai poveikiai ir kas juos lemia. Paskaitos tikslas – atsakant į šiuos klausimus, atskleisti ryšius tarp tankumo matavimų, urbanistinės raiškos ir jos medijuojamų socialinių poveikių.
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“.
Parengta pagal Architektūros kokybės vystymo asociacijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
PROGRAMA
10.00–11.00 Registracija ZOOM platformoje
11.00–12.30 „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialiniai poveikiai“ (lekt. sociologė, miesto tyrėja, soc. m. dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska).
12.30–12.45 klausimai/atsakymai.
